Kai mikrobai niekam nebekenks

MIKROBAI, arba mikroorganizmai, būtini gyvybei. Jie apvalo didelę dalį dirvožemio ir mūsų organizmą. Kaip rašoma rėmelyje „Kas tie mikrobai?“ (7 puslapis), „mūsų organizme gyvena milijonai bakterijų“. Dauguma jų naudingos — netgi būtinos — sveikatai, o ligas sukelia palyginus nedaugelis. Bet galime būti tikri, jog galų gale niekam nebekels pavojaus jokie mikrobai.

Prieš išsiaiškindami, kaip bus pašalintas bet koks žalingas jų poveikis, apžvelkime, kas daroma stengiantis įveikti tuos ligų sukėlėjus šiuo metu. Apsvarstę informaciją rėmelyje „Ką daryti?“, pasidomėkime, kokias pastangas deda sveikatos specialistai.

Visuotinė strategija

Tas pastangas apibendrino buvusi Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) generalinė direktorė dr. Gro Harlem Bruntland. Ataskaitoje Report on Infectious Diseases 2000 (Apie infekcines ligas-2000), skyriuje „Įveikime atsparumą antimikrobiniams vaistams“, ji kalbėjo apie būtinybę sukurti „visuotinę strategiją kovai su [mikrobų] atsparumu“. Be to, teigė, kad reikia sudaryti „visų sveikatos apsaugos darbuotojų aljansą“, ir pabrėžė: „Mes pajėgūs bendrai imtis veiksmų prieš infekcines ligas.“

2001-aisiais PSO pateikė „Visuotinę kovos su atsparumu antimikrobiniams vaistams strategiją“. Šis dokumentas supažindino su projektu, skirtu sveikatos apsaugos darbuotojams bei gyventojams apskritai. Jame patariama, „ką ir kaip daryti“. Numatyta mokyti žmones, kaip vengti ligų, ir aiškinti, kaip vartoti antibiotikus bei kitokius antimikrobinius vaistus užsikrėtus.

Be to, sveikatos sistemos darbuotojai — gydytojai, slaugytojai ir kitas ligoninių bei slaugos namų personalas — paraginti imtis didesnių atsargumo priemonių, kad būtų išvengta infekcijų plitimo. Deja, tyrimai atskleidė, jog daug sveikatos specialistų, pereidami nuo vieno ligonio prie kito, vis dar neplauna rankų ir nepasikeičia pirštinių.

Taip pat apklausos parodė, jog gydytojai prirašo antibiotikų, kai jų visai nereikia. Viena priežastis — pacientų daromas spaudimas, norint kuo greičiau pasveikti. Kad įtiktų ligoniams, medikai tiesiog nuolaidžiauja. Dažniausiai jie nei skiria laiko šviesti savo pacientus, nei turi priemonių nustatyti, koks tai užkratas. Galbūt todėl prirašo naujesnį, brangesnį plataus veikimo spektro antibiotiką. Taip atsparumo vaistams problema didėja.

PSO visuotinė strategija nukreipta ir į ligonines, valstybių sveikatos apsaugos sistemą, maisto gamintojus, farmacijos kompanijas bei įstatymų leidybos organus. Ataskaitoje visos šios institucijos raginamos bendradarbiauti, kad pavyktų įveikti mikrobų atsparumo vaistams visuotinę grėsmę. Bet ar tokia programa bus veiksminga?

Kas kliudo sėkmei?

PSO visuotinėje strategijoje užsiminta apie didžiausią kliūtį sprendžiant sveikatos problemas. Tai — pelnas, pinigai. Biblijoje sakoma, jog dėl „visų blogybių“ kalta meilė  pinigams. (1 Timotiejui 6:9, 10) PSO rašo: „Reikia turėti omenyje ir santykius su farmacijos pramone, taip pat tai, kad privalu atitinkamai kontroliuoti farmacijos prekybininkų galimybes daryti įtaką medikams bei farmacininkų remiamas švietimo programas, rengiamas sveikatos priežiūros darbuotojams.“

Vaistų kompanijos atkakliai perša medikams savo produkciją, taip pat per TV reklamą tiesiogiai veikia visuomenę. Ir, be abejo, šitaip paskatina piktnaudžiauti vaistais, o tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko daugėja vaistams atsparių mikrobų.

PSO visuotinės strategijos skyriuje apie antimikrobinių vaistų davimą gyvuliams rašoma: „Kai kurių šalių veterinarai iš prekybos medikamentais gauna 40 ar daugiau procentų pajamų, todėl riboti antimikrobinių preparatų neturi jokio noro.“ Kaip jau įrodyta, atsparūs mikrobai atsiranda ir tarpsta dėl besaikio antibiotikų vartojimo.

Iš tikrųjų antibiotikų gamybos mastai pribloškiantys. Jungtinėse Valstijose kasmet jų išleidžiama apie 20 milijonų kilogramų! Maždaug pusę šios pasaulyje pagaminamos produkcijos suvartoja žmonės. Likusioji dalis išbarstoma ant pasėlių arba sušeriama  gyvuliams. Paprastai antibiotikų dedama į pašarus, kad paspartėtų maistui skirtų gyvulių augimas.

Vyriausybių vaidmuo

Pažymėtina, kad reziumė apie PSO visuotinės strategijos vykdymą sakoma: „Daug atsakomybės už strategijos įgyvendinimą teks atskiroms šalims. Čia svarbiausio vaidmens turi imtis vyriausybės.“

Žinoma, daug vyriausybių kovai su atsparumu antimikrobiniams vaistams yra parengusios programas ir jose pabrėžiama bendradarbiavimo būtinybė tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Tose programose numatyta kruopščiau registruoti antimikrobinių vaistų suvartojimą bei atsparių mikrobų pasireiškimo atvejus, gerinti infekcijų kontrolę, tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus medicinoje ir žemės ūkyje, moksliškai tirti mikrobų atsparumą ir kurti naujus medikamentus. PSO ataskaita Report on Infectious Diseases 2000 nebuvo optimistiška. Kodėl?

Joje nurodyta, kad „vyriausybėms, kurių prioritetai galbūt nėra visuomenės sveikata, trūksta politinio ryžto“. Ten sakoma: „Ligos  — taigi ir mikrobų atsparumas — taip pat labiausiai pasireiškia ten, kur vyksta pilietiniai neramumai, vyrauja skurdas, masinė migracija, kur aplinka užteršta ir daugybė žmonių neapsaugoti nuo užkrato.“ Tai vis problemos, kurių žmonių vyriausybės, deja, nepajėgia išspręsti.

Tačiau Biblijoje pasakojama apie valdžią, kuri ne tik pašalins ligų priežastis, bet ir išnaikins pačias ligas. Galbūt manote, jog kai kurios bakterijos visada kenks, bet yra pagrindo tikėti, kad ateitis bus kitokia.

Kai mikrobai nebedarys žalos

Vienas Biblijos rašytojų, pranašas Izaijas, prieš daugelį metų kalbėjo apie vyriausybę, kuri bus ne žmonių, ir nurodė jos valdovą. Atkreipkite dėmesį į šią pranašystę: „Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus ‘Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’.“ (Izaijo 9:5, kursyvas mūsų)

Kas šis kūdikis, šis valdovas, kuriam bus duota valdžia? Įdomu, kad tai buvo nurodyta dar prieš jam gimstant. Angelas Gabrielius pasakė mergelei Marijai: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis..., ir jo karaliavimui nebus galo.“ (Luko 1:31-33, kursyvas mūsų)

Suaugęs Jėzus aiškiai įrodė, kad jis iš tikrųjų yra pažadėtasis Dievo Karalystės Valdovas. Jėzus ne tik skelbė žemėje „gerąją naujieną apie karalystę“, bet ir parodė galįs išgydyti visokias ligas. Biblijoje rašoma, jog „prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis išgydė juos. Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius“. (Mato 9:35; 15:30, 31, kursyvas mūsų)

Taip, kad ir kokia liga ar negalia žmogų kamavo, Jėzus jį pagydė. Jis netgi prikėlė kelis mirusius! (Luko 7:11-17; 8:49-56; Jono 11:38-44) Tiesa, tiek išgydytieji, tiek prikeltieji po kurio laiko mirė. Vis dėlto Jėzaus stebuklai parodė, ką jis padarys ateityje dėl žmonių, kurie gyvens žemėje valdant Karalystei. Biblija žada, kad tuomet „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu.’“ (Izaijo 33:24, Brb; Apreiškimo 21:3, 4)

Šiais laikais, kaip puikiai žinome, visi sergame ir mirštame. Mikrobai kenkia milijonams; neretai tokios ligos baigiasi mirtimi. Tačiau žmogaus organizmas taip nuostabiai sukurtas, jog kai kas stebisi, kodėl sergame. Gydytojas Luisas Tomas rašydamas apie gyvybiškai svarbų bakterijų vaidmenį pareiškė, kad ligos ištinka „kaip nelaimingas atsitikimas“. Anot jo, „galbūt tokių žmonių apsauginis mechanizmas turi kažkokių trūkumų“.

Iš tikrųjų tie, kurių imuninė sistema stipri, bakterijų sukeliamomis ligomis neserga arba serga retai. Vis dėlto ilgainiui pasensta ir numiršta. Biblijoje sakoma, jog nuodėmė, paveldėta iš pirmojo žmogaus Adomo (o jis iš pradžių buvo tobulas), ir yra ta yda, dėl kurios sergame ir mirštame. „Per vieną žmogų, — aiškinama Biblijoje, — nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.“ (Romiečiams 5:12)

Tačiau Dievas atsiuntė savo Sūnų į žemę, kad jis atiduotų tobulą gyvybę kaip išpirką ir išvaduotų žmoniją nuo nuodėmės padarinių. (Mato 20:28) Biblijoje rašoma: „Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo dovana — amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.“ (Romiečiams 6:23, Brb; 1 Jono 5:11) Dievo Karalystei valdant, žmonės bus išgydyti — pagaliau įvyks tai, ką laidavo Kristaus išperkamoji auka. Tada jokie mikrobai, net tie, kurie dabar sukelia ligas, niekam nebedarys žalos.

Ar tai neskatina sužinoti apie Biblijoje pažadėtą Karalystės valdžią, kuri išspręs žmonijos problemas? Jehovos liudytojai mielai jums padės.

[Rėmelis 9 puslapyje]

Ką daryti?

Kaip sumažinti atsparių bakterijų grėsmę? Pasaulinė sveikatos organizacija pateikia kai kurias gaires. Pirma, kalbama apie priemones, neleidžiančias infekcijai plisti. Antra, nurodoma, kaip tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus.

Savaime aišku, geriausias būdas išvengti ligos ir neleisti jai plisti yra saugoti sveikatą. Kaip gyventi, kad nesusirgtumėte?

Priemonės, padedančios apsisaugoti nuo ligų

1. Siekite trijų dalykų: maitintis tinkamai, pakankamai mankštintis ir užtektinai ilsėtis.

2. Laikykitės higienos. Sveikatos specialistai pabrėžia, jog viena iš veiksmingiausių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo ligų bei jų neplatinti, — plauti rankas.

3. Pasirūpinkite, kad maistas, kurį valgote jūs ir šeima, būtų saugus. Ypač kreipkite dėmesį į rankų ir aplinkos, kur ruošiamas valgis, švarą. Taip pat įsitikinkite, ar vanduo, kuriuo plaunate rankas ir maistą, neužterštas. Kadangi mikrobai veisiasi maisto produktuose, mėsą gerai išvirkite. Deramai sandėliuokite ir šaldykite maistą.

4. Vietovėse, kur pavojingas ligas perneša vabzdžiai, stenkitės kuo mažiau būti lauke anksti rytą ir vakare, kai jie aktyviausi. Visada naudokitės apsauginiais tinkleliais.

5. Kovoti su kai kuriomis tam tikrai vietovei būdingomis bakterijomis imuninei sistemai padės skiepai.

Kaip vartoti antimikrobinius vaistus

1. Prieš pirkdami ar pradėdami vartoti kokius nors antibiotikus arba antimikrobinius preparatus pasitarkite su sveikatos specialistu. Iš vaistų reklamos dažniausiai daugiau naudos pardavėjui negu pirkėjui.

2. Neverskite gydytojo prirašyti jums antibiotikų. Jei taip elgsitės, jis galbūt paskirs tik todėl, kad nenori prarasti paciento. Pavyzdžiui, slogą sukelia virusai ir antibiotikais ji neišgydoma. Jei sirgdami virusine liga vartosite antibiotikus, šie gali susilpninti naudingas bakterijas ir leisti atspariosioms daugintis jūsų organizme.

3. Primygtinai nereikalaukite pačių naujausių vaistų — galbūt jūsų atveju jie ne patys tinkamiausi, o kainuoti gali daug brangiau.

4. Informaciją apie bet kurį vaistą gaukite iš patikimo šaltinio. Kam gydyti skirtas? Koks šalutinis poveikis? Kaip sąveikauja su kitais vaistais bei kokios kitos kontraindikacijos?

5. Jei gydytis antibiotikais tikrai reikia, paprastai patariama suvartoti visą skirtą kursą, net jei pasijuntate gerai dar jo nebaigę. Tai garantuoja, kad infekcija bus visiškai išgydyta.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Dievo teisingai vyriausybei valdant, žmonės mėgausis gyvenimu — jokie mikrobai nedarys žalos