1, 2. Kokią įtaką mums daro auklėjimas ir aplinka, kurioje gyvename?

AR KADA pamąstei, nuo ko priklauso, kokią renkiesi aprangą, kokius valgius mėgsti, kokios tavo manieros? Vieni iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių mūsų pasirinkimą, yra auklėjimas ir mus supanti aplinka — draugai, kultūra.

² Aišku, gyvenime tenka apsispręsti dėl daug svarbesnių dalykų negu tai, kokius drabužius dėvėti ar kokį patiekalą pasigaminti. Nuo mažumės buvome mokomi ir tam tikrų moralinių normų — kas gera, priimtina, o kas bloga, vengtina. Tačiau kiekvieno asmens nuomonė čia skiriasi. Įtaką mūsų sprendimams taip pat daro sąžinė. Biblijoje rašoma, kad neretai „įstatymo neturintys kitataučiai prigimties skatinami vykdo įstatymo reikalavimus“ (Rom 2:14). Vis dėlto jeigu Dievas nėra konkrečiai nurodęs, kaip elgtis toje ar kitoje situacijoje, ar galime tiesiog vadovautis tėvų įdiegtu supratimu arba daryti taip, kaip įprasta mūsų aplinkoje?

3. Dėl kokių dviejų priežasčių krikščionims nedera vadovautis pasaulyje vyraujančiomis pažiūromis ir normomis?

³ Yra bent dvi priežastys, kodėl krikščionys taip elgtis neturėtų. Pirma, Biblijoje primenama: „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“ (Pat 16:25). Kadangi iš prigimties esame netobuli, iki galo nesuvokiame, kaip turėtume kreipti savo žingsnius, kad mums sektųsi (Pat 28:26; Jer 10:23). Antra — vyraujančias normas ir madas pasaulyje diktuoja ne kas kitas, o Šėtonas, „šitos santvarkos dievas“ (2 Kor 4:4; 1 Jn 5:19). Jei norime, kad Jehova mumis džiaugtųsi ir mus laimintų, turime klausyti perspėjimo iš Romiečiams 12:2 (perskaityk).

4. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

 ⁴ Šiame straipsnyje žodžius iš Romiečiams 12:2 patyrinėsime atidžiau. Aptarsime tris reikšmingus klausimus: 1) kodėl turime visiškai pasikeisti? 2) ką konkrečiai būtina pakeisti? 3) kaip galime tai padaryti?

5. Kam skirtas Pauliaus paraginimas, užrašytas Romiečiams 12:2?

⁵ Apaštalas Paulius, apie 56 m. e. m. rašydamas Laišką romiečiams, kreipėsi ne į Romos miesto gyventojus apskritai, o į bendratikius, pateptuosius krikščionis (Rom 1:7). Ragino juos visiškai pasikeisti ir nebesileisti šios santvarkos formuojamiems. Ką apaštalas turėjo omenyje, sakydamas „ši santvarka“? Tai Romos imperijai būdingų elgesio normų, papročių, tradicijų, aprangos stilių visuma. Pauliaus žodžiai „nebesileiskite formuojami“ rodo, jog kai kurie broliai ir sesės vis dar leidosi tos santvarkos veikiami. Kokią įtaką bendratikiams ji darė?

6, 7. Kaip socialinė ir religinė aplinka sunkino Romos krikščionių gyvenimą pirmajame amžiuje?

⁶ Lankydamiesi Romoje, turistai šiandieną gali pamatyti senovinių šventyklų, arenų, teatrų griuvėsius, kapavietes, įvairius paminklus. Kai kurie iš jų datuojami dar pirmuoju mūsų eros amžiumi. Tyrinėdami tokias praeities liekanas daug sužinome apie tuometį visuomeninį ir religinį romėnų gyvenimą. Istorinėse knygose skaitome apie gladiatorių kautynes, vežimų lenktynes, įvairiausio, dažnai nepadoraus, turinio vaidinimus ir muzikinius spektaklius. Romoje, be to, klestėte klestėjo prekyba, galimybės siekti pelno čia buvo neribotos (Rom 6:21; 1 Pt 4:3, 4).

⁷ Nors romėnai turėjo daugybę šventyklų ir garbino ištisą dievų panteoną, su tomis dievybėmis užmegzti asmeninio ryšio nesistengė. Religija jiems iš esmės tebuvo ritualai, kuriuos pridera atlikti žmogui gimus, tuokiantis, mirus ir kitais atvejais. Įvairiausios apeigos ilgainiui jiems tapo tiesiog kasdienybės dalimi. Visa tai labai sunkino Romos krikščionių gyvenimą. Daugelis iš jų, matyt, nuo mažens irgi buvo mokomi laikytis tokių papročių. Todėl, kad taptų krikščionimis, jie privalėjo visiškai pasikeisti. Ir tokie pokyčiai tikrai neturėjo baigtis sulig krikšto diena.

8. Kokią grėsmę tikriesiems krikščionims šiandien kelia pasaulis?

⁸ Panašiai yra ir šiandieną. Santvarka, kurioje gyvename, tikriesiems krikščionims kelią rimtą grėsmę. Kodėl taip teigiame? Visur tvyro pasaulio  dvasia. (Perskaityk Efeziečiams 2:2, 3; 1 Jono 2:16.) Diena iš dienos pasaulis perša mums savo mąstyseną, vertybes, normas, žadina mumyse nederamus troškimus, nuolat stengiasi įsprausti į savo rėmus. Todėl žūtbūt privalome paklusti Biblijos raginimui nebesileisti šios santvarkos formuojamiems ir visiškai pasikeisti. Ką tad konkrečiai turime daryti?

9. Ką daugeliui reikėjo pakeisti prieš pasikrikštijant?

⁹ Pradėjęs tyrinėti Bibliją ir laikytis joje išdėstytų mokymų, žmogus ima artintis prie Jehovos. Per laiką jis nutraukia ryšius su neteisinga religija, pakeičia savo gyvenseną, ugdosi tokias kaip Kristaus savybes (Ef 4:22-24). Kaip džiugu, kad kasmet šimtai tūkstančių padaro tokią dvasinę pažangą, pasiaukoja Dievui ir pasikrikštija! O kaip džiaugiasi Jehovos širdis! (Pat 27:11) Bet ar tokie pokyčiai — viskas, ką žmogui privalu padaryti?

10. Kodėl visiškai pasikeisti yra daugiau nei tik patobulėti?

¹⁰ Visiškai pasikeisti — tai daugiau nei tik daryti pažangą, tobulėti. Štai kokio nors produkto etiketėje galbūt skelbiama, kad jis pagerintas ar patobulintas. Bet dažniausiai pridėtas būna vos vienas naujas ingredientas arba pakeista tik pakuotė. Gaminys iš tiesų lieka tas pats. Tačiau Pauliaus žodžių „visiškai pasikeiskite“ prasmė ne tokia. Viename Biblijos žodyne rašoma: „Rom[iečiams] 12:2 išorinis prisiderinimas prie šio laikmečio supriešinamas su visišku vidiniu pasikeitimu (arba transformacija), atnaujinant mąstyseną Šventosios Dvasios galia“ (Vine’s Expository Dictionary). Vadinasi, kad krikščionis visiškai pasikeistų, negana atsikratyti žalingų įpročių, pamesti netikusias kalbas ar nustoti elgtis amoraliai. Juk tokių dalykų stengiasi vengti ir nemažai žmonių, kurie Biblijos priesakų nė nežino. Taigi ko krikščioniui reikia imtis, kad visiškai pasikeistų?

11. Kas, anot Pauliaus, būtina, kad asmuo pasikeistų?

¹¹ Paulius rašė: „Visiškai pasikeiskite atnaujindami savo protą.“ Biblijoje žodis „protas“ reiškia ne vien gebėjimą mąstyti, bet ir tai, apie ką asmuo mąstyti mėgsta, jo požiūrį, nuovoką. Kiek anksčiau savo laiške Romos krikščionims Paulius rašė apie tokius, kurie pasidavė „netinkamam protavimui“. Jie tapo „pilni visokio neteisumo, nedorumo, gobšumo, blogybės, kupini pavydo, žudikiškumo, nesantaikos, apgaulės“, kitų nedorybių (Rom 1:28-31). Todėl savo bendratikius, gyvenančius tarp tokių žmonių,  apaštalas ir ragino visiškai pasikeisti ir atnaujinti savo protą.

12. Kokiomis idėjomis šiandien daugelis persiėmę ir kodėl krikščionys turi saugotis tokios mąstysenos?

¹² Deja, Pauliaus žodžiai ir šiandieną tinka apibūdinti žmonių mąstysenai. Jų manymu, laikytis kažkokių normų ar principų yra senamadiška ir niekas neturi teisės kitiems nurodinėti, kaip reikia gyventi. Nemažai tėvų ir mokytojų propaguoja liberalias pažiūras ir vaikams leidžia daryti, ką tik šie užsimano. Tokių įsitikinimu, absoliučios tiesos nėra ir kiekvienas gali pats spręsti, kas teisinga, o kas ne. Net ir daugelis religingų žmonių tvirtina, esą paklusti Dievo įsakams jie nėra įpareigoti (Ps 14:1). Tikriesiems krikščionims tokios idėjos labai pavojingos. Jei nesisaugotume ir jomis persiimtume, pradėtume nebepaisyti Jehovos organizacijos nurodymų ir reikšti nepasitenkinimą viskuo, kas mums nepatinka. Galbūt imtume kreivai žiūrėti į Šventuoju Raštu paremtus pamokymus dėl pramogų, interneto, aukštojo išsilavinimo.

13. Kodėl turime sąžiningai save ištirti?

¹³ Jei nebenorime būti pasaulio formuojami, turime sąžiningai save ištirti: koks mūsų požiūris, kokie jausmai širdyje glūdi, kokias vertybes puoselėjame, ko siekiame. Kiti nemato, kas mūsų viduje, todėl gali sakyti, kad su mumis viskas kuo puikiausiai. Tačiau tik mes patys žinome, ar iš tiesų leidžiame Dievo Žodžiui mus keisti. (Perskaityk Jokūbo 1:23-25.)

14. Kas padėtų įžvelgti, kur mums reikia pasikeisti?

¹⁴ Keistis būtina iš vidaus, iš pačių sielos gelmių. O kas padėtų taip giliai save permatyti ir įgyvendinti reikiamus pokyčius? Tyrinėdami Bibliją sužinome, ko Jehova iš mūsų tikisi. Tai, kaip jo žodžius priimame, atskleidžia, kas iš tikrųjų yra mūsų širdyje. Šitaip paaiškėja, kur turėtume pasikeisti, kad prie tobulos Dievo valios dar labiau prisiderintume (Rom 12:2; Hbr 4:12).

15. Ką Jehova, mus formuodamas, nori pakeisti?

¹⁵ Perskaityk Izaijo 64:7 (64:8, Brb). Apmąstydami šį pranašo Izaijo palyginimą, suprantame kai ką svarbaus. Kaip Jehova, didysis Puodžius, mus, molį, formuoja? Jis nebando pakeisti žmogaus išorės — nedaro jo išvaizdesnio, patrauklesnio kūno sudėjimo. Ne, Jehova ugdo mus dvasiškai. Jeigu leidžiamės jo formuojami, keičiamės iš vidaus, o tokie vidiniai pokyčiai ir būtini, kad atsispirtume pasaulio įtakai. Kaip šis formavimo procesas vyksta?

16, 17. a) Kaip puodžius paruošia molį, kad galėtų iš jo nulipdyti dailų indą? b) Kaip Jehovos Žodis padeda mums tapti vertingais „indais“ jo akyse?

¹⁶ Dailiam indui pagaminti puodžius renkasi aukštos rūšies molį. Tačiau, prieš pradėdamas žiesti, jis turi padaryti du dalykus. Pirmiausia iš molio reikia išvalyti priemaišas. Tada jis turi būti sudrėkintas atitinkamu kiekiu vandens ir paruoštas taip, kad minkomas išlaikytų formą.

¹⁷ Pažymėtina, jog vanduo naudojamas tiek nešvarumams iš molio išvalyti, tiek suteikti moliui plastiškumo, kad iš jo būtų galima suformuoti net ir patį trapiausią indą. Kaip vanduo keičia molio savybes, taip mus gali keisti  Dievo Žodis. Jis padeda atsikratyti netinkamos, pasaulyje paplitusios mąstysenos ir ugdytis Jehovos požiūrį (Ef 5:26). Šitaip Dievo akyse tampame tarsi vertingi indai. Pagalvok, kiek kartų buvome raginami kasdien skaityti Bibliją, lankyti visas bendruomenės sueigas, kur Dievo Žodis nagrinėjamas. Kodėl tai nuolat primenama? Nes tik tada, jei įsiklausome į Jehovos žodžius, leidžiamės jo formuojami (Ps 1:2; Apd 17:11; Hbr 10:24, 25).

18. a) Kodėl Dievo Žodžio mokymus, kad jie padėtų mums keistis, reikia apmąstyti? b) Apie ką kiekvienas turėtume pagalvoti?

¹⁸ Kad Dievo Žodis padėtų mums keistis, reikia daugiau nei vien jį skaityti, semtis iš jo žinių. Bibliją retsykiais paskaito daugelis ir su jos turiniu galbūt yra visai neblogai susipažinę. Tikėtina, esi tokių žmonių sutikęs tarnyboje. Kai kurie ištisus Biblijos fragmentus net gali pacituoti atmintinai. * Tačiau toks išmanymas paprastai nedaro didelio poveikio jų mąstysenai ir gyvensenai. Ko gi trūksta? Dievo Žodis padės žmogui keistis tik tada, jei bus įrašytas giliai širdyje. Todėl turime gerai apmąstyti visa, ką iš Biblijos sužinome. Kiekvienas pagalvokime: ar neabejoju, kad tai, ką skaitau, yra ne šiaip religiniai mokymai, bet tikra tiesa? Kas man padėjo tuo įsitikinti? Ar stengiuosi, ką supratęs, pirmiausia taikyti savo paties gyvenime, o ne vien mokyti kitus? Ar girdžiu, ką Jehova nori pasakyti man asmeniškai? Tokia savityra sužadins dar didesnę meilę Jehovai. Kada tai, ko mokomės, palies mūsų širdį, jausime stiprią paskatą keistis į gera (Pat 4:23; Lk 6:45).

19, 20. Kuo mums naudinga taikyti Biblijos pamokymus?

¹⁹ Reguliariai skaitydami ir apmąstydami Dievo Žodį, pajėgsime tęsti, ką jau esame pradėję, — nusivilkti senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkti naująjį, atnaujinamą aiškiu pažinimu (Kol 3:9, 10). Jei suvoksime Biblijos mokymus ir juos taikysime, mums pavyks tapti nauja, į Kristų panašia asmenybe ir nepakliūti į Šėtono pinkles.

²⁰ „Kaip klusnumo vaikai, nebesileiskite formuojami geismų, kuriems anksčiau pasiduodavote, — primena apaštalas Petras, — bet, sekdami Šventuoju, kuris jus pašaukė, tapkite ir jūs šventi visu savo elgesiu“ (1 Pt 1:14, 15). Jeigu visomis jėgomis stengsimės pakeisti savo mąstyseną bei požiūrį, Jehova mus dosniai laimins. Apie tai — kitame straipsnyje.