KODĖL KAI KAS TUO ABEJOJA? Daugelis tikinčiųjų nesijaučia Dievui artimi. „Man Dievas buvo tiesiog viso ko Kūrėjas, — teigia Kristina iš Airijos, kuri bažnyčią lankydavo kas savaitę, — bet jo nepažinojau. Ir niekada nesijaučiau jam artima.“

KO MOKO DIEVO ŽODIS? Kai jaučiamės niekam nereikalingi, Jehova mūsų neapleidžia. Jėzus tai pailiustravo taip: „Jeigu koks žmogus turėtų šimtą avių ir viena iš jų nuklystų, argi jis nepaliktų kitų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios?“ Ko iš to pasimokome? „Taip ir mano Tėvas, esantis danguje, nenori, kad pražūtų kuris nors iš šitų mažutėlių“ (Mato 18:12-14).

Dievui brangus kiekvienas iš tų mažutėlių. Kaip jis kiekvieno nuklydusio ieško? Sprendžiant iš citatos straipsnio pradžioje, Jehova žmones prie savęs patraukia.

Pamąstykime, ką Dievas pirmas padarė, kad patrauktų nuoširdžius žmones prie savęs. Pirmajame mūsų eros amžiuje pasiuntė ištikimą Jėzaus sekėją Pilypą, kad prieitų prie Etiopijos valdininko vežimo ir tam vyrui paaiškintų Biblijos pranašystę, kurią šis tuo metu skaitė (Apaštalų darbų 8:26-39). Kitą kartą Dievas liepė apaštalui Petrui nueiti pas Romos šimtininką, vardu Kornelijus, kuris prieš tai karštai meldėsi (Apaštalų darbų 10:1-48). Taip pat nukreipė apaštalą Paulių bei jo bendražygius prie upės, šalia Filipų miesto. Ten jie sutiko dievobaimingą moterį, vardu Lidija, ir „Jehova atvėrė jos širdį priimti tai, ką Paulius kalbėjo“ (Apaštalų darbų 16:9-15).

Visais paminėtais atvejais Jehova pasirūpino, kad tie, kas ieškojo Dievo, turėtų progą jį pažinti. Kas šiais laikais kalbina žmones jų namuose ir viešose vietose, kad pasidalintų su jais Biblijos žinia apie Dievą? Daugelis atsakytų: „Jehovos liudytojai.“ Pagalvokite, ar negalėtų būti taip, kad Dievas per juos bando pasiekti ir jūsų širdį? Raginame melsti Dievą, kad neliktumėte abejingas jo pastangoms patraukti jus prie savęs. *