Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Mes vaikščiosime Jehovos vardu per amžius!

Mes vaikščiosime Jehovos vardu per amžius!

Mes vaikščiosime Jehovos vardu per amžius!

„Mes vaikščiosime Viešpaties [„Jehovos“, NW], savo Dievo, vardu visados ir per amžius.“ (MICHĖJO 4:5, Brb)

1. Kokios žinios surašytos Michėjo knygos 3—5 skyriuose?

JEHOVA turi ką pasakyti savo tautai ir tam panaudoja pranašą Michėją. Dievo tikslas — pakilti prieš nedorėlius. Jis rengiasi nubausti Izraelį už stabmeldystę. Bet tie, kas vaikšto Jehovos vardu, bus Jo palaiminti. Šios žinios nuskamba Michėjo pranašystės 3—5 skyriuose.

2, 3. a) Kokia savybe turi pasižymėti Izraelio vadovai, tačiau ką jie daro? b) Kaip apibūdintum vaizdingą kalbą, pavartotą Michėjo 3:2, 3?

2 Dievo pranašas skelbia: „Klausykitės, Jokūbo vadai, Izraelio namų valdovai! Jūs turėtumėte žinoti, kas teisinga!“ Taip, tai jų pareiga, tačiau ką jie iš tikrųjų daro? Michėjas tęsia: „Jūs nekenčiate to, kas gera, ir mylite tai, kas pikta; jūs lupate nuo mano žmonių odą ir raumenis nuo jų kaulų. Jūs ėdate mano tautos kūną, nudiriate jiems odą, į gabalus laužote jų kaulus, kapojate juos kaip puode, kaip mėsą katile.“ (Michėjo 3:1-3)

3 Štai kaip anie vadovai engia vargšus, bejėgius žmones! Čia pavartotą vaizdingą kalbą gerai supranta tie, kas klausosi Michėjo. Ruošiamai virti papjautai aviai pirmiausia nudiriamas kailis, o paskui ji sukapojama į gabalus. Kartais sulaužomi kaulai, kad atsivertų čiulpai. Ir mėsa, ir kaulai verdami dideliame puode, kokį mini Michėjas. (Ezechielio 24:3-6, 10) Šis tinkamas palyginimas parodo, kaip skriaudžia žmones nedori jų vadovai Michėjo dienomis.

Jehova tikisi iš mūsų teisingumo

4. Kuo skiriasi Izraelio vadovai nuo Jehovos?

4 Mylintis Ganytojas Jehova ir Izraelio vadovai yra visiškai skirtingi. Pastarieji nesivadovauja teisingumu, tad negali įvykdyti savo pareigos saugoti kaimenę. Pamynę teisingumą, jie išnaudoja aveles ir lieja jų kraują, kaip pasakyta Michėjo 3:10. Kuo pamokanti ši situacija?

5. Ko Jehova tikisi iš savo tautos vadovų?

5 Dievas tikisi, kad atsakingi jo tautos vyrai vykdys teisingumą. Taip šiandien elgiasi Jehovos tarnai. Tai derinasi su žodžiais iš Izaijo 32:1: „Tada karalius viešpataus pagal teisumą, didžiūnai valdys pagal teisingumą.“ Tačiau kaip yra Michėjo dienomis? ‘Nekenčiantys to, kas gera, ir mylintys tai, kas pikta’, nuolat iškraipo teisingumą.

Kieno maldos išklausomos?

6, 7. Kas svarbaus pasakyta Michėjo 3:4?

6 Tad ar gali Michėjo laikų nedorėliai tikėtis Jehovos malonės? Žinoma, ne! Michėjo 3:4 sakoma: „Jie šauksis Viešpaties, bet jis neatsilieps, paslėps nuo jų savo veidą tuo metu, nes jie nedorai elgėsi.“ Čia pabrėžiamas labai svarbus dalykas.

7 Jehova neišklausys mūsų maldų, jei nuodėmiausime ir neatsisakysime nedorų kelių. Taip yra, kai esame dvilypiai — slepiame savo nuodėmes, nors tvirtiname ištikimai tarnaujantys Dievui. Psalmyno 26:4 užrašyti Dovydo giesmės žodžiai: „Su nedorais žmonėmis nesusidedu, su veidmainiais nesimaišau.“ Juolab Jehova nesiklauso, kai meldžiasi tie, kurie sąmoningai nesilaiko jo Žodžio!

Dievo dvasios įgalinti

8. Dėl ko buvo perspėti Michėjo laikų melagingi pranašai?

8 Kokie nedori Izraelio dvasinių vadovų darbai! Netikri pranašai dvasiškai klaidina Dievo tautą. Godūs vadovai šaukia: „Taika!“, bet skelbia karą tiems, kurie nieko nekiša jiems į burnas. „Todėl, — sako Jehova, — ateis jums naktis, ir jūs negalėsite regėti, bus jums tamsu, ir negalėsite burti. Pranašams nusileis saulė ir aptems diena. Regėtojai bus sugėdinti, žyniai apstulbinti. Sumišę jie dengsis lūpas.“ (Michėjo 3:5-7a)

9, 10. Ką reiškia ‘dengtis lūpas’ ir kodėl Michėjui nereikia to daryti?

9 Kodėl tenka ‘dengtis lūpas’? Sugedę Michėjo amžininkai tai daro iš gėdos. Šie nedorėliai turi būti sugėdinti. Jiems ‘Dievas neatsilieps’. (Michėjo 3:7) Jehova nekreipia nė menkiausio dėmesio į išpuikusių nuodėmiautojų maldas.

10 Michėjui nereikia ‘dengtis lūpų’. Jam nėra ko gėdytis, ir Jehova išklauso jo maldas. Atkreipk dėmesį į Michėjo 3:8, kur ištikimas pranašas sako: „O aš, aš pertekęs jėgų, Viešpaties Dvasios, teisingumo ir drąsos.“ Koks dėkingas Michėjas, kad daugelį metų ištikimai tarnaudamas visada buvo „pertekęs jėgų, Viešpaties Dvasios“! Tai suteikė jam stiprybės „skelbti Jokūbui apie jo nusikaltimą ir Izraeliui apie jo nuodėmę“.

11. Kaip žmonės sustiprinami skelbti Dievo žinią?

11 Michėjui, skelbiančiam Dievo nepalankius nuosprendžius, nepakako žmogiškos stiprybės. Reikėjo Jehovos dvasios, tai yra galingos veikliosios jėgos. O kaip su mumis? Skelbimo užduotį pajėgiame tik tada atlikti, jeigu Jehova sustiprina mus šventąja dvasia. Mūsų pastangos skelbti tikrai nueis niekais, jei darome nuodėmes. Tada į mūsų prašymus suteikti šiam darbui būtinos jėgos Dievas neatsako. Išties neįmanoma skelbti dangiškojo Tėvo teisminių žinių, jei ant mūsų nesiilsi „Viešpaties [Jehovos] dvasia“. Stiprindamiesi maldomis, kurios išklausomos, ir šventosios dvasios padedami, esame pajėgūs drąsiai kaip Michėjas kalbėti Dievo žodžius.

12. Kodėl Jėzaus pirmieji mokiniai turėjo ‘drąsos skelbti Dievo žodį’?

12 Galbūt prisimeni pasakojimą iš Apaštalų darbų 4:23-31. Įsivaizduok esąs pirmojo šimtmečio Jėzaus mokinys. Religiniai fanatikai persekioja ir nori nutildyti Kristaus sekėjus. Bet šie ištikimi žmonės Visavaldį Jehovą prašo: „Viešpatie, atkreipk akis į jų grasinimus ir suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį.“ Kas toliau? Jiems pasimeldus, sudreba susirinkimo vieta, visi prisipildo šventosios dvasios ir ima drąsiai skelbti Dievo žodį. Todėl artinkimės prie Jehovos malda ir tikėkime, kad jis suteiks šventosios dvasios, padedančios mums atlikti tarnybą.

13. Kas turėjo atsitikti Jeruzalei ir Samarijai ir kodėl?

13 Dar pamąstyk apie Michėjo dienas. Michėjo 3:9-12 sakoma, jog kraugeriški valdovai teisia už kyšius, kunigai moko už atlyginimą, netikri pranašai buria už pinigus. Nenuostabu, kad Dievo sprendimu Judo sostinė Jeruzalė „virs griuvėsių krūva“. Kadangi klaidingas garbinimas ir moralinis sugedimas paplitę ir Izraelyje, Michėjas yra įkvėptas perspėti, jog Dievas pavers Samariją „griuvėsiais“. (Michėjo 1:6) Tiesą sakant, pranašas pats regi išpranašautą Samarijos sunaikinimą, kai 740 m. p. m. e. ją užpuola Asirijos kariuomenė. (2 Karalių 17:5, 6; 25:1-21) Neabejotina, kad šios sukrečiančios pranašystės prieš Jeruzalę ir Samariją galėjo būti skelbiamos tik Jehovos teikiama galia.

14. Kaip išsipildė Michėjo 3:12 užrašyta pranašystė ir kaip tai mus turėtų paveikti?

14 Ir Judui atėjo metas patirti nepalankų Jehovos nuosprendį. Pasak pranašystės, užrašytos Michėjo 3:12, Sionas turėjo virsti „ariamu lauku“, o Jeruzalė — „griuvėsių krūva“. Skaičiuojant nuo mūsų XXI amžiaus, tai atsitiko 607 m. p. m. e., kai babiloniečiai nuniokojo Judą ir Jeruzalę. Tiesa, to Michėjas nebeišvydo, tačiau buvo tikras, jog viskas išsipildys. Mes irgi neabejojame, kad dabartinei sugedusiai santvarkai ateis galas išpranašautą „Dievo dieną“. (2 Petro 3:11, 12)

Jehova ištaiso padėtį

15. Kaip savais žodžiais apibūdintum Michėjo 4:1-4 užrašytą pranašystę?

15 Toliau Michėjas praneša jaudinančią vilties žinią. Kokie padrąsinantys žodžiai, pasakyti Michėjo 4:1-4 (Brb): „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas tvirtai stovės kaip aukščiausias kalnas. Jis iškils aukščiau nei kalvos, tautos plauks į jį... Jis teis daugelį tautų, sudraus toli esančias galingas tautas [„ištaisys tolimų galingų tautų padėtį“, NW]. Tada jos perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tauta nebekels kardo prieš tautą ir jie nebesimokys kariauti. Kiekvienas saugiai sėdės po savo vynmedžiu ir po savo figmedžiu, niekieno negąsdinamas, nes kareivijų Viešpats taip kalbėjo.“

16, 17. Kaip šiandien išsipildo žodžiai iš Michėjo 4:1-4?

16 Kas yra čia paminėtos „daugelis tautų“ ir „galingos tautos“? Tai ne susiskaldžiusios šio pasaulio nacijos bei valdžios. Pranašystė taikoma visų tautų žmonėms, kuriuos dabar vienija šventa tarnyba Jehovos teisingo garbinimo kalne.

17 Michėjo pranašystėje sakoma, kad netrukus Jehovą tyrai garbins visa žemė. Šiandien „palankiai nusiteikę amžinajam gyvenimui“ žmonės mokomi Jehovos kelių. (Apaštalų darbų 13:48, NW) Jis teisia stojančius Karalystės pusėn tikinčiuosius ir ištaiso jų dvasinę būklę. Jie pergyvens „didį sielvartą“ kartu su „milžiniška minia“. (Apreiškimo 7:9, 14) Perkalę kardus į noragus, jie jau šiandien gyvena taikingai su bendratikiais liudytojais ir kitais žmonėmis. Koks džiaugsmas būti tarp jų!

Pasiryžę vaikščioti Jehovos vardu

18. Ką reiškia ‘sėdėti po savo vynmedžiu ir savo figmedžiu’?

18 Šiais laikais, kai žemę gaubia baimė, mums malonu, kad vaikščioti Jehovos keliais mokosi daugybė žmonių. Laukiame to netolimo laiko, kada visi mylintieji Dievą ne tik nebesimokys kariauti, bet sėdės po savo vynmedžiu ir po savo figmedžiu. Figmedžiai neretai sodinami vynuogynuose. (Luko 13:6) Sėdėti po jais reiškia gyventi taikoje, visko pertekus ir saugiai. Turėdami ryšį su Jehova jau ir dabar jaučiame vidinę ramybę, dvasinį saugumą. Tokios sąlygos vyraus valdant Karalystei — tada gyvensime be baimės ir pavojų.

19. Ką reiškia vaikščioti Jehovos vardu?

19 Kad įgytume Jehovos malonę, turime vaikščioti jo vardu. Tai raiškiai pasakyta Michėjo 4:5 (Brb): „Visos tautos vaikšto kiekviena savo dievo vardu, tačiau mes vaikščiosime Viešpaties [„Jehovos“, NW], savo Dievo, vardu visados ir per amžius.“ Vaikščioti Jehovos vardu nereiškia vien kalbėti, kad jis mūsų Dievas. Tai ne tik dalyvauti krikščionių sueigose ir Karalystės skelbimo darbe, nors šie dalykai taip pat itin svarbūs. Jei vaikštome Jehovos vardu, jam esame pasiaukoję ir tarnaujame ištikimai, skatinami tyros meilės. (Mato 22:37) Be to, mes, jo garbintojai, kupini ryžto vaikščioti Jehovos, savo Dievo, vardu visą amžinybę.

20. Kas išpranašauta Michėjo 4:6-13?

20 Dabar aptarkime pranašiškus žodžius iš Michėjo 4:6-13. „Siono duktė“ turės eiti nelaisvėn į Babiloną. Jeruzalės gyventojams taip ir atsitiko septintajame amžiuje p. m. e. Tačiau iš Michėjo pranašystės sužinome, kad likutis bus grąžintas į Judą ir jo priešus Jehova sutriuškins atkuriant Sioną.

21, 22. Kaip išsipildė žodžiai iš Michėjo 5:1 [5:2, Brb]?

21 Knygos 5 skyriuje pranašaujami tolesni stulbinantys įvykiai. Atkreipk dėmesį, kas sakoma Michėjo 5:2-4 (Brb). Michėjas pranašauja, kad iš Betliejaus kils Dievo paskirtasis Valdovas, kurio „kilmė siekia pradžios laikus“. Jis ganys savo kaimenę „Viešpaties galia“. Be to, tas Valdovas bus didis ne tik Izraelyje, bet ir „iki žemės pakraščių“. Pasauliui neaišku, kas yra šis valdovas, o mums tai nėra paslaptis.

22 Koks asmuo buvo žymiausias iš gimusiųjų Betliejuje? Kas bus „didis iki žemės pakraščių“? Niekas kitas kaip tik Mesijas —- Jėzus Kristus! Kai Erodas Didysis aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų paklausė, kur turėjo gimti Mesijas, tie atsakė: „Judėjos Betliejuje“. Jie net priminė žodžius iš Michėjo 5:1 [5:2, Brb]. (Mato 2:3-6) Tai žinojo ir kai kurie paprasti žmonės, nes Jono 7:42 užrašyti jų žodžiai: „Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“

Tikroji atgaiva žmonėms

23. Kaip dabar pildosi Michėjo 5:6 [5:7, Brb] žodžiai?

23 Michėjo 5:4-14 [5:5-15, Brb] kalbama apie Asirijos įsiveržimą, tačiau tik trumpalaikį. Toliau nurodoma, kad Dievas atkeršys neklusnioms tautoms. Michėjo 5:6 [5:7, Brb] žadama grąžinti į tėvynę atgailaujančių žydų likutį, bet tie žodžiai taikomi ir mūsų dienoms. Michėjas sako: „Jokūbo likutis tarp daugelio tautų tuomet bus kaip Viešpaties siunčiama rasa ir kaip žolę palaistantis lietus.“ Šis gražus Michėjo palyginimas reiškia, kad dvasinio Jokūbo, arba Izraelio, likutis bus Dievo palaima žmonėms. Jėzaus „kitos avys“, puoselėjančios žemišką viltį, džiaugiasi, jog gali tarnauti petys į petį su „Dievo Izraeliu“ padėdamos žmonėms rasti dvasinę atgaivą. (Jono 10:16; Galatams 6:16; Sofonijo 3:9) Yra apie ką susimąstyti: visi mes, Karalystės skelbėjai, turime branginti garbę, kad galime teikti kitiems tikrąją atgaivą.

24. Kokios mintys iš Michėjo 3—5 skyrių patraukė tavo dėmesį?

24 Ką sužinojai iš Michėjo 3—5 skyrių? Tikriausiai štai ką: 1) Dievas tikisi, kad atsakingi jo tautos žmonės laikysis teisingumo; 2) Jehova neišklausys mūsų maldų, jei piktavališkai nuodėmiaujame; 3) skelbimo užduotį įvykdyti galime tik Dievui stiprinant mus šventąja dvasia; 4) kad įgytume Jehovos malonę, turime vaikščioti jo vardu; 5) mes, Karalystės skelbėjai, privalome branginti gautą garbę teikti žmonėms tikrąją atgaivą. Galbūt tavo dėmesį patraukė ir kitos mintys. Ką dar sužinome iš šios pranašiškos Biblijos knygos? Kitas straipsnis padės pasisemti praktiškų pamokų iš tikėjimą stiprinančios Michėjo pranašystės paskutinių dviejų skyrių.

Kaip atsakytum?

• Ko Dievas tikisi iš atsakingų savo tautos tarnų?

• Kuo svarbi malda ir šventoji dvasia mūsų tarnystėje Jehovai?

• Ką reiškia ‘vaikščioti Jehovos vardu’?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ar gali paaiškinti, ką reiškia Michėjo palyginimas apie puodą?

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Kaip ir Michėjas, drąsiai tęsiame tarnystę