1, 2. a) Ko žydų religininkai klausė Petro ir ką šis atsakė? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.) b) Kodėl Petras kalbėjo drąsiai?

PO JĖZAUS mirties praėjo keletas savaičių. Prieš žydų religinius vadovus, susidorojusius su Jėzumi, dabar stovi apaštalas Petras. Priešininkai įtūžę ir reikalauja apaštalo pasiaiškinti, kokia galia arba kieno vardu jis stebuklingai išgydęs nuo gimimo luošą vyrą. Petras drąsiai atsako: „Tai padaryta Jėzaus Kristaus, Nazariečio, vardu. Jūs prikalėte jį prie stulpo, bet Dievas jį iš mirusiųjų prikėlė. Tai jo dėka šis žmogus stovi jūsų akivaizdoje sveikas“ (Apd 4:5-10).

² Kiek anksčiau Petras, pasidavęs baimei, tris kartus išsigynė Jėzų pažįstąs (Mk 14:66-72). Iš kur jis įgavo drąsos taip tvirtai kalbėti anų religininkų kvočiamas? Žinoma, jam labai padėjo Dievo šventoji dvasia. Bet ne vien tai — jis tikėjo Jėzų esant gyvą. Kodėl Petras neabejojo, kad Jėzus buvo prikeltas? Kodėl mes galime tuo tikėti?

3, 4. a) Kokie prikėlimo stebuklai buvo padaryti dar iki apaštalų laikų? b) Ką prikėlė Jėzus?

³ Jėzaus apaštalai žinojo, kad mirusieji gali grįžti į gyvenimą; iki jų dienų būta ne vieno prikėlimo. Galią  daryti tokius stebuklus Dievas buvo suteikęs savo pranašams Elijui ir Eliziejui (1 Kar 17:17-24; 2 Kar 4:32-37). Sykį mirusysis, įmestas į Eliziejaus kapą, atgijo vos prisilietęs prie pranašo kaulų (2 Kar 13:20, 21). Kaip ir mes šiandien, pirmieji krikščionys tikėjo, kad visa, kas pasakyta Raštuose, yra tiesa.

⁴ Mūsų širdį, be abejo, paliečia pasakojimai, kaip mirusius prikėlė Jėzus. Štai įsivaizduok, kokia nuostaba apėmė našlę, kai išvydo savo vienturtį sūnų vėl gyvą! (Lk 7:11-15) Arba kaip džiaugėsi širdgėlos palaužti tėvai, kai Jėzus prikėlė dvylikametę jų dukrelę! (Lk 8:49-56) Ir kaip visi buvo sujaudinti, matydami Lozorių, žengiantį iš kapo gyvą ir sveiką! (Jn 11:38-44)

5. Kuo Jėzaus prikėlimas skyrėsi nuo ankstesnių prikėlimų?

⁵ Apaštalai žinojo, kad Jėzaus prikėlimas buvo kitoks nei ankstesni. Žmonės, prikelti pirmiau, grįžo į gyvenimą su tuo pačiu kūnu ir galiausiai vėl mirė. O Jėzus buvo prikeltas negendančiu dvasiniu kūnu. (Perskaityk Apaštalų darbų 13:34.) Apaštalas Petras rašė, kad Jėzus buvo „numarintas kūnu, o atgaivintas dvasia. [...] Jis nuėjo į dangų ir yra Dievo dešinėje; jam buvo pavesti ir angelai, ir valdžios, ir galybės“ (1 Pt 3:18-22). Ankstesni prikėlimai, kad ir kokie įspūdingi, Jėzaus prikėlimui — didžiausiam stebuklui neprilygo.

6. Kuo Jėzaus prikėlimas buvo reikšmingas jo mokiniams?

⁶ Jėzaus prikėlimas jo mokiniams buvo nepaprastai reikšmingas įvykis. Skirtingai nei manė priešininkai, Jėzus buvo ne miręs, o gyvas — galinga dvasinė esybė, kuriai joks žmogus negali pakenkti. Šis stebuklas taip pat liudijo jį esant Dievo Sūnų. Visa tai supratę, mokiniai įgavo jėgų, jų nebeslėgė sielvartas, nebekaustė baimė, jie tapo kupini džiaugsmo ir pasitikėjimo. Jėzaus prikėlimas — viena iš esminių Jehovos sumanymo detalių. Dėl šio stebuklo geroji žinia, kurią Jėzaus mokiniai plačiai skelbė, iš tiesų turėjo prasmę.

7. a) Ką Jėzus daro šiandien? b) Į kokius klausimus atsakysime?

⁷ Mes, Jehovos garbintojai, gerai žinome, kad Jėzus nėra tik iškili praeities asmenybė. Jis gyvas ir šiandieną. Jėzus prižiūri pasaulinį evangelizacijos darbą, taip pat yra dangiškosios Dievo Karalystės Karalius. Netrukus jis nušluos nuo žemės paviršiaus visą blogį ir pavers mūsų planetą rojumi, kur žmonės galės gyventi amžinai (Lk 23:43). Visa tai nebūtų įmanoma, jeigu Jehova nebūtų jo prikėlęs. Kodėl galime neabejoti, kad Jėzus iš tikrųjų buvo prikeltas iš mirusių? Ir kuo jo prikėlimas mums reikšmingas?

8, 9. a) Kodėl žydų religiniai vadovai norėjo, kad Jėzaus kapas būtų saugomas? b) Ką pamatė ir sužinojo moterys, atėjusios prie kapo?

⁸ Kai Jėzui buvo įvykdyta mirties bausmė, aukštieji kunigai ir fariziejai atėjo pas Pilotą ir pasakė: „Gerbiamasis,  mes prisiminėme, kad tas apsišaukėlis dar gyvas būdamas kalbėjo: ‘Po trijų dienų aš būsiu prikeltas.’ Todėl įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais jo mokiniai atėję jo nepavogtų ir nesakytų žmonėms: ‘Jis buvo prikeltas iš mirusiųjų!’ Ši apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“ Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba. Eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ Taip jie ir padarė (Mt 27:62-66).

⁹ Jėzaus kūnas buvo paguldytas uoloje iškirstame kape. Kapo angą užritino didžiuliu akmeniu. Žydų religiniai vadovai, be abejo, tikėjosi, kad Jėzus liks čia gulėti per amžius. Bet Jehova buvo nusprendęs visai kitaip. Kai trečią dieną Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo prie kapo, pamatė akmenį nuristą ir ant jo sėdintį angelą. Jis paragino moteris pažvelgti vidun. Kapas buvo tuščias. Angelas tarė: „Čia jo nėra, nes jis prikeltas“ (Mt 28:1-6). Jėzus, jų brangus Mokytojas, gyvas!

10. Kokių įrodymų, kad Jėzus prikeltas, pateikė Paulius?

¹⁰ Tai, kas vyko per kitas keturiasdešimt dienų, nepaliko abejonių, kad Jėzus iš tiesų yra prikeltas. Apaštalas Paulius korintiečiams rašė: „Tarp svarbiausių dalykų, kuriuos pats gavau ir perdaviau jums, yra tai, kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip ir sako Raštai, kad buvo palaidotas ir trečią dieną prikeltas, kaip sako Raštai, ir kad pasirodė Kefui, paskui dvylikai. Paskui jis pasirodė išsyk daugiau kaip penkiems šimtams brolių — dauguma jų tebėra su mumis, o kai kurie jau užmigę. Paskui pasirodė Jokūbui, tada visiems apaštalams, o paskiausiai, lyg prieš laiką gimusiam, pasirodė ir man“ (1 Kor 15:3-8).

11. Kaip Jėzaus prikėlimas buvo išpranašautas Raštuose?

¹¹ Pirma, Jėzaus prikėlimas buvo išpranašautas Raštuose. Štai karalius Dovydas rašė, kad Jehova nepaliks savo teisiojo tarno Šeole. (Perskaityk Psalmyno 16:10.) Per Sekmines 33 metais apaštalas Petras pranašiškus psalmės žodžius pritaikė Jėzui, sakydamas: „Dovydas numatė į priekį ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, — kad jis nebus paliktas hade ir kad jo kūnas nematys supuvimo“ (Apd 2:23-27, 31).

12. Kam prikeltas Jėzus pasirodė?

¹² Antra, prikeltą Jėzų matė ir apie tai paliudijo daugelis. Po prikėlimo Jėzus pasirodė savo mokiniams sode, kur buvo jo kapas, kelyje į Emausą, kitose vietose (Lk 24:13-15). Per keturiasdešimt dienų jis susitiko tiek su pavieniais savo sekėjais, pavyzdžiui, Petru, tiek su jų grupėmis. Sykį jį išvydo net 500 mokinių. Tokios gausybės žmonių liudijimas tikrai vertas dėmesio.

13. Ką bylojo tai, kad Jėzaus mokiniai uoliai skelbė apie jo prikėlimą?

¹³ Trečia, apie Jėzaus prikėlimą jo mokiniai uoliai skelbė. Dėl to jie kentė persekiojimą, sunkias bausmes, kai kurie net prarado gyvybę. Jeigu Jėzaus prikėlimas būtų buvęs ne tikras įvykis, o išgalvota istorija, argi Petras būtų statęs į pavojų savo  gyvybę ir skelbęs apie tai religininkams, kurie Jėzaus nekentė ir įdavė jį nužudyti? Petras ir kiti mokiniai nėmaž neabejojo, kad Jėzus gyvas ir kad vadovauja evangelizacijos darbui. Be to, Jėzaus prikėlimas suteikė mokiniams tvirtą viltį, kad ir jie bus prikelti. Antai Steponas, mirdamas nuo priešininkų rankos, tuo buvo visiškai įsitikinęs (Apd 7:55-60).

14. Kodėl tu tiki, kad Jėzus yra gyvas?

¹⁴ Ketvirta, nestinga įrodymų, kad Jėzus dabar karaliauja ir vadovauja krikščionių bendruomenei. Tikrųjų Dievo garbintojų organizacija akivaizdžiai klesti. Ar galėtume to tikėtis, jeigu Jėzus nebūtų buvęs prikeltas? Apie Jėzų, jei ne jo prikėlimas, ko gero, nebūtume nė girdėję. Tačiau mes turime tvirtą pagrindą tikėti, kad Jėzus yra gyvas ir vadovauja pasauliniam evangelizacijos darbui.

15. Kodėl, žinodami, kad Kristus buvo prikeltas, gerąją naujieną skelbiame dar drąsiau?

¹⁵ Žinodami, kad Kristus buvo prikeltas, gerąją naujieną skelbiame dar drąsiau. Jehovos priešai jau du tūkstantmečius bando užgniaužti gerąją naujieną. Ko tik jie nėra griebęsi: atskalūniškų idėjų, patyčių, veiklos draudimo, smurto, kankinimų, net mirties bausmės. Tačiau Karalystės žinios skelbėjų nenutildė. Biblijoje buvo išpranašauta: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės“ (Iz 54:17). Šėtono parankiniai mums nebaisūs, juk su mumis yra Jėzus. Jis, kaip ir pažadėjo, savo sekėjus remia (Mt 28:20). Kad ir kaip priešininkai stengtųsi, galime būti tikri — mūsų jie nesustabdys.

16, 17. a) Kodėl galime sakyti, kad Jėzaus prikėlimas patvirtina visa, ko jis mokė? b) Kokią galią, pasak Jono 11:25, Dievas Jėzui suteikė?

¹⁶ Jėzaus prikėlimas patvirtina, kad tai, ko jis mokė, yra tiesa. Anot apaštalo Pauliaus, jei Kristus nebuvo prikeltas iš mirusių, krikščionių tikėjimas ir skelbimas yra tuščias. Vienas Biblijos žinovas rašė: „Jei Kristus nėra prikeltas, [...] krikščionys tėra apgailėtini naivuoliai, patikėję didžiule apgavyste.“ Evangelijos tada tebūtų liūdni pasakojimai, kaip vieną gerą ir išmintingą žmogų pražudė negailestingi priešai. Bet Kristus buvo prikeltas, ir tas faktas patvirtina, jog visa, ko jis mokė, taip pat pranašiški jo žodžiai apie ateitį, yra tikra tiesa. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:14, 15, 20.)

¹⁷ Jėzus sakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, atgis“ (Jn 11:25). Šis nuostabus Jėzaus pažadas tikrai išsipildys. Jehova suteikė savo Sūnui galią prikelti iš mirties ne tik tuos, kam skirta gyventi danguje, bet ir milijonus, kurie galės džiaugtis amžinu gyvenimu žemėje. Jėzaus išperkamoji auka ir jo prikėlimas garantuoja, kad mirties daugiau nebebus. Tai žinodami, ištvermingai pakelsime visus išbandymus, nepabūgsime net mirties.

18. Ką laiduoja Jėzaus prikėlimas?

¹⁸ Jėzaus prikėlimas laiduoja, kad žmonės bus teisiami remiantis teisingomis Jehovos normomis. Kadaise apaštalas Paulius atėniečiams kalbėjo: „[Dievas] nustatė dieną, kada ketina teisingai teisti gyvenamą žemę per  vieną savo paskirtą vyrą, ir visiems tai laidavo, prikeldamas jį iš mirusiųjų“ (Apd 17:31). Žmonijos Teisėju Jehova paskyrė Jėzų. Galime neabejoti, kad jo nuosprendžiai bus teisingi ir bylos apie didžią jo meilę. (Perskaityk Izaijo 11:2-4.)

19. Kokią viltį turime dėl Jėzaus prikėlimo ir kaip ji veikia mūsų gyvenimą?

¹⁹ Tikėjimas Jėzaus prikėlimu skatina mus vykdyti Dievo valią. Jei ne Jėzaus pasiaukojama mirtis ir prikėlimas, žmonija būtų pasmerkta amžiams likti nuodėmės ir mirties valdžioje (Rom 5:12; 6:23). Neturėdami jokios vilties, tikriausiai imtume manyti, kad šis gyvenimas — viskas, ko galime tikėtis, ir samprotautume taip: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Kor 15:32). Tačiau mes tikime prikėlimu. Todėl susitelkiame ne į savanaudiškus malonumus, o į Dievo valią, esame pasiryžę visuomet jam paklusti.

20. Kaip Jėzaus prikėlimas liudija apie Dievo didybę?

²⁰ Kristaus prikėlimas liudija, koks didis yra Jehova. Biblijoje pasakyta, kad Dievas „uoliai jo ieškantiems atsilygina“ (Hbr 11:6). Prikeldamas Jėzų kaip galingą dvasinę esybę ir suteikdamas jam nemirtingumą, Jehova parodė turįs neprilygstamą galią ir išmintį. Be to, Jėzaus prikėlimas yra dar vienas įrodymas, kad Dievas ištesi kiekvieną savo pažadą. Štai kadaise jis buvo davęs žodį, kad kils ypatinga „ainija“, daug prisidėsianti prie Dievo viešpatystės apgynimo. Kad tas pažadas būtų išpildytas, Jėzui reikėjo mirti ir grįžti į gyvenimą (Pr 3:15).

21. Kodėl tu brangini prikėlimo viltį?

²¹ Kokie esame dėkingi Jehovai, kad suteikė mums prikėlimo viltį! Šventasis Raštas mus patikina: „Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis gyvens su jais, jie bus jo tauta — pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo.“ Šiuos žodžius įspūdingame regėjime išgirdo apaštalas Jonas. Jam buvo pasakyta: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.“ Kas tą regėjimą Jonui siuntė? Ogi prikeltas Jėzus Kristus! (Apr 1:1; 21:3-5)