Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar įmanoma nugalėti žalingus įpročius?

Ar įmanoma nugalėti žalingus įpročius?

Biblijos požiūris

Ar įmanoma nugalėti žalingus įpročius?

RAŠYTOJAS Markas Tvenas kartą pašmaikštavo: „Nėra nieko lengviau kaip mesti rūkyti. Žinau, nes padariau tai jau tūkstančius kartų.“ Daugelis tikrai pritartų šiai graudžiai juokingai Tveno pastabai. Žmonės puikiai supranta, jog kai kurie įpročiai prieštarauja moralei ir netgi kenkia, bet kartu žino, kad atsispirti ir nugalėti juos yra sunku. Metams bėgant įpročiai gali įsišaknyti ir tapti itin atsparūs mėginimams juos keisti. Bandymai sutramdyti tokius potraukius kartais būna alinantys ir net skausmingi.

Kalėjimo gydytoju dirbantis Entonis Danielsas pažymi, kad nusikaltėliai dažnai tvirtina tapę beviltiškais savo manijų ir žemų aistrų vergais. Nuteistųjų teigimu, kai į ką nors įpranti, „apsėda baisus potraukis, kuriam atsispirti esi bejėgis“. Remiantis tokiu samprotavimu, vargu ar galėtume būti laikomi atsakingais, jei nenumaldomus norus paverčiame veiksmais. Bet ar tikrai esame tokios bejėgės savo vidinių impulsų ir troškimų aukos? Gal įveikti žalingus įpročius vis dėlto įmanoma? Ieškodami patikimo atsakymo pažvelkime, ką sako Biblija.

Troškimai ir veiksmai

Šventajame Rašte aiškiai sakoma, kad Dievas laiko mus atskaitingais už savo veiksmus. (Romiečiams 14:12) Jis taip pat reikalauja gyventi pagal teisingas jo normas. (1 Petro 1:15) Mūsų Kūrėjas žino, kas žmogui geriausia, ir Jo principai smerkia nemažai šiam pasauliui būdingų papratimų. (1 Korintiečiams 6:9, 10; Galatams 5:19-21) Vis dėlto jis supranta, kiek realu tikėtis iš netobulų žmonių, ir yra gailiaširdis. (Psalmyno 78:38; 103:13, 14)

Tad psalmininkas rašė: „Jei tu ieškotum klaidų, Jehova, tai kas beišsilaikytų?“ (Psalmyno 130:3, NW) Taip, Jehova puikiai žino, kad „žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“. (Pradžios 8:21) Dėl genetinio paveldo, įgimtų silpnybių ir praeities išgyvenimų neįmanoma visiškai išvengti blogų minčių bei troškimų. Todėl Jehova elgiasi su mumis meilingai ir nereikalauja tobulumo. (Pakartoto Įstatymo 10:12; 1 Jono 5:3)

Tačiau Dievo supratingumas neatleidžia mūsų nuo atsakomybės kovoti su blogais potraukiais. Apaštalas Paulius jiems nepasidavė, nors pripažino, kad su netinkamais troškimais jam teko sunkiai grumtis. (Romiečiams 7:21-24) „Tramdau savo kūną, — sakė jis, — ir darau jį klusnų.“ Kodėl? Kad „pats nepasidaryčiau atmestinas“. (1 Korintiečiams 9:27) Taip, kad sugebėtume priešintis negeriems polinkiams bei įpročiams ir galiausiai paimtume viršų, labai reikalingas susivaldymas.

Pasikeisti įmanoma

Pasak elgseną tyrinėjančių mokslininkų, blogų dalykų, kaip ir gerų, išmokstama ir į juos įjunkstama palaipsniui. Vadinasi, nuo žalingų įpročių lygiai taip pat įmanoma ir atprasti! Kaip tai padaryti? „Apgalvokite, kodėl verta atsisakyti senosios elgsenos“, — sako vienos knygos apie tai, kaip kovoti su stresu, autoriai. Tuomet „susirašykite viską, ką gero jūsų gyvenimui suteiktų elgesio pakeitimas“. Taip, sutelkdami dėmesį į tinkamos elgsenos naudą, jausime paskatą keistis.

Pasvarstykime apie apaštalo Pauliaus raginimą „atnaujinti savo proto dvasią“. (Efeziečiams 4:22, 23) Proto dvasia — tai vyraujanti mūsų mąstymo kryptis. Žmogus atnaujina ją artindamasis prie Dievo ir ugdydamasis jo normų supratimą bei dėkingumą už jas. Žinojimas, kad tuo patinkame Jehovai, skatina mus keistis. (Psalmyno 69:31-34 [69:30-33, Brb]; Patarlių 27:11; Kolosiečiams 1:9, 10)

Be abejo, atsikratyti per ilgus metus įsigalėjusių žalingų įpročių bus sunku. Reikia nusiteikti smarkiai kovai. Aišku, pasitaikys atkritimų ir nesėkmių. Bet būkite tikri — laikui bėgant greičiausiai darysis vis lengviau. Kuo uoliau stengsitės mokytis naujos elgsenos, tuo labiau ji įsitvirtins jumyse.

Mylintis Dievą žmogus gali neabejoti jo pagalba ir palaima. „Dievas ištikimas, — užtikrina Paulius. — Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.“ (1 Korintiečiams 10:13, Brb) Netrukus Jehova Dievas sunaikins šią sugedusią santvarką su nedoromis jos pagundomis, troškimais ir geismais. (2 Petro 3:9-13; 1 Jono 2:16, 17) Tą įvykį pergyvensiantys netobuli žmonės ilgainiui galės būti visiškai ir amžiams išgydyti nuo fizinių, protinių ir emocinių negalavimų. „To, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis“, — žada Dievas. (Izaijo 65:17) Į sąrašą „to, kas buvo“, neabejotinai pateks ir visokie kankinantys geiduliai bei troškimai. Argi tai ne puiki paskata ryžtingai atsispirti žalingiems įpročiams ir visomis jėgomis kovoti su jais?

[Rėmelis/iliustracijos 21 puslapyje]

KAIP ATSIKRATYTI ŽALINGŲ ĮPROČIŲ

1. Įžvelkite ir pripažinkite savo žalingus įpročius. Paklauskite savęs: „Ar šis įprotis man tikrai naudingas? Ar jis neerzina kitų? Ar jis veikia mano sveikatą, piniginę, gerovę, šeimą bei dvasios ramybę? Kaip pagerėtų mano gyvenimas, jeigu šito atsisakyčiau?

2. Vietoje žalingo įpročio imkitės geros veiklos. Pavyzdžiui, gal per ilgai sėdite prie interneto, galbūt naršote po kenksmingo turinio tinklalapius? Tuomet paskirkite tą laiką naudingam skaitymui, studijavimui ar mankštai.

3. Stebėkite savo pažangą. Kasdien trumpai apmąstykite padarytą pažangą. Jeigu vėl neatsispyrėte blogam įpročiui, nustatykite, dėl kokių aplinkybių.

4. Prašykite pagalbos. Pasakykite draugams ir šeimai, kad stengiatės atsikratyti įpročio, ir paprašykite, kad pamatę jus „ties riba“ primintų apie pavojų. Kalbėkitės su žmonėmis, nugalėjusiais tokį patį įprotį. (Patarlių 11:14)

5. Išlaikykite pusiausvyrą ir realistišką požiūrį. Nesitikėkite žaibiškos sėkmės. Kai kurie per ilgus metus susiformavę įpročiai gali būti labai gajūs.

6. Melskitės Dievui. Su Dievo pagalba galite įveikti bet kokį žalingą įprotį. (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]; Luko 18:27)