Rodyk švelnius jausmus šeimos nariams

„DEGINK ją, jei gali! Degink!“ — kurstė Toru savo žmoną Joko. * „Ir sudeginsiu“, — atsikirto ji kišdama jų abiejų nuotrauką į degtuko liepsną. Paskui stačiokiškai rėžė: „Visus namus sudeginsiu!“ Toru neištvėręs smogė jai kumščiu ir tuo užbaigė ginčą.

Toru ir Joko susituokė prieš trejus metus ir, regis, buvo laimingi. Kas gi atsitiko? Nors Toru atrodė malonus vyras, žmona nejautė jo artumo ir dėmesio. Jos manymu, vyras nesugebėdavo atsiliepti į jos švelnius jausmus. Negalėdama to pakelti Joko vis dažniau apmaudavo ir pyko. Ją pradėjo kamuoti nemiga, nerimas, ji neteko apetito, greit suirzdavo, jausdavosi prislėgta, net pasiduodavo panikai. Tačiau auganti įtampa namuose Toru neveikė. Visa tai jam atrodė normalu.

„Sunkūs laikai“

Tokios problemos šiandien įprastos. Apaštalas Paulius išpranašavo, kad mūsų laikais žmonės ‘nejaus natūralaus prieraišumo’. (2 Timotiejui 3:1-5; NW) Šioje Rašto originalo vietoje graikiškas žodis, išverstas „natūralus prieraišumas“, giminingas žodžiui, reiškiančiam šeimos narių artimumą. Dabartiniais laikais tokio prieraišumo beveik nebėra. O jeigu yra, tai šeimos nariai vienas kitam jį retai rodo.

Daugelis žmonių šiandien nežino, kaip parodyti meilę ir prieraišumą savo vaikams. Kai kurie iš tėvų užaugo šeimose, kur trūko šilumos, ir galbūt nesuvokia, kad gyvenimas būtų laimingesnis bei malonesnis, jeigu visi jaustų prieraišumą ir jį rodytų. Taip, ko gero, atsitiko Toru. Vaikystėje jis retai matydavo tėvą, nes šis nuolat dirbo ir namo grįždavo vėlai. Tėvas sūnų mažai kada pašnekindavo, nebent užgauliais žodžiais. Motina irgi užimta visą dieną neskirdavo Toru daug laiko. Jo „auklė“ buvo televizorius. Šeimoje Toru niekas nepagirdavo, niekas su juo nebendravo.

Įtakos turi ir kultūra. Kai kuriose Lotynų Amerikos kraštuose, kad parodytų švelnumą žmonai, vyras turi nepaisyti vietinių papročių. Daugelyje Rytų ir Afrikos šalių kalbėti ir elgtis švelniai priešinga tradicijai. Vyrui būtų nepatogu sakyti žmonai ar vaikams „Aš jus  myliu“. Vis dėlto galime kai ko pasimokyti iš vienos šeimos, kurioje visą laiką išliko patys artimiausi santykiai.

Pavyzdingas šeimos ryšys

Geriausias pavyzdys šeimoms — artimas ryšys tarp Jehovos Dievo ir jo viengimio Sūnaus. Meilę vienas kitam jie rodo tobulai. Nesuskaičiuojamus tūkstančius metų dvasinis kūrinys, vėliau tapęs Jėzumi Kristumi, džiaugėsi šiltais santykiais su savo Tėvu. Tą ryšį jis apibūdino taip: ‘Buvau kasdienis jo džiaugsmas, visada džiūgaudamas jo akivaizdoje.’ (Patarlių 8:30) Sūnus buvo visiškai tikras savo Tėvo meile, todėl galėjo pasakyti kitiems, kad Jehova kasdien juo džiaugėsi. Jėzus jautėsi laimingas su Tėvu visą laiką.

Netgi žemėje Dievo Sūnus buvo patikintas, kad yra Tėvo labai mylimas. Po krikšto Jėzus išgirdo Tėvo balsą: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mato 3:17) Kaip padrąsino Jėzų, pradėjusį savo žemiškąją tarnybą, šie švelnūs žodžiai! Be abejo, Jėzui buvo malonu girdėti tokį pritarimą, kai jis aiškiai atsiminė savo gyvenimą danguje.

Taigi Jehova yra pats geriausias pavyzdys, nes savo visuotinei šeimai rodo didžiausią meilę. Pripažindami Jėzų Kristų mes irgi galime džiaugtis Jehovos artumu. (Jono 16:27) Nors negirdėsime žodžių iš dangaus, jausime Jehovos meilę iš gamtos kūrinių, iš to, kad jis pasirūpino Jėzaus išperkamąja auka, ir kitaip. (1 Jono 4:9, 10) Jehova netgi klausosi mūsų maldų ir atsako į jas pačiu geriausiu mums būdu. (Psalmyno 145:18, Brb; Izaijo 48:17) Puoselėdami artimus ryšius su Jehova, jausime vis didesnį dėkingumą už jo meilingą globą.

Iš savo Tėvo Jėzus mokėsi rodyti užuojautą, dėmesį, gerumą ir rūpintis kitais. Jis paaiškino: „Ką [Tėvas] daro, lygiai daro ir Sūnus. O Tėvas myli Sūnų, ir parodo jam visa, ką pats daro.“ (Jono 5:19, 20) Tyrinėdami Jėzaus parodytą pavyzdį mes irgi galime mokytis reikšti švelnius jausmus. (Filipiečiams 1:8, NW)

Kaip rodyti švelnumą šeimoje?

Kadangi „Dievas yra meilė“, o mes sukurti „pagal [jo] paveikslą“, tad sugebame ir jausti meilę, ir ją parodyti. (1 Jono 4:8; Pradžios 1:26, 27) Tačiau toks sugebėjimas neduoda vaisių be pastangų. Švelnūs jausmai sutuoktiniui ir vaikams turi būti tikri. Tad būk pastabus ir įžvelk gerąsias šeimos narių savybes, net ir labai nežymias. Mąstyk apie jas. Galimas daiktas, kils klausimas: ‘Kuo jau ypatingas mano vyras [žmona ar vaikai]?’ Tie, kuriems santuokinį partnerį parinko tėvai, galbūt nejautė jam šiltų jausmų. Kiti nenorėjo vaikų. Tačiau pagalvok, ką Jehova jautė savo simbolinei žmonai, Izraelio tautai, dešimtajame amžiuje p. m. e. Pranašas Elijas nusprendė, kad dešimties giminių Izraelio karalystėje Jehovos garbintojų nebėra, tačiau Jehova kruopščiai tyrinėjo juos ir rado gana nemažai — apie  7000, jo akimis, nepraradusių gerų savybių. Ar galėtum sekti Jehova — matyti savo šeimos narių geruosius bruožus? (1 Karalių 19:14-18)

Bet kad kiti šeimyniškiai jaustų tavo švelnumą, turi uoliai stengtis jį parodyti. Jei pastebi ką girtina, pasakyk. Dievo Žodyje, kur apibūdinama sumani žmona, įdomiai sakoma apie jos šeimyną: „Vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją.“ (Patarlių 31:28) Atkreipk dėmesį, kaip laisvai šeimos nariai reiškė dėkingumą vienas kitam. Girdamas žmoną šeimos galva duoda puikų pavyzdį sūnui, tuo skatindamas jį, kai susituoks, nešykštėti gerų žodžių savo žmonai.

Vaikus taip pat dera pagirti. Tai padės įdiegti savigarbą jų širdyse. Juk kaip galima ‘mylėti artimą kaip save patį’ savęs paties negerbiant? (Mato 22:39) O jeigu tėvai tik kritikuoja vaikus ir niekada nepagiria, šie gali netekti savigarbos ir jiems bus sunku rodyti šiltus jausmus kitiems. (Efeziečiams 4:31, 32)

Pagalba čia pat

Na, o jeigu nuo vaikystės nepatyrei šeimyniškos meilės? Vis tiek rodyti ją gali mokytis. Pirma reikia pripažinti problemą ir būtinybę keistis. Šiuo požiūriu, didelė pagalba yra Dievo Žodis, Biblija. Ji — lyg veidrodis. Jeigu tyrinėjame save atsižvelgdami į Biblijos mokymus, tarsi veidrodyje pamatome savo mąstymo trūkumus, arba ydas. (Jokūbo 1:23) Taikydami Biblijos mokymus, galime ištaisyti bet kokius netinkamus polinkius. (Efeziečiams 4:20-24; Filipiečiams 4:8, 9) Svarbu nuolatos stengtis ir niekada ‘nepailsti daryti gera’. (Galatams 6:9)

Kai kuriems sunku rodyti švelnumą dėl auklėjimo ar kultūros įtakos. Tačiau paskutiniai tyrimai liudija, kad tokias kliūtis įveikti galima. Dr. Danielius Golmanas, psichiatrijos specialistas, aiškina, jog ‘net labiausiai širdyje įsišaknijusius įpročius, įdiegtus nuo vaikystės, galima pakeisti’. Daugiau kaip prieš 19 šimtmečių Biblija nurodė, kad Dievo dvasiai padedant įmanoma nugalėti netgi tvirčiausiai įsigalėjusius širdies polinkius. Biblijoje raginama: ‘Nusivilkite senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkite naują.’ (Kolosiečiams 3:9, 10)

Nustačiusi problemą, šeima gali studijuoti Bibliją turėdama tai omenyje. Pavyzdžiui, kodėl nepatyrinėti, ką Biblija sako apie švelnumą? Susirask šią Rašto eilutę: „Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos [„švelnių jausmų“, NW] ir gailestingumo.“ (Jokūbo 5:11) Paskui apsvarstyk Biblijos pasakojimą apie Jobą, sutelkdamas dėmesį į tai, koks švelnus ir gailestingas Jehova buvo šiam vyrui. Tau tikrai kils noras sekti Dievu ir rodyti tokį pat švelnumą ir gailestingumą savo šeimai.

 Vis dėlto būdami netobuli „visi dažnai nusižengiame“ savo liežuviu. (Jokūbo 3:2) Šeimos rate galbūt nesiseka kalbėti padrąsinamai. Tam reikia maldos ir pasitikėjimo Jehova. Bet nenusimink. ‘Be paliovos melskis!’ (1 Tesalonikiečiams 5:17) Jehova padės tiems, kurie trokšta šeimoje švelnumo, taip pat ir tiems, kurie nori jį parodyti, bet nemoka.

Jehova mielai suteikia pagalbą ir krikščionių susirinkime. Jokūbas rašė: „Kas nors pas jus [dvasiškai] serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu.“ (Jokūbo 5:14) Taip, Jehovos liudytojų susirinkimų vyresnieji gali labai padėti šeimoms, kurių nariams sunku parodyti šiltus jausmus vieni kitiems. Nors ir ne psichologai, vyresnieji stengsis kantriai pagelbėti bendratikiams ne pasakydami, ką šie turi daryti, bet primindami jiems Jehovos požiūrį ir melsdamiesi su jais ir už juos. (Psalmyno 119:105; Galatams 6:1, Brb)

Toru ir Joko problemas vyresnieji visada išklausydavo ir sutuoktinius nuramindavo. (1 Petro 5:2, 3) Kartais juos aplankydavo vienas vyresnysis su žmona. Ji skatindavo Joko ‘mylėti savo vyrą’. Bendravimas su tokia brandžia krikščione Joko buvo naudingas. (Titui 2:3, 4) Supratingi bei užjaučiantys vyresnieji kenčiantiems ir sielvartaujantiems bendratikiams yra lyg „pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros“. (Izaijo 32:1, 2)

Malonių vyresniųjų padedamas Toru suprato, kad jam sunku reikšti šiltus jausmus ir kad „paskutinėmis dienomis“ Šėtono taikiniu tapo šeima. (2 Timotiejui 3:1) Toru nusprendė įveikti savo trūkumą. Jis pradėjo suvokti, kad nemoka parodyti meilės, nes pats nepatyrė jos vaikystėje. Stropiai studijuodamas Bibliją ir melsdamasis Toru pamažu tapo jautresnis žmonai.

Nors Joko pyko ant Toru, sužinojusi apie jo vaikystę ir suvokusi savo pačios ydas ji labai stengėsi įžvelgti gerąsias vyro savybes. (Mato 7:1-3; Romiečiams 5:12; Kolosiečiams 3:12-14) Ji nuoširdžiai meldė Jehovą jėgų nenustoti mylėti vyro. Toru darėsi jai vis švelnesnis ir Joko tuo labai džiaugėsi.

Net jeigu nejauti šeimoje šilumos ir tau sunku ją parodyti, tą sunkumą gali įveikti. Dievo Žodyje yra naudingų patarimų. (Psalmyno 19:8 [19:7, Brb]) Pripažindamas švelnumo svarbą, stenkis įžvelgti gerąsias šeimos narių savybes. Studijuok ir taikyk Dievo Žodį, kreipkis į Jehovą karšta malda ir prašyk brandžių krikščionių vyresniųjų pagalbos. Taip sugebėsi pašalinti kliūtis, skiriančias tave nuo šeimos, — net ir tas, kurios atrodo neįveikiamos. (1 Petro 5:7) Tu gali džiūgauti kaip vienas vyras iš Jungtinių Valstijų, kuris buvo paragintas rodyti švelnumą žmonai. Kai galiausiai įsidrąsino jai pasakyti „Aš myliu tave“, labai nustebo jos atsakymu. Su ašaromis akyse ji ištarė: „Aš irgi tave myliu, bet tu man tai pasakei pirmą kartą per 25 metus.“ Neatidėliokite tiek ilgai atskleisti švelnius jausmus savo sutuoktiniui ir vaikams!

[Išnaša]

[Iliustracija 28 puslapyje]

Jehova teikia pagalbą per savo Žodį, Bibliją