Kaip rasti teisingą religiją

„Jeigu tiesa nuo Dievo egzistuoja, kodėl jos reikia ieškoti? — gal kas paklaus. — Jei Dievas visai žmonijai turi svarbią žinią, argi ji neturėtų būti perteikta taip aiškiai, kad žmonės iškart viską suprastų ir nebereikėtų nieko tyrinėti?“

BE ABEJO, Dievas galėtų taip padaryti. Bet ar tokį būdą jis pasirinko tiesai perduoti?

Kaip Dievas perduoda tiesą

Dievas savo žodžius perteikia taip, kad, norėdami juos suprasti, nuoširdūs, tiesos trokštantys žmonės įdėtų pastangų (Psalmyno 14:2). Štai vienas pavyzdys: prieš daug šimtmečių Dievas per pranašą Jeremiją savo maištingai tautai perdavė žinią, kad netrukus babiloniečiai nuniokos Jeruzalę (Jeremijo 25:8-11; 52:12-14).

Tačiau tuo metu ir kiti pranašai tvirtino skelbią Dievo žodžius. Vienas iš jų, Hananijas, pranašavo Jeruzalei taiką. Šioji žinia visiškai skyrėsi nuo tos, kurią skelbė Jeremijas. Tad kuo žmogus tais laikais turėjo tikėti — Jeremiju ar kitais pranašais, kurie šiam prieštaravo? (Jeremijo 23:16, 17; 28:1, 2, 10-17)

Kad suprastų, kas iš jų teisus, nuoširdūs žydai turėjo pažinti Jehovą kaip asmenį, suprasti jo įstatymus ir principus, taip pat požiūrį į Įstatymo pažeidimus.Tada jie būtų sutikę su Dievo žodžiais, kuriuos jis kalbėjo per Jeremiją, kad „nė vienas neatgailauja dėl savo nedorybės“ (Jeremijo 8:5-7; Brb). Be to, būtų įžvelgę, kad tokia apgailėtina padėtis nežada nieko gero nei Jeruzalei, nei jos gyventojams (Pakartoto Įstatymo 28:15-68; Jeremijo 52:4-14).

Jeremijo pranašystės apie Jeruzalę išsipildė. 607 m. p. m. e. babiloniečiai miestą sugriovė.

Nors neklusnumo pasekmės buvo nusakytos gerokai iš anksto, įžvelgti, kad Dievas tuoj ims vykdyti nuosprendį, reikėjo pastangų.

O kaip tiesos mokė Jėzus?

Ką galima pasakyti apie tiesą, kurią skelbė Jėzus Kristus? Ar visi suprato, jog tai žinia nuo Dievo? Ne. Nors Jėzus buvo čia pat, tarp izraelitų, mokė juos ir darė stebuklus, dauguma jo klausytojų neatpažino, kad jis yra išpranašautasis Mesijas — Kristus, arba Pateptasis.

Fariziejams, klaususiems, kada ateis Dievo Karalystė, Jėzus pasakė: „Dievo karalystė neateina [„stulbinamai“, NW].“ Paskui jis pridūrė: „Dievo karalystė yra tarp jūsų“ (Luko 17:20, 21, Brb). Ir iš tiesų Dievo paskirtas Valdovas, Jėzus, buvo tarp jų! Tačiau tie fariziejai užmerkė akis prieš įrodymus,  kad per Jėzų pildosi pranašystės apie Mesiją, ir nepripažino, kad būtent jis ir yra „Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mato 16:16).

Į pirmajame amžiuje Kristaus mokinių skelbtą žinią žmonės reagavo panašiai. Nors krikščionių daromi stebuklai turėjo padėti kitiems suprasti, kad Dievas juos remia, dauguma tiesos vis vien neįžvelgė (Apaštalų darbų 8:1-8; 9:32-41). Jėzus pavedė savo sekėjams ruošti mokinius — vadinasi, žmonės turėjo mokytis. Klausydamiesi Rašto tiesų ir į jas gilindamiesi, nuoširdūs tiesos ieškotojai įtikėdavo (Mato 28:19; Apaštalų darbų 5:42; 17:2-4, 32-34).

Panašiai yra ir šiandien. „Karalystės Evangelija“ skelbiama „visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“ (Mato 24:14). Tai nebūtinai daroma „stulbinamai“, kitaip tariant, taip akivaizdžiai, jog kiekvienas žemėje suprastų, kad ši žinia nuo Dievo. Vis dėlto Dievo tiesą atpažinti įmanoma, ir ją priima nuoširdūs žmonės, trokštantys garbinti Dievą jam priimtinu būdu (Jono 10:4, 27).

Jau tai, kad skaitote Biblija pagrįstą žurnalą, ko gero, rodo, jog pats esate nuoširdus tiesos ieškotojas. Tad kaip galėtumėte atpažinti religiją, kuri moko tiesos?

Veiksmingas būdas

Apaštalas Paulius pagyrė kai kuriuos pirmojo amžiaus Berėjos gyventojus už tai, kaip šie reagavo į jo skelbiamą žinią. Tie žmonės ne iškart patikėjo Pauliaus žodžiais, tačiau pagarbiai jo klausėsi. Ką berėjiečiai darė paskui, mus gali pamokyti kai ko vertingo.

Štai ką pasakoja Biblija: „Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie labai noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų. Daugelis įtikėjo“ (Apaštalų darbų 17:10-12). Vadinasi, berėjiečių tyrinėjimas nebuvo paviršutiniškas. Jie nemanė, kad viską galima išsiaiškinti vos kartą ar du trumpai padiskutavus su Pauliumi.

Taip pat atkreipkime dėmesį, kad berėjiečiai „labai noriai priėmė žodį“. Tai daug ką pasako apie jų požiūrį į Rašto studijavimą. Jie nebuvo lengvatikiai, bet ir nebuvo linkę skeptiškai atmesti kiekvieną Pauliaus žodį. Taigi Berėjos gyventojų požiūris į Pauliaus skelbiamą žinią nuo Dievo nebuvo neigiamas.

Apsvarstykime ir dar kai ką: berėjiečiai apie krikščionybę girdėjo pirmą kartą. Žinia skambėjo labai patraukliai, gal net  pernelyg, kad ja būtų galima patikėti. Bet užuot ją atmetę, jie kruopščiai tyrinėjo Raštus, „ar taip esą iš tikrųjų“. Be to, atkreipkite dėmesį, jog tiek berėjiečiai, tiek tesalonikiečiai, taip stropiai tyrinėję Dievo Žodį, įtikėjo (Apaštalų darbų 17:4, 12). Jie nenuleido rankų ir nepadarė išvados, kad tiesa neprieinama. Tie žmonės atpažino teisingą religiją.

Kaip tiesa veikia tuos, kurie ją randa

Kai žmogus, kaip ir anie berėjiečiai, randa tiesą, jis su užsidegimu pradeda dalytis ja su kitais. Galbūt už tai kiti jį ir sukritikuotų, teigdami, jog būtų nuolankiau laikytis nuostatos, kad kitos religijos taip pat gali būti teisingos. Tačiau jei kas randa tiesą, ima tvirtai ja tikėti. Toks žmogus jau nesvarsto, pasiekiama tiesa ar ne, visos religijos veda į išgelbėjimą ar ne. Vis dėlto, kad tiesą rastume, iš pradžių būtina kruopščiai tyrinėti Šventąjį Raštą, o čia kaip tik ir reikia nuolankumo.

Būtent taip Bibliją tyrinėja Jehovos liudytojai. Todėl jie įsitikinę, kad rado teisingą religiją. Jehovos liudytojai skatina ir jus geriau susipažinti su Šventuoju Raštu, kad patys pamatytumėte, kas tą religiją išpažįsta šiandien. Nors tokiam tyrinėjimui reikia kur kas daugiau nei paprasčiausio teisingos religijos požymių sąrašo, galbūt kai kurie faktai apie pirmojo amžiaus krikščionis, pateikti rėmelyje šiame puslapyje, jums bus gera pradžia.

Jehovos liudytojai jums siūlo jūsų pačių namuose nemokamai studijuoti Bibliją. Taip galėsite išsiaiškinti, ko ši knyga moko iš tikrųjų. O turėdami tokių žinių sugebėsite nustatyti, kuri religija yra teisinga.

[Rėmelis 9 puslapyje]

Teisingos religijos požymiai

Apsvarstykime, ko mokė ir kokie buvo pirmojo amžiaus krikščionys:

▪ Vadovavosi Dievo Žodžiu (2 Timotiejui 3:16; 2 Petro 1:21).

▪ Mokė, kad Jėzus yra Dievo Sūnus — atskiras, Dievui pavaldus asmuo (1 Korintiečiams 11:3; 1 Petro 1:3).

▪ Mokė, jog mirusieji ateityje bus prikelti (Apaštalų darbų 24:15).

▪ Ryškiausias jų skiriamasis bruožas buvo tarpusavio meilė (Jono 13:34, 35).

▪ Jie garbino Dievą ne kiekvienas savaip, bet priklausė bendruomenėms; tarp jų buvo vienybė, kurią palaikė prižiūrėtojai, o visų bendruomenių veiklą koordinavo viena vyresniųjų taryba, savo galva laikiusi Jėzų (Apaštalų darbų 14:21-23; 15:1-31; Efeziečiams 1:22; 1 Timotiejui 3:1-13).

▪ Buvo uolūs Dievo Karalystės, vienintelės žmonijos vilties, skelbėjai (Mato 24:14; 28:19, 20; Apaštalų darbų 1:8).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Kaip žmonės galėjo sužinoti, kad Jeremijas buvo tikrasis pranašas, nors kitų pranašų žinia buvo visiškai priešinga?

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Pirmajame amžiuje berėjiečiai klausė Pauliaus aiškinimų, bet paskui tyrinėjo Raštus, kad įsitikintų, ar šis kalbėjo tiesą

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Kruopščios Biblijos studijos gali padėti nustatyti, kur yra religinė tiesa