CHAJARIIK IRUQʼOR I SANTO LAJ HUUJ
Kʼoʼnik ruum tumiin
Juʼjun taqeh kʼachareel inkiqʼor chi reʼ taqeh kʼoʼnik ruum tumiin jenaj kʼoʼnik holohik eh chambʼal iibʼ. Eh wilik inkiqʼor chi jenaj kʼoʼnik qʼeʼ yohbʼaal.
¿Mahk na i kʼoʼnik ruum tumiin?
REʼ INKIQʼOR I KʼACHAREEL
. Kʼih i kʼachareel inkikapaaj chi reʼ taqeh kʼoʼnik wilih maʼ ajwach ta ne irubʼan tiʼ reh, wilaʼ inkʼamarik naah i rukʼuhbʼaal i tinamit. Reʼ taqeh tumiin inmolarik wach chupaam taqeh lotería reʼ irukorsaj wach i taqʼaneel reh i tinamit iruyeew reh toʼbʼal keh taqeh kʼachareel.
REʼ IRUQʼOR I SANTO LAJ HUUJ
. Reʼ Santo Laj Huuj maʼ inqʼorik ta chi riij taqeh i k’onik ruum tumiin. Xa reʼ laʼ iruyeew qanaʼojbʼal reh qatobʼjiik reh rureqariik chi riij nikʼwach irilow i Dios.
Reʼ i ruwiiʼ i kʼoʼnik wilih, reʼ risjiik rutumiin i xa ajwach, eh reʼreʼ maʼ irukʼam ta riibʼ ruukʼ taqeh qʼorik xuqʼor i Jesús noq xuqʼor: «Chakoj taq rehtaal eh chako’leej taq awiib’ reh chu’nchel i ootwanik» (Lucas 12:15, RLLH). Reʼ i rukorkilaal, reʼ chi reʼ taqeh kʼachareel kikʼoʼnik ruum chi inkikʼax wach i tumiin. Atoobʼ ta xa maʼ kʼih ta woʼ taqeh i ne inkibʼan ganar, reʼ inehchanik reh i kʼoʼnik xti kʼih woʼ chik tzʼaaq taqeh i regalo irubʼehsaj. Reʼ i rukʼaxariik wach i bʼehomal irubʼan chi reʼ taqeh kʼachareel ne inkikoj i rukʼihaal i kitumiin chupaam taqeh paat reh kʼoʼnik. Reʼ kʼoʼnik irubʼan chi ne inajwanjik i tumiin chi maʼ kʼaxik ta rureqariik eh maʼ reʼ ta chik kitobʼjiik taqeh kʼachareel chi maʼ ne inkikʼax wach i bʼehomal irubʼan.
Reʼ kʼoʼnik irukʼam cho xa rukʼaxariik qiibʼ, ruum chi reʼ tumiin inqabʼan ganar kitumiin taqeh xkiqʼeʼb i kʼoʼnik. Xa reʼ laʼ reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor qeh: «Maʼ asikʼ taq xa reʼ i holohik taq chaweh, chasikʼ laʼ taq i holohik chi keh i tokoom» (1 Corintios 10:24, TNM). Jenaj reh i lajeebʼ chi kʼuhbʼaal xuyeew i Dios reh i Moisés jeʼ wilih iruqʼor: «Maʼ jinoʼq i chibʼih reh taq aawas achaaqʼ naa taq akʼaxam wach» (Éxodo 20:17). Noq jenoʼ ajkʼoʼneel iraaj rubʼanam ganar, kʼahchiʼ ruyʼeem chi reʼ rukʼihaal ne inkiqʼebʼ i kitumiin reh chi ne irehchaaj.
Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor wo’ qeh chi maʼ inqil i suerte chi jeʼ rukabʼ jenaj uxlab’al ne iruyeew qabʼehomal. Pan najtir Israel wilik naq taqeh juʼjun maʼxta naq kikojbʼal chi riij i Dios eh xkitoqʼaaʼ kiloqʼem wach i «Dios reh i suerte» (TNM). ¿Nikʼwach xrilow i Dios xkibʼan? Reʼ reh xuqʼor: «Reʼ laʼ chik taq i xa aʼn i maʼ inwaaj ta wach i hin, reʼ taq chik xasikʼ inyojwik nukʼux i hin» (Isaías 65:11, 12).
Korik, chi chupaam i juʼjun taqeh tinamit, kʼisiin reh i tumiin inmolarik pan taqeh kʼoʼnik, re’ yeʼooj qʼabʼ ruum taqeh taqʼaneel inkiyeew reh kitobʼjik taqeh kʼachareel. Jeʼ rukabʼ toobʼinik reh tijinik eh toobʼinik reh kʼay. Xa nikʼ paʼ wach inkojarik i tumiin reʼreʼ, maʼ injaljik ta ahaʼ inchalik. Inchalik ruukʼ taqeh kʼoʼnik irukʼam cho rukʼaxariik wach i bʼehomal, i kʼaxaj iibʼ chi qutkeel eh i rusikʼariik tumiin chi maʼ kʼaxik ta.
«Maʼ jinoʼq i chibʼih reh taq aawas achaaqʼ naa taq akʼaxam wach» (Éxodo 20:17).
¿Nikʼwach rujotʼariik taqeh kʼachareel irubʼan i kʼoʼnik ruum tumiin?
REʼ IRUQʼOR I SANTO LAJ HUUJ
. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi «awach taqe inkaaj bʼehomrik maʼ nkikuy taj i pajarik, inkiqʼebʼ kiibʼ ruum rukʼaxariik wach iraaj maʼ raaj bʼanarik, reʼ injotʼwik keh i tinamit. Eh reʼ woʼ reʼ inkʼamwik keh pa runimaal tojbʼal mahk» (1 Timoteo 6:9). Reʼ rukʼaxariik wach i tumiin, reʼreʼ i raaʼ i kʼoʼnik ruum tumiin. Reʼreʼ xti ajʼjotʼool eh ruum aj reʼ i ruqʼorbʼal i Dios irukoj chupaam taqeh i maʼ na ta qabʼanam (Efesios 5:3).
Ruum chi reʼ taqeh kʼoʼnik wilih irub’ehsaj i bʼanaj ganar tumiin chi maʼ kʼaxik ta, irubʼan chi ne inkʼaxarik wach i tumiin. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ kʼaxooj reʼreʼ «raaʼ riʼsil chuʼnchel i yiibʼ wach naʼojbʼal». Reʼ rajwanjik chi kʼih atumiin iruchop naah i rukʼachariik jenoʼ. Ne irubʼan chi ne inqajik chi kapebʼinik eh ne irujotʼ i rukojbʼaal chi riij i Dios. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi ajwach kiqʼehbʼik chupaam i rukʼaxariik wach i tumiin inchalik maʼ kʼisa tiʼ kʼaxik chi kinaah (1 Timoteo 6:10).
Reʼ rukʼaxariik wach i tumiin irubʼan chi maʼ suq ta chik kikʼux i kʼachareel ruuk’ i kitumiin. Reʼ Eclesiastés 5:10 iruqʼor: «Awach i ruyeew i rukʼux chinaah i tumiin ko ruman iraaj. Awach i ruyeew rukʼux chinaah i bʼehomal maʼ manlojik ta reh nikʼ nimaal i chibʼih reh wilik. Eh reʼ taqe i reʼ xamaʼ xta rukʼam chaloq».
Millón chi kʼachareel, reʼ xponik chi kiwach i kʼoʼnik ruum tumiin xiqʼehbʼik chupaam. Xa ar Estados Unidos chi millón taqeh kʼachareel xiqʼehbʼik pan kʼoʼnik ruum tumiin.
Reʼ Proverbios 20:21 irukʼuhtaaj qeh chi reʼ taqeh kʼachareel inkikʼax wach i tumiin, mareh ne kiponik chi bʼehoom taqeh, xa reʼ laʼ maʼ na ta kikuxesjik ruum i Dios. Eh ajwach irukʼax wach i kʼoʼnik ruum tumiin mareh ne irumin riibʼ pan kʼaas, oon ne irujotʼ riibʼ, ne iruqʼebʼ taqeh ramigo, i rukamaj eh jeʼ woʼ i rufamilia. Rukʼamariik naah taqeh naʼojbʼal iruyeew qeh i Santo Laj Huuj ne qojrukʼax chuwach taqeh kʼaxkilal irukʼam cho i kʼoʼnik ruum tumiin.
«Awach taqe inkaaj bʼehomrik maʼ nkikuy taj i pajarik, inkiqʼebʼ kiibʼ ruum rukʼaxariik wach iraaj maʼ raaj bʼanarik, reʼ injotʼwik keh i tinamit. Eh reʼ woʼ reʼ inkʼamwik keh pa runimaal tojbʼal mahk» (1 Timoteo 6:9).

