Jaunimas klausia:

Kaip malda gali man padėti?

„Būtent malda padėjo man sugrįžti į vėžes“, — sako Bradas. *

DAUG jaunuolių meldžiasi, turbūt kur kas daugiau, nei tu manai. Jungtinių Valstijų Galupo institutui apklausus grupę 13—17 metų jaunuolių išaiškėjo, kad 56 procentai jų pasimeldžia prieš pietaudami. Kita apklausa parodė, kad 62 procentai kiek vyresnių jaunuolių meldžiasi kasdien.

Vis dėlto daugeliui jaunuolių malda tėra nereikšmingas ritualas, atliekamas mechaniškai. Retas kuris turi tai, kas Biblijoje vadinama „Dievo pažinimu“ (Kolosiečiams 1:9, 10). Dėl to Dievas nėra labai svarbus jų gyvenime. Per vieną apklausą paauglių buvo teiraujamasi, ar jie yra kada prašę Dievo pagalbos prieš žengdami svarbų žingsnį. Viena mergina sakė: „Aš visada prašau Dievo maldoje, kad jis padėtų man nuspręsti teisingai.“ Tačiau ji prisipažino: „Dabar negaliu paminėti konkretaus pavyzdžio.“ Tad nieko stebėtino, kad dauguma jaunuolių abejoja, ar malda turi kokią nors galią ir kad į ją bus atsakyta.

Vis dėlto tūkstančiai jaunuolių, kaip ir Bradas, kurio žodžiai cituoti pradžioje, patys patyrė, kokią galią turi malda. Gali patirti ir tu. Ankstesniame šios serijos straipsnyje buvo kalbama, kodėl galime būti tikri, jog Dievas girdi mūsų maldas. * O dabar kyla klausimas, kaip malda gali padėti? Pirmiausia patyrinėkime, kaip Dievas atsako į maldas.

Kaip Dievas atsako į maldas

Bibliniais laikais kai kuriems tikintiems vyrams buvo tiesiogiai — netgi stebuklingu būdu — atsakyta į maldas. Pavyzdžiui, kai karalius Ezekijas sužinojo sergąs mirtina liga, jis maldavo Dievą pagalbos. Dievas atsakė: „Aš girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras. Tikėk manimi, aš pagydysiu tave“ (2 Karalių 20:1-6). Panašiai Dievas padėjo ir kitiems dievobaimingiems vyrams bei moterims (1 Samuelio 1:1-20; Danieliaus 10:2-12; Apaštalų darbų 4:24-31; 10:1-7).

Vis dėlto tiesioginis Dievo įsikišimas net ir  bibliniais laikais buvo retenybė. Dažniausiai Dievas atsakydavo į savo tarnų maldas ne stebuklingai, o padėdamas jiems būti ‛pilniems Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu’ (Kolosiečiams 1:9, 10). Taip, Dievas padėdavo stiprindamas dvasiškai ir morališkai — duodavo išminties bei žinių, kad jie priimtų protingus sprendimus. Kai krikščionys susidurdavo su sunkumais, Dievas kartais leisdavo išbandymams tęstis, tačiau suteikdavo jiems „galybės gausą“, kad pajėgtų ištverti (2 Korintiečiams 4:7; 2 Timotiejui 4:17).

Taip pat ir šiandien kažin ar į maldą bus atsakyta kaip nors nepaprastai. Tačiau kaip ir senovėje Dievas gali suteikti tau šventosios dvasios ir sustiprinti, kad sugebėtum susidoroti su iškilusiais sunkumais (Galatams 5:22, 23). Kad geriau tai suprastume, apsvarstykime keturis būdus, kaip malda gali padėti.

Malda padeda apsispręsti

Karen susitikinėjo su vaikinu, kuris turėjo lyg ir puikius dvasinius tikslus. „Jis vis kartodavo, kad nori tapti susirinkimo vyresniuoju“, — sako ji. Tikslas lyg ir geras. Tačiau „jis taip pat daug kalbėjo apie neseniai pradėtą verslą ir apie tai, ką galės man nupirkti. Pradėjau abejoti jo nuoširdumu“. Karen išsakė tai maldoje. „Meldžiau Jehovos atverti man akis ir parodyti tai, ką turėčiau sužinoti apie jį.“

Kartais naudingas vien pats meldimasis, nes tada gali geriau viską apmąstyti, pagalvoti, kaip į tai žiūri Jehova. Bet Karen reikėjo ir praktiško patarimo. Gal Dievas jai atsakė stebuklingai? Nagi, panagrinėkime vieną Biblijoje aprašytą atvejį iš karaliaus Dovydo gyvenimo. Kai Dovydas sužinojo, kad jį išdavusiam sūnui Abšalomui patarinėja patikimasis jo draugas Ahitofelis, jis meldė: „Viešpatie, prašau paversti niekais Ahitofelio patarimą!“ (2 Samuelio 15:31) Tačiau Dovydas ir veikė pagal tai, ko prašė. Savo draugui Hušajui jis pavedė užduotį ‛niekais paversti Ahitofelio patarimą’ (2 Samuelio 15:34). Karen irgi dėjo pastangas sužinoti tai, ko prašė maldoje. Ji pasikalbėjo su brandžiu krikščionių vyresniuoju, pažinojusiu tą vaikiną. Vyresnysis patvirtino merginos nuogąstavimus — jos vaikinas beveik nedarė dvasinės pažangos.

Karen pasakoja: „Tada puikiai supratau, kokią galią turi malda.“ Jos buvęs vaikinas ėmė siekti turtų ir nustojo tarnauti Dievui. „Jei būčiau ištekėjusi už jo, — sako Karen, — man tikriausiai būtų tekę lankyti sueigas vienai.“ Malda padėjo Karen apsispręsti išmintingai.

Malda padeda susivaldyti

„Kvailys išlieja visą savo įniršį, — sakoma Biblijoje, Patarlių 29:11, — o išmintingas žmogus santūriai susilaiko.“ Dėl nuolatinės įtampos šiandien daugeliui žmonių sunku suvaldyti savo jausmus. To pasekmės gali būti liūdnos. Brajanas pasakoja: „Ėmiau nesutarti su vienu bendradarbiu. Sykį jis išsitraukė peilį.“ Ką būtum daręs tu? Brajanas meldėsi. Jis sako: „Jehova padėjo man išlikti ramiam ir aš įkalbėjau bendradarbį nieko man nedaryti. Jis metė peilį ir nuėjo.“ Brajanui pavyko susitvardyti ir nepasiduoti pykčiui. Galbūt tai išgelbėjo jam gyvybę.

Gal tau peiliu niekas negrasins, tačiau gyvenime dažnai atsidursi situacijose, kai reikės suvaldyti savo jausmus. Malda padės neįsikarščiuoti.

Malda nuramina

Prieš keletą metų Barbarai teko, anot jos, „išgyventi sunkų laikotarpį“. Ji sako: „Man pradėjo nesisekti nei darbe, nei šeimoje, nei su draugais. Nebežinojau, ką daryti.“ Barbara tuojau ėmė melsti pagalbos. Vis dėlto buvo vienas sunkumas. „Aš nežinojau, ko Jehovos prašyti, — sako ji. — Prašiau dvasios ramybės. Kiekvieną vakarą meldžiau padėti per daug nesirūpinti dėl visko.“

 Ar malda jai padėjo? Ji sako: „Po kelių dienų pamačiau, kad nors sunkumai neišnyko, jau taip nebeimu jų į širdį.“ Biblijoje žadama: „Jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7).

Malda padeda suartėti su Dievu

Štai ką patyrė Polas. „Neseniai apsigyvenau pas savo giminaičius. Vieną naktį man pasidarė labai liūdna, — sako jis. — Buvau ką tik baigęs vidurinę mokyklą ir ilgėjausi visų savo draugų. Tą naktį pravirkau prisiminęs, kaip puikiai drauge leisdavome laiką.“ Ką Polui reikėjo daryti? Pirmąsyk gyvenime jis ėmė karštai melstis. Jaunuolis pasakoja: „Aš atvėriau savo širdį ir prašiau Jehovos stiprybės bei vidinės ramybės.“

Ir kas paskui? Polas sako: „Kai kitą rytą atsikėliau, jaučiau tokį palengvėjimą, kokio dar niekad gyvenime nebuvau patyręs. Mano prislėgtą nuotaiką pakeitė ‛Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą’.“ Kai Polo širdis aprimo, jis į viską pažvelgė tarsi kitomis akimis. Netrukus jis suvokė, kad ‛seni geri laikai’ nebuvo tokie jau geri (Mokytojo 7:10). Tiesą sakant, draugai, kurių Polas taip ilgėjosi, darydavo jam ne itin gerą įtaką.

O svarbiausia, Polas pajuto, kad Jehova juo rūpinasi. Jis suprato, kokie teisingi Jokūbo 4:8 užrašyti žodžiai: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ Tai buvo didžiulis pokytis Polo gyvenime. Jis buvo paskatintas skirti Jehovai pirmenybę ir paaukoti jam visą savo gyvenimą.

Kalbėkis su Dievu

Šie atsitikimai liudija, kad malda gali padėti. Žinoma, tik jeigu stengsiesi pažinti Dievą ir ugdysiesi su juo draugystę. Deja, dauguma jaunuolių to nedaro. Karisa užaugo krikščioniškoje šeimoje. Tačiau ji sako: „Kokie svarbūs geri santykiai su Jehova, atrodo, supratau tik prieš keletą metų.“ Pradžioje minėtas Bradas irgi buvo auginamas krikščionimi, tačiau keletą metų jis buvo palikęs teisingą garbinimą. „Laimei, galiausiai supratau, ko netekau, — sako jis. — Tada vėl pradėjau tarnauti Jehovai. Žinau, kad kitaip gyvenimas būtų niūrus ir tuščias.“

Bet geriausia stengtis suartėti su Dievu jau dabar — nelaukti, kol užgrius sunkumai. Kalbėkis su juo nuo pat šiandien ir daryk tai reguliariai (Luko 11:9-13). ‛Išliek jo akivaizdoje savo širdį’ (Psalmyno 62:8, Brb). Netrukus pamatysi, kad malda išties gali tau padėti!

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracijos 15 puslapyje]

Malda gali padėti

● Išmintingai apsispręsti

● Išlikti ramiam sunkiomis aplinkybėmis

● Atsikratyti nerimo

● Suartėti su Dievu