Padėkime našlėms jų sielvarte

VIENAS iš plačiausiai žinomų Biblijos pasakojimų yra Rūtos ir jos anytos Noomės gyvenimo istorija. Abi buvo našlės. Noomė palaidojo ne tik vyrą, bet ir du sūnus, kurių vienas buvo Rūtos vyras. Jų padėtis tikrai buvo tragiška, nes žemdirbių bendruomenėje išgyventi be vyriškio tikrai nelengva (Rūtos 1:1-5, 20, 21).

Tačiau šalia Noomės buvo puiki draugė ir guodėja — marti Rūta, nesutikusi palikti jos vienos. Ilgainiui ši jauna moteris pasirodė „geresnė [Noomei] negu septyni sūnūs“ ne tik dėl savo beribės meilės jai, bet ir dėl meilės Dievui (Rūtos 4:15). Noomei paraginus Rūtą sugrįžti pas savo moabitų šeimą bei draugus, ši pasakė žodžius, liudijančius negirdėtą ištikimybę: „Kur eisi tu, ten eisiu ir aš, kur būsi tu, ten būsiu ir aš! Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas — mano Dievas! Kur mirsi tu, ten mirsiu ir aš ir  būsiu ten palaidota. Man nelemtį Viešpats tesiunčia ir dar teprideda, jeigu kas kita, o ne mirtis mudvi išskirtų“ (Rūtos 1:16, 17).

Rūtos pasiaukojimas neliko nepastebėtas Jehovos Dievo. Jis laimino Noomę ir Rūtą; galiausiai vienas izraelitas, Boazas, vedė jaunąją moterį. Jųdviejų sūnų, iš kurio kilo Jėzus Kristus, Noomė augino it savo vaiką. Šis pasakojimas rodo, kaip Jehova brangina našles, besiglaudžiančias prie jo ir juo pasitikinčias. Biblijoje taip pat pasakojama, kaip jis vertina žmones, meilingai remiančius sielvartaujančias našles. Kaip galime padėti greta mūsų esančioms našlėms? (Rūtos 4:13, 16-22; Psalmyno 68:6 [68:5, Brb])

Konkreti neįkyri parama

Norėdami padėti našlei, žinokite, ką konkrečiai galite pasiūlyti, ir tai darykite neįkyriai. Venkite abstrakčių žodžių: „Jei jums ko nors reikės, praneškite“, nes tai būtų tas pat kaip patarti sužvarbusiam, alkanam žmogui ‛sušilti, pasisotinti’, bet niekuo jam nepadėti (Jokūbo 2:16). Užuot prašiusios paramos, dauguma našlių tyliai kenčia. Įžvelkite, kuo galite joms padėti. Tačiau nerodykite pernelyg didelės iniciatyvos, nesistenkite tvarkyti našlės reikalų, kad nesukeltumėte nemalonaus jausmo ar net konflikto. Biblija moko taktiškai elgtis su kitais. Ji skatina nesavanaudiškai rūpintis žmonėmis, tačiau nesikišti į jų gyvenimą (Filipiečiams 2:4; 1 Petro 4:15).

Rūta kaip tik taip ir bendravo su Noome. Nors Rūta rodė anytai ištikimybę, nesistengė jai vadovauti. Ši jauna moteris jautriai globojo Noomę, pavyzdžiui, stengdavosi parūpinti maisto abiem, tačiau klausė anytos pamokymų (Rūtos 2:2, 22, 23; 3:1-6).

Aišku, našlių poreikiai skiriasi. Pirmiau paminėta Sandra pasakoja: „Mane supo labai brangūs, meilingi draugai — jų labiausiai ir reikėjo liūdesio akimirkomis.“ O Ileina troško vienatvės. Tam, kas nori padėti, reikia būti nuovokiam, tai yra gerbti kito žmogaus asmeninį gyvenimą ir drauge padėti prireikus.

Šeimos parama

Jei našlė gyvena ne viena, šeimyniškiai draugiškais, meilingais žodžiais gali patikinti, kad ji sugebės prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Pasisiūlyti palengvinti jos naštą turėtų ne vien tinkamesni tokiai pareigai artimieji, bet ir visi namiškiai. „Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, jie tegu pirmiausia išmoksta maldingai tvarkyti savo namus ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui“ (1 Timotiejui 5:4).

Daugelį našlių būtina sušelpti pinigais, tai yra „deramai atsilyginti“. Kitoms pakanka savų lėšų, be to, kai kuriose šalyse jos gauna valstybės paramą. Jei našlė stokoja, šeima privalo ja pasirūpinti.  Jeigu tokia moteris neturi giminių arba jei jie negali padėti, Raštas ragina bendratikius jos neapleisti: „Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:27).

Tie, kas laikosi šio Biblijos principo, tikrai ‛gerbia našles’ (1 Timotiejui 5:3). Gerbti kitą — tai parodyti jam dėmesį. Pagarbos sulaukiantys žmonės jaučia, jog yra vertinami, branginami, ir nemano esą remiami tik iš pareigos. Štai Rūta tikrai gerbė Noomę: nors neseniai pati buvo netekusi vyro, tačiau jai nestigo noro ir meilės visapusiškai rūpintis anyta. Tokiu elgesiu Rūta iškart pelnė puikią reputaciją; vėliau ją vedęs vyras pasakė: „Visi šio miesto gyventojai žino“, „kad esi kilni moteris“ (Rūtos 3:11; Brb). Aišku, Rūtai buvo malonu padėti Dievą mylinčiai, nuolankiai, jos paramą labai vertinusiai anytai. Kokį puikų pavyzdį paliko Noomė šių dienų našlėms!

Glauskis prie Dievo

Artimieji bei draugai, be abejo, neužpildo tuštumos, atsiradusios širdyje po vyro mirties. Todėl sielvartaujančiai našlei būtinai reikia glaustis prie „gailestingumo Tėvo ir visokios paguodos Dievo, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte“ (2 Korintiečiams 1:3, 4). Prisiminkime, kaip gyveno Jėzaus dienų dievobaiminga 84 metų našlė Ona.

Kai vos po septynerių santuokos metų mirė Onos vyras, ji ieškojo Jehovos paguodos. „Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis“ (Luko 2:36, 37). Ar Jehova vertino tokį Onos atsidavimą? Be abejo! Dievas parodė šiai našlei ypatingą meilę — leido pamatyti kūdikį, iš kurio paskui išaugo pasaulio Gelbėtojas. Kiek buvo džiaugsmo ir paguodos Onai! Ji tikrai įsitikino, kokie teisingi žodžiai iš Psalmyno 37:4: „Džiaukis iš širdies Viešpačiu, ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.“

Dievas paguodžia per bendratikius

Ileina pasakoja: „Po Deivido mirties ilgą laiką jaučiau tokį skausmą, tarsi tarp šonkaulių būtų įsmeigtas peilis. Maniau, jog sutriko virškinimas. Nebegalėdama daugiau kentėti, jau ruošiausi kreiptis į gydytoją. Viena įžvalgi krikščionė draugė pasakė, kad taip galbūt darosi iš sielvarto, ir patarė melsti Jehovą pagalbos bei paguodos. Neatidėliodama tyliai pasimeldžiau iš širdies prašydama jo sustiprinti mane. Jehova padėjo!“ Ileina pasijuto geriau ir netrukus skausmas liovėsi.

Liūdinčioms našlėms ypač naudingas draugiškų susirinkimo vyresniųjų žodis. Nuolat dvasiškai remdami ir taktiškai, įžvalgiai guosdami, vyresnieji padeda šioms sielvartaujančioms moterims dar labiau suartėti su Jehova. Prireikus vyresnieji taip pat pasirūpina materialine parama. Toks užjaučiantis, supratingas vyresnysis tikrai yra „pastogė nuo vėjo“ (Izaijo 32:2; Apaštalų darbų 6:1-3).

Laukime nepaprastos paguodos iš naujojo žemės Karaliaus

Tas, kurį prieš du tūkstančius metų pamačiusi senoji Ona apsidžiaugė, dabar yra Dievo dangiškosios Karalystės Mesijas  Karalius. Greit ši vyriausybė pašalins visa, kas sukelia sielvartą, — net mirtį. Apie tai rašoma Apreiškimo 21:3, 4: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių... Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ Ar pastebėjai, kas pasakyta? Žmonės bus išvaduoti iš mirties ir visokio liūdesio bei aimanų.

Yra ir kita, dar geresnė žinia. Biblijoje žadamas mirusiųjų prikėlimas. „Ateina valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo [Jėzaus] balsą ir išeis“ (Jono 5:28, 29, Jr). Jie, kaip ir Jėzaus prikeltas Lozorius, bus žmonės, o ne dvasios (Jono 11:43, 44). Tie prikeltieji, kurie ‛darys gera’, taps tobuli ir džiaugsis Jehovos tėvišku rūpinimusi, kai jis ‛atvers savo ranką ir patenkins kiekvienos gyvos būtybės troškimą’ (Psalmyno 145:16).

Ši patikima viltis nepaprastai gaivina žmones, mirties išskirtus su gyvenimo draugu (1 Tesalonikiečiams 4:13). Jei našlauji, ‛be paliovos melski’ paguodos ir paramos nešti visas kasdienes naštas (1 Tesalonikiečiams 5:17; 1 Petro 5:7). Be to, kasdien rask laiko skaityti Dievo Žodį, kad Jo mintys tave nuramintų. Pamatysi, jog tau, slegiamai našlystės išmėginimų bei sunkumų, Jehova tikrai gali padėti rasti ramybę.

[Anotacija 5 puslapyje]

Prireikus stenkitės padėti, tačiau sykiu gerbkite žmogaus asmeninį gyvenimą

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dievas nudžiugino senąją našlę Oną