Skaitytojų klausimai

Ar savo pavyzdinėje maldoje Jėzus norėjo pasakyti, kad Dievo valia jau buvo vykdoma danguje, nors nedorieji angelai iš ten dar nebuvo išmesti?

Jėzus, kaip užrašyta Mato 6:10, pasakė: „Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ Šį prašymą galima suprasti dvejopai: kad Dievo valia būtų žemėje, kaip jau yra danguje, arba kad ji būtų įvykdyta tiek danguje, tiek žemėje. Kad antroji reikšmė labiau derinasi su Raštu, rodo prieš tai Jėzaus pasakyti žodžiai „teateinie tavo karalystė“. Be to, ši samprata atspindi visuotinę padėtį, vyravusią Jėzaus žemiškojo gyvenimo dienomis ir ilgą laiką vėliau. Kaip?

Apreiškimo knygoje rašoma, kokia skirtinga padėtis susiklostė — vienokia danguje, kitokia žemėje — įsikūrus dangiškajai Dievo Karalystei. Apreiškimo 12:7-9, 12 sakoma: „Užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko.“

Po 1914 metų pašalinus Šėtoną ir demonus iš dangaus, ši sritis buvo visiškai išvalyta ir maištingųjų dvasių ten nebeliko. Tai labai nudžiugino ištikimuosius Jehovos angelus — dvasinių jo kūrinių daugumą. (Jobo 1:6-12; 2:1-7; Apreiškimo 12:10) Taip buvo atsakyta į prašymą dėl dangaus Jėzaus pavyzdinėje maldoje. Danguje liko tik tie, kurie buvo ištikimi Jehovai ir besąlygiškai pakluso jo valdžiai.

Reikia pabrėžti, kad nedorieji angelai jau anksčiau, kai dar galėjo pasirodyti danguje, buvo atskirti nuo Dievo šeimos ir suvaržyti tam tikrais apribojimais. Štai Judo 6 skyriuje rašoma, kad jau pirmajame m. e. amžiuje tie maištininkai buvo laikomi „sukaustyti amžinais pančiais [dvasinėje] tamsybėje didžiosios dienos teismui“. 2 Petro 2:4 irgi sakoma: „Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet nubloškė juos į tamsias pasmerktųjų buveinės bedugnes [visiškai pažemintą padėtį], kur laiko juos teismui.“ *

Skirtingai nei būdami atskirti danguje, nedorieji angelai žemėje turi didelę valdžią. Dievo Žodyje netgi sakoma, kad Šėtonas  yra „šio pasaulio kunigaikštis“, o demonai — „šių tamsybių pasaulio valdovai“. (Jono 12:31; Efeziečiams 6:11, 12; 1 Jono 5:19) Turėdamas tokią valdžią, Velnias ir pasiūlė Jėzui „viso pasaulio karalystes bei jų didybę“ už vienintelį jo pagarbinimą. (Mato 4:8, 9) Tad aišku, jog atėjusi Dievo Karalystė iš esmės pakeis padėtį žemėje.

Dievo Karalystė žemėje įkurs visiškai naują santvarką. Ji sutrupins visas žmonių valdžias ir taps vienintele vyriausybe. O jos pavaldiniai, dievobaimingi žmonės, bus „nauja žemė“. (2 Petro 3:13; Danieliaus 2:44) Be to, Karalystė išlaisvins klusniuosius iš nuodėmės ir per laiką pavers žemę rojumi — taip bus pašalinti visi Šėtono valdžios pėdsakai. (Romiečiams 8:20, 21; Apreiškimo 19:17-21)

Tūkstantmečio pabaigoje, kai Mesijo Karalystė įvykdys žemėje Dievo valią, „pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam palenkęs, kad Dievas būtų viskas visame kame“. (1 Korintiečiams 15:28) Vėliau ateis paskutinio išmėginimo metas, po kurio Šėtonas, jo demonai ir visi suvedžioti žmonijos maištininkai bus sunaikinti — juos ištiks „antroji mirtis“. (Apreiškimo 20:7-15) Paskui visi protingi kūriniai danguje ir žemėje per amžius džiugiai paklus meilingam Jehovos valdymui. Tada Jėzaus pavyzdinės maldos žodžiai išsipildys visapusiškai. (1 Jono 4:8)

[Išnaša]