Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LOITOMONET AKANYAUNI

Aibatisao ka eidicane kon kede Edeke

Aibatisao ka eidicane kon kede Edeke
  • Epone ani ebeitor itunganan aibatisaun kanu araun Ikristayot?

  • Inyoika iboro nuibusakinit ijo aswam kanu aibatisaun?

  • Epone ani ebeitor itunganan ainakin akeijar nejai Edeke?

  • Ani akirot naepol naibusakinitor ijo aibatisaun?

1. Kanukinyo elipia Ejakait loka Etiopia aibatisao?

“KOANY, akipi nu; inyo ca kesimikit eoŋ aibatisao?” Erai ngin aingiset na engisit Ejakait loka ajakanut naka Etiopia ikaru luipu kolosek. Abu Ekristayot loanyoritai Pilip kitijenik ngesi ebe Yesu ngesi arai Mesia loesumunitai. Keminakis ngesi nuesisia kaiwaidikaeta nuka Ebaibuli, abu etunganan loka Etiopia kokotokin aitup nuesisia ngesi. Abu kitodu ebe ekoto ngesi aibatisaun!​—Aswamisio 8:26-36.

2. Kanukinyo ibusakinitor ijo aomoom noi nuikamunitos aibatisao?

2 Arai isisiat ijo ejok isulai luatuboros luka eitabo kalo kede ediopet Kajenak luka Yawe, aticepak ikapakakina do kwana ijo aingit, ‘Inyoin cut kesimikit eong aibatisaun?’ Idau ijo aisisia nuikamunitos aisumunet naka Ebaibuli naijar ikaru kere kotoma paradais kakwap. (Luka 23:43; Apukokinio 21:3, 4) Isisiat bobo ijo nuikamunitos ejautene kalukatwak kede amuno nakajarun. (Ekalimonokinan 9:5; Yokana 5:28, 29) Arai ilosenenei ijo aurianeta nuka Ajenak luka Yawe, ibusakinit kodaunite ijo elopet aanyun ebe lo ngesi ediini lokabeit. (Yokana 13:35) Kaitelekarit, aticepak igeu ijo adukun eidicane kon kede Edeke Yawe.

3. (a) Ani aicorakinet nabu Yesu kijaik atupitok ke? (b) Epone ani ebeitor itunga aibatisaun?

3 Epone ani ipedoria ijo aitodun ebe ikoto ijo aijanakin Edeke? Abu Yesu kolimok ikatupitok ke ebe: ‘Kolot kituluosi lukatekerin kere ikesisiak kibatisaete kes.’ (Matayo 28:19) Abu Yesu elopet kitodu aanyunet nebatisaunor ngesi kotoma akipi. Mam ngesi aponi kobwatakinai abwatakin akipi, araibo abukokin akipi abukokin akouke. (Matayo 3:16) Akirot “aibatisa” elomunit kotoma akirot naka Ayonanin na erai apolouke “ailumokin.” Aibatisao naka Ikristayon erai ekepolou do, ailumokin araibo aitulumikin akuan kere toma akip.

4. Inyo itodunit Aibatisao naka akipi?

4 Ngul kere luekotosi eidicane loejok kede Edeke Yawe ibusakinit aibatisaun. Aibatisaun kosesenete itunga, itodunit eipudikon aijanakin Edeke. Itodunit ebe isialaminikit ijo aswan akote naka Yawe. (Isabulin 40:7, 8) Konye kanu ijo adumun aibatisao, ejaasi cut nuibusakinit ijo aswam.

NUIBUSAKINITOS KESI AIJEN KA AIYUUN

5. (a) Inyo ibore yenisodit yen ibusakit ijo aswam kanu adumun aibatisao? (b) Kanukinyo erator akiro nuepolok ijo ajanakin aurianeta nuka Ikristayon?

5 Idau ijo ageun aswam ibore yenisodit. Koipone kani? Koipone kalo adumun aijen naikamunit Edeke Yawe ka Yesu Kristo, kisisianakin ice ijo Ebaibuli. (Yokana 17:3) Konye ejaasi bobo ace nuipi nuibusakinit ijo aisisia. Ekotosi Ikristyon ‘ailelebikin kaijen nuekoto Edeke.’ (Ikolosain 1:9) Atukonokin ka Ajenak luka Yawe ebuni aingarakin ijo noi koipone kangon. Eraasi nuepolok ajanakin aurianeta nu. (Iburanian 10:24, 25) Ajanakin duc aurianeta nu, ebuni aingarakin ijo aiyatakin aijenun nuipu nuikamunitos Edeke.

Adumun aijen naka akirot naka Edeke erai ibore yen epol tetere ipedori aibatisaun

6. Aijen bo naetia ai ekoto ijo adumun tetere ibatisaun?

6 Konye, mam erai ebe ebeit ijo aijenun kanginibore kere yen ejai Obaibuli tetere ijo ibatisaun. Ajaatar ejakait loka Etiopia kede aijen, konye akoto aingarakinio kanu amisikin aiwadikaeta ace nuka Ebaibuli. (Aswamisio 8:30, 31) Kwape kwangin, ejaasi nuipu nuebeit ijo da aisisia. Kabeit, aisisia nuikamunitos Edeke mam enangakin cut. (Ekalimonokinan 3:11) Eringa ijo kibatisauna, ekoto ber ijo ajenun ka acanum aisisianakineta nuegeete nuepolok nuka Ebaibuli. (Iburanian 5:12) Aisisianakineta kwangun imoriaritos abeit naikamunit ejautene kalukatwak, ajokisi naka ekiror loka Edeke ka Ajakanut ke.

7. Epone bani ingarakin ijo aisisia Ebaibuli?

7 Konye mam aijen bon edolit, naarai ebala Ebaibuli ebe “neemamea aiyuun mam epedor aitelel Ŋesi [Edeke].” (Iburanian 11:6) Elimokinit oni Ebaibuli ebe nekiirariata itunga ice luka ore Korinto akiro nuka Ikristayon apotu “kiyuutu kibatisai.” (Aswamisio 18:8) Kediope pone, aisisia Ebaibuli ebuni ilelebekin ijo kede aiyuun ebe erai Ebaibuli Akirot naiyengakit Edeke. Aisisa Baibuli ingarakin ijo adukun aiyuun mama ejaasi aisumununeta nuka Edeke kede apedor naka alucet naka Yesu.​—Yosua 23:14; Aswamisio 4:12; 2 Timoteo 3:16, 17.

ALIMONOKIN LUCETUNGA ABEIT NAKA EBAIBULI

8. Inyo isinyikokini ijo alimonokin luce tunga da nuidua ijo aisiasaun?

8 Nepoloror aiyuun kotaukon, itionikin ijo aililingitor nuidau ijo aisisiaun. (Yeremia 20:9) Ijaunos ijo kede eipud loepol alimonokin lucetunga da nuikamunitos Edeke kede alosikinetake.​—2 Ikorinton 4:13.

Ekot aiyuun kisinyikok ijo alimonokin luce da nuisisiat ijo

9, 10. (a) Lubo angai ipedoria ijo ageuna aimor abeit naka Ebaibuli? (b) Anyoika nuibusakit ijo aswam arai ikoto ijo aimor alimonokin nepepe kede Ajenak luka Yawe kwape itemokitotor kesi katukot?

9 Aticepak ipedori ijo ageun aimor abeit naka Ebaibuli kede ipajana, ipapero, ka idunyeta kon, araibo luiswamaete kajo koipone lo einer kakesi kede acobeu. Akaulo, ipedori ijo akotokin aimor alimonokin nepepe kede Ajenak luka Yawe kwape itemokitotor kesi katukot. Arai erai kwangin, ipedori ijo ainerakin kede Ekajenan lo isisiaete kajo Ebaibuli. Arai keanyun ebe ipedori do ijo ageun alimonokin nepepe kede atukot, ebunio aitemokin ijo ka esisianakinan kon airiamun kede imakio iarei lukatukot.

10 Ebuni na aingarakin ijo ajenun ejok imakio lukatukot, luicokiete esipan loka Edeke. (Aswamisio 20:28; 1 Petero 5:2, 3) Arai keanyutu imakio lu ebe imisikit ijo ido iyuunit da aisisianakineta nuegeete nuepolok nuka Ebaibuli, kotupite da kotoma aijar kon aicoreta nuka Edeke, kipuda cut araun idiopet Kajenak luka Yawe, epedoret kesi aitijenikin ijo ageun alimonokin kede atukot kwape ekalimonokinan loka akiro nukajokak lomam ibatisauna.

11. Anyoika aijulakineta nuekoto itunganan aswam eringa kegeuna alimonokin kede atukot?

11 Koipone ece, aticepak ekotokin ijo aijulakin kotoma ojautene ka iponesio luka aijar kon tetere ijo ipedori ageun alimonokin kede atukot. Imoriatos nu anyeikin aswamisio nueroko nu aticepak iswamasi kaiyeya. Kanukangun, erika ijo kingita araun ekalimonokinan lomam ibatisauna, ekoto ijo ainyeikin aswamisio nueroko, kwapenat adoteu/ayelo, emeret, kede aitwasam ikee koipone kaloaronon.​—1 Ikorinton 6:9, 10; Igalatian 5:19-21.

AITIRONIKIN KEDE AIBELOKIN

12. kanukinyo ibusakitor itunganan aitironikin?

12 Erika ijo kedumuna aibatisao, ejaasi ibore nuibusakinit ijo aswam. Ebala ekiyakia Petero ebe: “Kitoronikinos, kibelokinos, komwatarai akusidiakanareta.” (Aswamisio 3:19) Aitironikin ngesi ijo aipup erono noi kanu ibore yenerono yenabu ijo kisomate. Ibusakit aitironikin erai iswamata itunganan kaijar ke numan edolitos, karaida iswamai itunganan nuejokuk, ibusakin aitironikin. Kanukinyo? Naarai itunga kere eraasi ikadiakanarak ido ekotosi aitimio naka Edeke. (Iromayon 3:23; 5:12) Eroko ijo kisisia Ebaibuli, man ijo ijeni akote naka Edeke. Epone ani ti ipedoria ijo aswam akote naka Edeke ejok cut? Kanukangun, ibusakinit ijo aitironikin.

13. Inyoin bo aibelokin?

13 Akaulo naka aitironikin, ibusakinit ijo aibelokin. Konye ekoto ijo aswam nuedeparitos aipup erono. Ibusakinit ijo aingir ejautene loka aijar kon nakokau ido kosalak ilosikinit aswam nuejokak ameear kwapekwana. Aitironikin ka aibelokin eraasi iboro luebeit ijo aswam eringa ijo kibatisauna.

AINAKIN AIJAR KON

14. Inyoin bo ibore yen epol yen ibusakinit ijo aswam eringa ijo ibatisauna?

14 Ejai bobo ice ibore yen epol noi yen ibusakinit ijo aswam eringa ibatisauna. Ibusakinit ijo ainakin aijar kon nejai Edeke Yawe.

Idau kereka jo ainakin akoniijar neejai Edeke kotoma ailip?

15, 16. Inyo apolou na ijo ainakin aijar kon nejai Edeke, ido inyo epedor aigarakin itunganan aswam ngun?

15 Neinakinia ijo aijar kon nejai Edeke Yawe kotoma ailip, isumuni ijo aijanakin ngesi bon ejok cut ikaru kere. (Ikisila 6:15) Konye Kanukinyo, ebeitor itunganan aswam ngun? Kwape aanyunet, arai egeu etunganan aisup apese. Nepe isisia ngesi nuipu nuikamunitos apese ngin, ido koanyuni da ebe ejaatar kaiponesio luejokuka, nepenen iyatakina ngesi aminun apese ngin. Akaulo, epedori do ngesi atijenikin apese ngin ebe ekoto aidukokin kangesi. Kabeit, ebuni edukone aiyatakin aswamisio nukokale. Konye kwape eminar ngesi apese ngin, einakini ngesi acamun aswam ace naka okale.

16 Neijenunia ijo Yawe ido kogeu amina ngesi, mam ijo icamakin idiobore kere aisimik ijo aijanakin araibo aima ngesi. Idiotunganan kere yeni ekoto aitup Yesu Kristo, Okoku loka Edeke, ibusakinit ngesi “koŋerokin ilopet.” (Marako 8:34) Ingerokin oni bon koipone lo aanyun ebe mam oni icamakin eipud ka alosikeneta wok aisimik oni aijanakin Edeke karimarit naedolit. Konye eroko ijo ibatisauna, ekoto ijo kitopolorite aswam akote naka Edeke Yawe kotoma aijar kon.​—1 Petero 4:2.

AIPIKOR AKURIAU

17. Kanukinyo ekuriakatar ice ainakin aijar kec nejai Edeke?

17 Ebuonokinos ice ainakin aijar kec nejai Yawe naarai aticepak ekuriaka aswam nuimoriara kangun. Aticepak ekuriaka kesi aswam naebuni Edeke aijaikin kesi kwape Ikristayon luenakitos aijar kec nejai ngesi. Kokuriaka ebe mam kesi epedoret aidolikin nuekotoi ido da ebe epote kesi aitunyurikin Yawe, eomitos do kesi ebe mam ejok aijaikin aijar kec nejai ngesi.

18. Inyo isinyikokin ijo ainakin aijar kon nejai Yawe?

18 Nepe iyatakina ijo aisisia epone loebeitor amina Yawe, isinyikokinete ijo ngun ainakin akon aijar nejai ngesi kaswam nuipedori kere aijanakin ngesi. (Ekalimonokinan 5:4) Akaulo na ijo ainakin aijar kon nejai Yawe, ibusakinit ijo ‘alosenen kwape loibusakinit Ejakait aisiyalamikin ngesi kakiro kere.’ (Ikolosain 1:10) Mam itionikin ijo aswam akote naka Edeke arai imina ijo ngesi. Komam abuonokin, ipedori ijo acamun akiro nuewadikat ekiyakia Yokana ebe: “Naarai na ngesi amina naka Edeke, ebe kiricit aicorakinetake. Ido mam aicorakinetake elangir.”​—1 Yokana 5:3.

19. Kanukinyo mam ibusakinitor ijo akuriau ainakin aijar kon nejai Edeke?

19 Mam erai ebe ekoto ijo korai loidolit cut kanu ainakin aijar kon nejai Edeke. Ejeni Yawe nuepedori ka numam ijo ipedori aswam, ido mam ngesi ingisi numam ijo ipedori aswam. (Isabulin 103:14) Ekoto ngesi ijo adolikin eipud kon ido ebuni ngesi airangarakin ijo. (Isaia 41:10) Ekoto ijo aijen ebe arai imunokina ijo Yawe kekonitau kere, “ngesi da kiteteni akonilosit.”​—Awaragasia 3:5, 6.

KITODU AINAKINIO KON KAIBATISAO

20. Kanukinyo mam ekotor ainakin aijar kon nejai Edeke komam esalakin erai nakayeyia?

20 Aomoom iboro lu idau oni aitetem, epedori aingarakin ijo ainakin akon aijar ilopet nejai Yawe kotoma ailip. Itunganan kere yen emina Edeke cut, ibusakinit ‘alimor da kaitukuke kitoni adumun aitajario.’ (Iromayon 10:10) Epone ani ipedoria ijo aswam ngun?

Apolou naibatisao erai atwatan aijar kon nakokau ka ajarun aswam akote naka Edeke

21, 22. Epone ani ipedoria ijo ‘alimor kaitukuk’ aiyuun kon?

21 Kitijenik ekaanyanaran loeyait ecolong kokiiko loka imakio katukot ebe ikoto ijo aibatisaun. Ebuni ngesi aitemokini imakio ice ainyogor kede ijo aingiseta nuikamunitos aisisianakineta nuegeete nuepolok nuka Ebaibuli. Arai ecamutu imakio lu ebe edolit ijo aibatisaun, itijenikinete kesi ijo ebe ipedori ijo aibatisaun katukonokin naepol naetupakin. * Ijanakinio duc einer loinyogori apolou naka aibatisao kapak kangin. Kosodi konyet ekeraban ailip luebeit aibasaun kere abongokin aingisita aarei nuepataka, kwape eipone ediopet loepedorata kesi ‘alimor kaitukuk’ aiyuun kec.

22 Aibatisao ngesi itijenuni ijo kaidelel kwape itunganan yen idau ainakin aijar kon nejai Edeke ido kwana irai idiopet Kajenak luka Yawe. Ngul luibatisao, itulumikinio toma akipi kanu aitodun ebe adautu ainakin aijar kec nejai Yawe.

APOLOU NAKA AIBATISAO KON

23. Inyoin bo apolou naka aibatisao ‘kokiror loka Papa, ka loka Okoku, ka loka emoyo lokalaun’?

23 Abala Yesu ebe ibusakinit ekekatupitok aibatisaun ‘kokiror loka Papa ka loka Okoku ka loka emoyo lokalaunan.’ (Matayo 28:19) Apouloke ebe ngun luebeit aibatisaun, emisikinitos apedor naka Edeke Yawe kanaka Yesu Kristo. (Isabulin 83:18; Matayo 28:18) Emisikinit bobo ngesi da aswamisio nuka emoyo lokalaunan.​—Igalatian 5:22, 23; 2 Petero 1:21.

24, 25. (a) Inyoin bo itodunit aibatisao? (b) Ani bo aingiset na ibuni oni abongokin?

24 Konye mam aibatisao erai ailong. Erai aanyunet naka ibore kayen epol noi. Atulumikinio toma akipi apolouke ebe itwatan ijo aijar kon nakokau. Aikeunio kuju kakipi apolouke ebe, ijaru kwana do ijo aswam akote naka Edeke. Kiitu da bobo ebe, ijaikinit ijo aijar kon nejai Edeke Yawe elopet mere nejai adioswam, idiobore, itunga, araibo atukot. Ainakin akon aijar nejai Edeke ka aibatisao kon, eraasi ageunet naka epaperone kon loepol noi kede Edeke​—eidicane kon loejok noi ka ngesi​—Isabulin 25:14.

25 Mam aibatisao bon itigogongori ijo adumun aitajario. Ewadikat ekiyakia Paul ebe: “Kitodolenenete aitajariokus, kayongite ka amarana da.” (Ipilipin 2:12) Erai aibatisao ageunet. Konye aingiset ngesi na ebe, Epone bani ipedoria itunganan asalakin toma amina naka Edeke? Ebuni esula wok lokawasia aijaikin abongokinet.

^ atu. 21 Aibatis erai ibore yen ejanakin atukonokineta nuapolok nuka Ajenak luka Yawe kangon karu.