Izaijo 9:1–21

  • Šviesa Galilėjos žemei (1–7)

    • Taikos didžiūno gimimas (6, 7)

  • Dievas pakelia ranką prieš Izraelį (8–21)

9  Bet toji tamsa nebus tokia kaip anuomet, kaip ankstesniais laikais, kai Zabulono ir Naftalio žemė buvo paniekinta, kai kentė vargą.+ Vėliau jis* išaukštins ją – išaukštins kelią link jūros, einantį per Jordano žemę, kitataučių apgyventą Galilėją.   Žmonės, kurie vaikščiojo tamsoje,išvydo didžią šviesą,gyvenantiems juodų šešėlių šalyješviesybė suspindo.+   Tautą tu padarei gausingą,suteikei jai daug džiaugsmo. Tavo akivaizdoje jie džiūgauja,tarsi džiūgautų per pjūtį,tarsi linksmi dalytųsi grobį.   Tu juk sutrupinai jų nešamą jungą,pečius spaudžiančią kartį, prievaizdo lazdą,kaip ir tądien, kai nugalėjai Midjaną.+   Kario apavas, trypiantis žemę,ir drabužis, permerktas krauju,bus atiduoti ugniai.   Kūdikis mums gimė,+sūnus mums buvo duotas. Jo rankose* – valdžia,+jį vadins išmintinguoju patarėju,+ galinguoju dievu,+ amžinybės tėvu, taikos didžiūnu.   Jo valdžia vis labiau įsigalėsir taikai nebus galo.+ Dovydo sostą+ ir jo karalystęjis įtvirtins+ ir stiprins jąteisingumu+ ir teisumu+dabar ir per amžius. Kareivijų Viešpats Jehova su užsidegimu tai įvykdys.   Jehova siuntė žodį Jokūbui,jis buvo skirtas Izraeliui.+   Jį sužinos visa tauta –Efraimas ir Samarijos gyventojai, –visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi sako: 10  „Plytos išgriuvo,bet mes iš tašytų akmenų statysime.+ Fikusai* išguldyti,bet vietoj jų prisikirsime kedrų.“ 11  Jehova sukels prieš Efraimą Recino priešininkus,pakurstys jo priešus veikti – 12  Sirija rytuose, Filistija vakaruose*+plačiai išsižiojusios ris Izraelį.+ Jo pyktis nėra atlėgęs,jo ranka tebėra pakelta,+ 13  nes tauta negrįžta pas tą, kuris ją baudžia,Jehovos, kareivijų Viešpaties, ji neieško.+ 14  Jehova tą pačią dieną nukirs Izraeliuigalvą ir uodegą, ūglį ir vikšrį*.+ 15  Seniūnas ir šlovingasis – tai galva,pranašas, mokantis melo, – uodega.+ 16  Vadovai savąją tautą klaidina,pakrikę tie, kuriuos jie veda. 17  Jehova nesidžiaugs jaunais jų vyrais,jų našlaičių ir našlių nesigailės,nes visi jie – atsimetėliai ir piktadariai,+kiekvienas kalba kvailystes. Jo pyktis nėra atlėgęs,jo ranka tebėra pakelta,+ 18  nes nedorybė dega lyg ugnis,dygiakrūmius ir piktžoles ryja,padega miško tankynę,dūmų kamuoliais paverčia. 19  Nuo Jehovos, kareivijų Viešpaties, rūstybėskraštas įsiliepsnojo –žmonės atiduoti ugniai,savo brolio nė vienas nesigaili. 20  Vienas pjaus dešinėje,bet vis tiek liks alkanas,kitas valgys kairėje,bet nepasisotins. Jie valgys savo paties ranką: 21  Manasas – Efraimą,Efraimas – Manasą. Abu jie eis prieš Judą.+ Jo pyktis nėra atlėgęs,jo ranka tebėra pakelta.+

Išnašos

T. y. Dievas.
Pažod. „Ant jo peties“.
Turimi omenyje šilkmediniai fikusai.
Pažod. „iš užnugario“.
Arba galbūt „palmės šaką ir nendrę“.