Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Nenykstančios vertės savanoriškas darbas

Nenykstančios vertės savanoriškas darbas

Nenykstančios vertės savanoriškas darbas

JĖZUS KRISTUS varguoliams nuolat darė gerus darbus. Pavyzdžiui, maitino išalkusius, gydė ligonius (Mato 14:14-21). O kokia veikla jam buvo svarbiausia? Kad tai suprastume, pažiūrėkime vieną pirmųjų Jėzaus tarnybos epizodų, aprašytų Evangelijos pagal Morkų pirmame skyriuje.

Kafarnaume, prie Galilėjos ežero, Jėzų nuvedė į Simono Petro namus. Čia „Simono uošvė gulėjo karščiuodama“ ir Jėzus ją pagydė (Morkaus 1:29-31). Paskui prie Petro durų susirinko minia žmonių, sugabeno „sergančius įvairiomis ligomis“. Jėzus ir juos išgydė (Morkaus 1:32-34). Nakčia visi nuėjo miegoti.

Kitą rytą, „dar neprašvitus“, Jėzus patyliukais atsikėlė, iš namų „nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi“. Netrukus atsibudę mokiniai vėl išvydo prie durų laukiančią didelę minią. Ką daryti? Jėzaus nėra! Greit Petras su draugais rado Jėzų ir pranešė: „Visi tavęs ieško“ (Morkaus 1:35-37; Luko 4:42). Iš esmės jie norėjo Jėzui pasakyti: ‛Ką čia veiki? Aną vakarą taip sėkmingai gydei ligonius. Šiandien tavęs vėl laukia nuostabi proga!’

Bet štai ką atsakė Jėzus: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį.“ Tai verta įsidėmėti. Jėzus nebegrįžo į Petro namus gydyti žmonių ir pats paaiškino kodėl: „Nes tam [tai yra skelbti žodį] esu atėjęs“ (Morkaus 1:38, 39, kursyvas mūsų; Luko 4:43). Ką Jėzus norėjo tuo pasakyti savo mokiniams? Gerų darbų jis nenuvertino, bet skelbti Dievo žodį ir mokyti jam buvo svarbiausias uždavinys (Morkaus 1:14).

Biblijoje krikščionys raginami ‛eiti Jėzaus pėdomis’, todėl dabar tikriesiems krikščionims nesunku nusistatyti savanoriško darbo prioritetus (1 Petro 2:21). Kaip ir Jėzus, jie mielai padeda kitiems (apie tai jau kalbėjome ankstesniame straipsnyje). Be to, sekdami Jėzumi, pirmučiausiai jie stengiasi skelbti Biblijos žinią — gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mato 5:14-16; 24:14; 28:19, 20). * O kodėl savanoriškai mokyti žmones Biblijos tiesų yra svarbiau negu šiaip kuo padėti?

Kuo naudingas Biblijos mokymas?

Į šį klausimą atsako viena azijiečių patarlė: „Jei ruošiesi vieneriems metams, sėk grūdus, dešimčiai metų — sodink medžius, šimtui metų — mokyk žmones.“ Žinios — tvirtas pamatas ateičiai. Jos leidžia pakreipti savo gyvenimą geresne linkme. Todėl dabar daugiau kaip šeši milijonai savanorių aukoja visą ar bent dalį laiko, taip pat jėgas ir išteklius, — neatlygintinai moko žmones iš Biblijos. Ši laiko išmėginta savanorių Jehovos liudytojų programa naudinga viso pasaulio žmonėms. Kaip?

Liudytojai padeda suprasti praktiškus Biblijos patarimus ir jais vadovautis. Tada ir gyvenimo rūpesčiai nebeatrodo tokie gluminantys. Įgavę moralinės stiprybės, žmonės lengviau atsikrato žalingų įpročių. Jaunas brazilas Nelsonas pabrėžia, kuo dar naudingas Biblijos mokymas: „Pradėjęs studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, aš labai džiaugiuosi, nes dabar gyvenime turiu tikslą“ (Mokytojo 12:13). Šimtai tūkstančių žmonių — tiek jaunų, tiek ir senų, — kurie neseniai pradėjo studijuoti Dievo Žodį, jaučiasi panašiai kaip Nelsonas. Dievo Karalystės žinia jiems ne tik įprasmina gyvenimą, bet ir suteikia nuostabią ateities viltį, dėl kurios verta gyventi, net jei labai sunku (1 Timotiejui 4:8; žiūrėkite rėmelį „Kaip Dievo Karalystė sukurs gerovę“).

Mokydami Biblijos tiesų Jehovos liudytojai atlieka nenykstančios vertės savanorišką tarnybą. Kuriam laikui ji bus naudinga? Dievo Žodis sako: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3, kursyvas mūsų). Ir jūs galite dalyvauti programoje, teikiančioje amžiną naudą. Šitokia savanoriška tarnyba juk yra tikra geradarystė! Gal norėtumėte daugiau sužinoti apie ją? Susisiekite su vietiniais Jehovos liudytojais. Priėmę šį kvietimą jūs niekada nesigailėsite.

[Išnaša]

^ pstr. 6 Jehovos liudytojai, kaip ir apaštalas Paulius, yra tokios nuomonės, kad tikriesiems krikščionims skelbti gerąją naujieną būtina. Paulius sakė: „Kad aš skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė“ (1 Korintiečiams 9:16). Vis dėlto šita tarnyba yra savanoriška, nes jie patys savo valia pasirenka Kristaus mokinystę ir gerai žino, kokias pareigas prisiima.

[Anotacija 11 puslapyje]

„Jei ruošiesi vieneriems metams, sėk grūdus, dešimčiai metų — sodink medžius, šimtui metų — mokyk žmones“

[Rėmelis/iliustracijos 10 puslapyje]

Ji padeda žmonėms ir neša vilties žinią

Nadin, 43 metų prancūzė slaugytoja, pasirinkusi tropinių ligų sritį, savanoriškai darbuojasi Centrinėje Afrikoje. „Manęs klausia, kodėl tai darau, — duodama interviu neseniai kalbėjo ji. — Tikiu Dievą, myliu žmones ir noriai aukojuosi. Kadangi esu Jehovos liudytoja, ne tik gydau, bet ir nešu kenčiantiesiems vilties žinią.“ Savanorė Nadin Afrikoje daro du darbus: slaugo ligonius ir drauge su vietiniais liudytojais moko žmones Biblijos tiesų.

[Iliustracijos]

Nadin Afrikoje

[Rėmelis 12 puslapyje]

Kaip Dievo Karalystė sukurs gerovę

Perskaitykite savo Biblijoje šias eilutes ir pažiūrėkite, kaip Dievas žada patenkinti įvairius žmogaus poreikius:

Sveikata. „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:4; Izaijo 33:24; 35:5, 6).

Švietimas. „Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9; Habakuko 2:14).

Darbas. „Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose, sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius... Nebeis jų triūsas veltui“ (Izaijo 65:21-23).

Maistas. „Žemė davė derlių, nes mus laimino Dievas, mūsų Dievas“ (Psalmyno 67:6, Brb; 72:16, Brb; Izaijo 25:6).

Gyvenimo sąlygos. „Viešpats sutrupino nedorėlių lazdą... Visa žemė ramiai ilsisi“ (Izaijo 14:5, 7).

Teisingumas. „Tada karalius viešpataus pagal teisumą, didžiūnai valdys pagal teisingumą“ (Izaijo 11:3-5; 32:1, 2).