Ką sužinome iš Jėzaus gimimo aprašymo

MILIJONUS jaudina Jėzaus gimimo aplinkybės. Tai akivaizdu, nes visame pasaulyje Kalėdų laikotarpiu rodomos Jėzaus gimimo scenos, rengiami vaidinimai. Nors tie įvykiai ir žavi, Biblijoje buvo užrašyti ne žmonėms pralinksminti. Jie įtraukti į Dievo įkvėptus Raštus, skirtus mokyti bei taisyti. (2 Timotiejui 3:16)

Jeigu Dievas būtų norėjęs, kad krikščionys švęstų Jėzaus gimimą, Biblijoje būtų nurodyta tiksli data. Ar taip yra? Paminėjęs, kad Jėzus gimė tuo metu, kai piemenys naktį laukuose saugojo bandas, XIX a. biblistas Albertas Barnesas daro išvadą: „Iš to aišku, kad mūsų Išgelbėtojas gimė prieš gruodžio 25-ąją... Tokiu metu būna šalta, ypač aukštesnėse ir kalnuotose Betliejaus apylinkėse. Dievas nuslėpė [Jėzaus] gimimo datą... Ją žinoti ir nebuvo svarbu; antraip, užrašus apie tai Dievas būtų pasirūpinęs išsaugoti.“

O štai apie dieną, kurią Jėzus mirė, keturių Evangelijų rašytojai mus informuoja aiškiai. Tai įvyko per Paschą, žydų švenčiamą pavasarį, nisano 14-ąją. Be to, Jėzus konkrečiai nurodė savo mokiniams pažymėti tą dieną jo atminimui. (Luko 22:19) Biblijoje nėra panašaus nurodymo švęsti Jėzaus ar kieno kito gimtadienį.  Deja, ginčai dėl Jėzaus gimimo datos kartais nustelbia svarbesnius ano meto įvykius.

Tėvus pasirinko Dievas

Kokius tėvus iš tūkstančių Izraelio šeimų Dievas pasirinko savo Sūnui išauklėti? Ar ieškojo žymių, turtingų? Ne. Jehova kreipė dėmesį į dvasines jų savybes. Panagrinėkime Luko 1:46-55 užrašytą šlovinimo giesmę, kurią Marija giedojo išgirdusi apie jai tekusią garbę tapti Mesijo motina. Be kita ko, ji pasakė: „Mano siela didžiai giria Viešpatį, ... nes jis pažvelgė į savo tarnaitės žemùmą“ (Jr). Laikydama save Jehovos tarnaite, Marija nuolankiai pripažino savo „žemumą“. Dar svarbiau: puikūs šlovinimo giesmės žodžiai rodo ją buvus dievobaimingą ir gerai išmanančią Raštus. Nors ir nuodėminga — juk kilo iš Adomo palikuonių, — Marija buvo pati tinkamiausia žemiškoji Dievo Sūnaus motina.

O Marijos vyras Juozapas, Jėzaus įtėvis? Jis buvo įgudęs dailidė. Noriai darbuodamasis Juozapas savo rankomis sugebėjo aprūpinti šeimą, kuri ilgainiui padidėjo iki penkių sūnų ir bent dviejų dukterų. (Mato 13:55, 56) Juozapas nebuvo turtingas. Atėjus laikui Marijai nešti savo pirmagimį į Dievo šventyklą, Juozapas tikriausiai apgailestavo negalėdamas paaukoti avį. Jiems teko pasinaudoti neturtingiesiems daroma išimtimi. Apie sūnų pagimdžiusią motiną Dievo įstatyme parašyta: „Jei ji neturi iš ko atnašauti avį, teatnašauja du purplelius ar du balandžius, vieną — deginamajai aukai, o kitą — aukai už nuodėmę. Kunigas atliks permaldavimą jos labui, ir ji bus švari.“ (Kunigų 12:8; Luko 2:22-24)

Biblijoje sakoma, kad Juozapas ‘buvo teisus’. (Mato 1:19) Pavyzdžiui, jis neturėjo lytinių santykių su savo skaisčia žmona kol Jėzus gimė. Todėl nekilo painiavos, kas buvo tikrasis Jėzaus tėvas. Ką tik susituokusiai porai susilaikyti nuo tokių intymių ryšių gyvenant po vienu stogu nebuvo lengva, bet tai rodė, kaip jie brangina privilegiją auklėti Dievo Sūnų. (Mato 1:24, 25)

Kaip ir Marija, Juozapas buvo dvasingas žmogus. Kasmet, nutraukęs darbą, jis visą šeimą imdavo kelionėn iš Nazareto į Jeruzalę švęsti metinę Paschos šventę. (Luko 2:41) Juozapas, be abejo, pratino jaunąjį Jėzų kas savaitę lankyti sinagogą, kur buvo skaitomas ir aiškinamas Dievo Žodis. (Luko 2:51; 4:16) Taigi akivaizdu, kad savo Sūnui Dievas parinko tinkamą žemiškąją motiną ir tinkamą įtėvį.

Didelė malonė paprastiems piemenims

Nors devintą mėnesį nėščiai žmonai buvo sunku, Juozapas ciesoriaus paliepimu keliavo su ja į savo protėvių miestą  užsirašyti. Atkeliavusi į Betliejų pora perpildytame mieste nerado, kur apsistoti, tad aplinkybių verčiama tenkinosi tvarteliu. Ten Jėzus gimė ir buvo paguldytas ėdžiose. Norėdamas sustiprinti nuolankių tėvų tikėjimą Jehova patvirtino jiems, kad sūnus tikrai gimė pagal Dievo valią. Ar porai patikinti jis siuntė delegaciją žymių Betliejaus vyresniųjų? Ne. Jehova Dievas atskleidė įvykį rūpestingiems piemenims, kurie naktį laukuose saugojo bandas.

Pasirodęs Dievo angelas liepė jiems eiti į Betliejų, kur „paguldytą ėdžiose“ ras gimusį Mesiją. Ar tie nuolankūs vyrai buvo priblokšti ir sutriko išgirdę, kad Mesijas gimė tvartelyje? Visiškai ne! Jie nedelsdami paliko bandas ir leidosi į Betliejų. Radę Jėzų piemenys papasakojo Juozapui ir Marijai, ką pasakė Dievo angelas. Tai, be abejo, sustiprino poros tikėjimą, kad viskas klostėsi taip, kaip numatyta Dievo. O „piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę“. (Luko 2:8-20) Taip, atskleisti įvykius dievobaimingiems piemenims Jehova nusprendė teisingai.

Iš viso to mokomės, kokie žmonės turime būti, kad patirtume Jehovos malonę. Mums nereikia siekti aukštos padėties ar turto. Kaip Juozapas, Marija ir piemenys, privalome paklusti Dievui bei įrodyti savo meilę jam dvasinius dalykus laikydami svarbesniais už materialinius. Tikrai, apmąstydami tai, kas dėjosi Jėzaus gimimo metu, gauname daug puikių pamokų.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ką rodo tai, kad Marija aukojo du balandžius?

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dievas nusprendė atskleisti Jėzaus gimimą keletui paprastų piemenų