Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar dabar tikrai „paskutinės dienos“?

Ar dabar tikrai „paskutinės dienos“?

Ar dabar tikrai „paskutinės dienos“?

ATPAŽINTI laikotarpį, Biblijoje vadinamą „paskutinėmis dienomis“, galime iš dvejopų pokyčių — įvykių pasaulio scenoje ir pablogėjusių žmonių santykių. Šventajame Rašte išpranašauti įvykiai, kurie bus regimi „šiai santvarkai baigiantis“ (Mato 24:3, NW). Taip pat pasakyta, kaip pasikeis žmonių, gyvenančių tuo tarpsniu, galvosena ir elgesys (2 Timotiejui 3:1).

Pasaulio įvykiai bei pasikeitusi žmonių elgsena išties rodo, kad dienos paskutinės ir kad netrukus Dievo Karalystė suteiks amžiną gerovę tiems, kas Jį myli. Apsvarstykime tris Jėzaus nurodytus požymius, liudijančius apie tas paskutines dienas.

„Kentėjimų pradžia“

„Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų“, — pasakė Jėzus. Paskui pridūrė: „Visa tai — tik kentėjimų pradžia“ (Mato 24:7, 8). Panagrinėkime jo išvardytus dalykus paeiliui.

Praėjusiame šimtmetyje per karus ir etninius konfliktus gyvybę prarado milijonai žmonių. „[Dvidešimtojo] amžiaus karuose aukų būta triskart daugiau nei per visus ginkluotus konfliktus nuo pirmojo mūsų eros amžiaus iki 1899 metų“, — sakoma Pasaulio stebėjimo instituto ekspertų ataskaitoje. Dž. Gloveris knygoje Humanity—A Moral History of the Twentieth Century rašo: „Paskaičiuota, kad per 1900—1989 metų laikotarpį karuose žuvo 86 milijonai žmonių. [...] Mirties aukų dvidešimtojo amžiaus karuose būta tiek, kad net sunku įsivaizduoti. Manyti, kad per šį tarpsnį kasmet žūdavo apytikriai vienodas žmonių skaičius, prieštarautų faktams, nes vien du pasauliniai karai nusinešė maždaug du trečdalius (58 milijonus) gyvybių. Bet jei tą skaičių tolygiai padalytume visam laikotarpiui, išeitų, kad per karus kasdien žūdavo 2500 žmonių, — daugiau nei 100 kas valandą ištisus devyniasdešimt metų.“ Ar įmanoma įsivaizduoti, kiek sielvarto ir skausmo turėjo iškęsti žuvusiųjų artimieji ir draugai?

Nors pasaulyje pagaminama gana daug maisto, vienas iš paskutinių dienų požymių yra jo stygius. Specialistų teigimu, per pastaruosius tris dešimtmečius maisto gavybos mastai pranoko gyventojų skaičiaus augimo tempus. Vis dėlto nemažai žmonių žemėje badauja: neturi už ką maisto nusipirkti ar kur jo užsiauginti. Besivystančiose šalyse 1,2 milijardo gyventojų verčiasi vos vienu doleriu per dieną. Iš jų apie 780 milijonų nuolat alksta. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl blogos mitybos kasmet miršta per penkis milijonus vaikų.

O kas pasakytina apie išpranašautus žemės drebėjimus? JAV geologijos tarnybos duomenimis, vien nuo 1990-ųjų pasaulyje kasmet įvyksta vidutiniškai po 17 stiprių žemės drebėjimų, galinčių apgriauti pastatus. Kone kasmet būna ir ypač galingų, kai statiniai sugriūva iki pamatų. Kitame šaltinyje teigiama: „Žemės drebėjimai per praėjusius šimtą metų pražudė šimtus tūkstančių žmonių.“ Viena priežastis ta, kad nuo 1914-ųjų daug didelių pasaulio miestų įsikūrė seisminėse zonose.

Kiti reikšmingi požymiai

„Šen ir ten bus [...] ligų“, — pasakė Jėzus (Luko 21:11). Medicinos mokslas šiandien pasiekė neregėtai aukštą lygį. Vis dėlto žmoniją vargina senos ir naujos ligos. Viename JAV žvalgybos nacionalinės tarybos pranešime sakoma: „Nuo 1973 metų atsinaujino ar išplito 20 seniai žinomų ligų, tarp jų — tuberkuliozė, maliarija, cholera. Nebe visos pasiduoda vaistams. Nuo tada atrasta bent 30 anksčiau negirdėtų ligų sukėlėjų, tokių kaip ŽIV, ebolos, hepatito C bei nipah virusai. Jų sukeltos ligos kol kas nepagydomos.“ Remiantis Raudonojo Kryžiaus 2000-ųjų birželio 28 dienos pranešimu, 1999-aisiais nuo infekcinių ligų mirė 160 kartų daugiau žmonių, nei tais pačiais metais jų žuvo per stichines nelaimes.

Kitas akivaizdus paskutinių dienų požymis — ‘neteisybės įsigalėjimas’ (Mato 24:12). Šiandien daugumoje pasaulio vietų žmonės negali palikti nerakintų durų ar be baimės vaikščioti gatvėje naktį. Taip pat girdime, kaip teršiamas oras, vanduo ir dirvožemis, — dažnai dėl to, kad nepaisoma įstatymų. Tai irgi buvo išpranašauta Biblijoje. Apreiškimo knygoje sakoma, jog numatytu laiku Dievas ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’ (Apreiškimo 11:18).

Kokie paskutinėmis dienomis yra žmonės

Atsiverskite savo Biblijoje Antro laiško Timotiejui 3 skyrių ir perskaitykite 1—5 eilutes. Apaštalas Paulius rašo: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai.“ Paskui išvardija 20 bruožų, būdingų bedieviškiems žmonėms. Ar pastebite tokių žmonių savo aplinkoje? Atkreipkite dėmesį, kas apie šių laikų visuomenę rašoma dabartinėje spaudoje.

„Savimylos“ (2 Timotiejui 3:2). „[Žmonės] kaip niekad pasinėrę į savo troškimus. [Jie] skelbiasi dievais ir nori, kad juos tokiais laikytų“ (Anglijos laikraštis Financial Times).

„Godūs pinigų“ (2 Timotiejui 3:2). „Kuklumo dvasią pastaruoju metu užgožia savimeilė ir materializmas. Jeigu nieko neturi, nesi net vertas gyventi“ (Indonezijos laikraštis Jakarta Post).

„Neklusnūs gimdytojams“ (2 Timotiejui 3:2). „Tėvai nežino, ką daryti, kai keturmetis jų vaikas jiems įsakinėja, tarsi būtų [Prancūzijos karalius] Liudvikas XIV, arba kai aštuonmetis rėkia ‘Nekenčiu jūsų!’“ (Jungtinių Valstijų žurnalas American Educator).

„Neištikimi“ (2 Timotiejui 3:2, NW). „Plintanti tendencija palikti sutuoktinius ir vaikus rodo, jog per [pastaruosius 40 metų] moralinės vertybės smarkiai pasikeitė“ (Jungtinių Valstijų žurnalas Wilson Quarterly).

„Nemeilūs“ (2 Timotiejui 3:3). „Smurtas šeimose dabar pasidarė kasdienis reiškinys visame pasaulyje“ (Jungtinių Valstijų žurnalas Journal of the American Medical Association).

„Nesusivaldantys“ (2 Timotiejui 3:3). „Pranešimai, kuriuos kas rytą skaitome pirmuose laikraščių puslapiuose, rodo, jog žmonės yra nesusivaldantys, be jokios moralės, negailestingi artimui ir net patiems sau. [...] Jei mūsų visuomenė ir toliau taip mėgausis agresija, greit visiškai praras bet kokį moralės jausmą“ (Tailando laikraštis Bangkok Post).

„Šiurkštūs“ (2 Timotiejui 3:3). „Girdime apie įniršio protrūkius keliuose, apie baisų elgesį su šeimos nariais, [...] apie beprasmį žiaurumą, kurio dažnai griebiasi nusikaltėliai. Smurtaujama bet kur ir bet kada, dėl to žmonės jaučiasi emociškai sugniuždyti ir pažeidžiami“ (Pietų Afrikos Respublikos laikraštis Business Day).

„Labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:4). „Seksualinė laisvė stoja į kryžiaus žygį prieš krikščioniškas vertybes“ (Internetinis žurnalas Boundless).

„Dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos“ (2 Timotiejui 3:5). „[Nyderlanduose buvusi prostitutė] teigė, jog [prostitucijos] įteisinimui labiausiai priešinasi religinės organizacijos. Paskui kiek patylėjusi su pašaipa pridūrė, kad anksčiau aptarnaudavo kelis aukšto rango bažnyčios tarnus. ‘Dvasininkai — patys geriausi mūsų klientai’, — juokdamasi pasakė ji“ (Jungtinių Valstijų laikraštis National Catholic Reporter).

Ką žada ateitis?

Kaip Biblijoje ir išpranašauta, pasaulis šiandien kupinas vargų. Tačiau pranašystėje apie ženklą, liudijantį „[Kristų] čia jau esant ir šią santvarką baigiantis“, yra ir teigiama žinia. „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“, — pasakė Jėzus (Mato 24:3, NW; 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Naujiena apie Dievo Karalystę dabar skelbiama daugiau kaip 230 šalių. Šiame darbe triūsia per šešis milijonus žmonių „iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apreiškimo 7:9). Kokių vaisių duoda jų uolus skelbimas? Žinia apie Karalystę — kas ji yra, ką įgyvendins, kaip tapti jos pavaldiniais, — pasiekia kone kiekvieną žmogų žemėje. Išties ‘pabaigos metu pažinimas vis labiau plinta’ (Danieliaus 12:4, išnaša).

Tokio pažinimo jums verta siekti. Pagalvokite, kas atsitiks, kai geroji naujiena Jehovos požiūriu bus užtektinai paskelbta. Jėzus pasakė: „Tada ateis galas“ (Mato 24:14). Dievas tuomet imsis šalinti visą blogį. Patarlių 2:22 (Brb) sakoma: „Nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.“ Tačiau kur pasidės Šėtonas ir jo demonai? Jie bus įmesti į bedugnę, kad nebegalėtų suvedžioti tautų (Apreiškimo 20:1-3). O „teisieji [...] ir nekaltieji pasiliks“ gyventi žemėje ir valdant Karalystei bus nepaprastai palaiminti (Patarlių 2:21, Brb; Apreiškimo 21:3-5).

Ką turėtumėte daryti?

Šėtono santvarkai artėja galas. Dėl to nėra jokių abejonių. Tie, kas ignoruoja paskutinių dienų požymius, atėjus galui bus užklupti nepasiruošę (Mato 24:37-39; 1 Tesalonikiečiams 5:2). Jėzus savo klausytojams kalbėjo: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Luko 21:34-36).

Tik tie, kas nepriekaištingi žmogaus Sūnaus, Jėzaus, akyse, turės galimybę pergyventi šios santvarkos pabaigą. Kaip tad svarbu likusį laiką siekti Dievo Jehovos ir Jėzaus Kristaus palankumo! Maldoje Dievui Jėzus pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Taigi išmintinga būtų daugiau sužinoti apie Jehovą Dievą ir jo reikalavimus. Jehovos liudytojai, gyvenantys jūsų vietovėje, mielai padėtų jums suprasti Biblijos mokymus. Nuoširdžiai raginame kreiptis į juos ar parašyti šio žurnalo leidėjams.

[Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

PASKUTINIŲ DIENŲ POŽYMIAI

PASAULIO PADĖTIS:

▪ Karai (Mato 24:6, 7).

▪ Maisto stygius (Mato 24:7).

▪ Žemės drebėjimai (Mato 24:7).

▪ Ligos (Luko 21:11).

▪ Plintanti neteisybė (Mato 24:12).

▪ Žemės niokojimas (Apreiškimo 11:18).

ŽMONĖS:

▪ Savimylos (2 Timotiejui 3:2).

▪ Godūs pinigų (2 Timotiejui 3:2).

▪ Išdidūs (2 Timotiejui 3:2).

▪ Neklusnūs gimdytojams (2 Timotiejui 3:2).

▪ Nedėkingi (2 Timotiejui 3:2).

▪ Neištikimi (2 Timotiejui 3:2, NW).

▪ Nemeilūs (2 Timotiejui 3:3).

▪ Nesusivaldantys (2 Timotiejui 3:3).

▪ Šiurkštūs (2 Timotiejui 3:3).

▪ Labiau linkę į malonumus negu į Dievą (2 Timotiejui 3:4).

▪ Veidmainiai (2 Timotiejui 3:5).

TIKRIEJI GARBINTOJAI:

▪ Gauna vis aiškesnį pažinimą (Danieliaus 12:4, išnaša).

▪ Visur pasaulyje skelbia gerąją naujieną (Mato 24:14).

[Šaltinio nuoroda]

UNITED NATIONS/Photo by F. GRIFFING