Supraskime ir padėkime

ŽMONIŲ įpročiai, mados ir pats pasaulis niekad nestovėjo vietoje. Šiais laikais dėl modernių technologijų permainos vyksta dar sparčiau. Kas buvo populiaru vakar, jau pamiršta šiandien, o kas „ant bangos“ šiandien, bus nebeįdomu rytoj. Ypač imlus visokiems pokyčiams yra jaunimas.

Socialinė revoliucija

Technikos išradimai pastaruoju metu įžiebė itin ryškius jaunimo elgsenos pasikeitimus — žodis „revoliucija“ čia ne per stiprus. Dabar daugelyje šalių paaugliai tiesiog nebeįsivaizduoja gyvenimo be mobiliojo telefono ir kompiuterio. Sparčiai išpopuliarėję interneto socialiniai tinklai — daug kam tarsi langas į kitokį pasaulį. „Realiame gyvenime draugų gal beveik neturi, o internete jau, žiūrėk, šimtai“, — sako viena devyniolikmetė australė.

Mobilusis telefonas ir internetas gali labai praversti — to niekas neneigia. Tačiau daug žmonių pasidarė pernelyg nuo jų priklausomi. Profesorius Donaldas Robertsas pastebėjo, kad universitete kai kurie studentai „negali ištverti kelių minučių pertraukos [tarp paskaitų] nekalbėdami mobiliaisiais telefonais. Man regis, tai jiems lyg koks stimuliatorius, be kurio jaučia diskomfortą. Jie nebepakelia tylos“.

Kai kurie jaunuoliai tokią priklausomybę ir patys pripažįsta. „Aš tiesiog negaliu be savo mobiliojo ir pokalbių svetainių. Šitaip palaikau ryšį su draugais, — sako šešiolikmetė Stefani. — Grįžusi namo iškart jungiuos prie interneto ir sėdžiu [...] kartais iki trečios ryto.“ Mobiliuoju telefonu Stefani per mėnesį prakalba nuo 100 iki 500 dolerių. „Dabar už viršytus pokalbius esu skolinga tėvams 2000 dolerių, — sako ji. — Bet aš taip pripratusi visada nešiotis telefoną, kad be jo tiesiog negaliu normaliai gyventi.“

Išlaidos toli gražu ne viskas. Atlikdama vieną tyrimą apie šeimyninį gyvenimą antropologė Elinora Oks nustatė, kad dirbančiam sutuoktiniui parėjus namo antroji pusė bei vaikai dažnai būna taip įnikę į savo elektroninius prietaisus, kad du iš trijų kartų netgi nepasisveikina! „Taip pat pamatėme, kaip sunku tėvams patekti į vaiko pasaulį“, — sako Oks. Per tyrimą stebėti tėvai, mokslininkės teigimu, palaipsniui tolo nuo vaikų, palikdami juos vienus su savo pomėgiais.

Interneto socialiniai tinklai. Ar jie nežalingi?

Daug tėvų bei pedagogų susirūpinę, kad jaunimas labai įpranta leisti laiką tam tikrose  interneto svetainėse, vadinamose socialiniais tinklais. Kiekvienas tokioje svetainėje užsiregistravęs vartotojas gali susikurti ten tinklalapį ir dėti į jį visokias nuotraukas, filmuotą medžiagą, rašyti interneto dienoraščius (jaunimo populiariai vadinami „blògais“; šis žodis kilęs iš angliškų „web“ ir „log“ junginio).

Socialiniai tinklai patrauklūs iš dalies dėl to, kad sudaro vartotojams sąlygas palaikyti ryšį su draugais. Be to, susikūrę tinklalapį jaunuoliai gauna progą pasireikšti, atskleisti savo asmenybę. Nenuostabu, kad tokia galimybė vilioja, — juk paauglystėje norisi save pažinti, taip pat dalintis jausmais ir būti išgirstam, nelikti nepastebėtam.

Tačiau yra ir minusų. Pavyzdžiui, kai kurie interneto vartotojai susikuria apgaulingą įvaizdį ir prisistato tuo, kuo norėtų būti, o ne tuo, kuo iš tiesų yra. „Mano bendraklasis apsimeta, kad yra 21-erių ir gyvena Las Vegase“, — pasakojo vienas penkiolikmetis. O iš tiesų nuo ten, kur jiedu gyvena, iki Las Vegaso — daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų.

Taip apgaudinėti labai įprasta. „Internete darai, ką nori, — atvirauja aštuoniolikmetė australė. — Ten gali tapti visiškai kitu žmogumi, nes tavęs niekas nepažįsta. Jautiesi drąsi. Gali prigalvoti visko, kad atrodytum įdomesnė. Gali dėti savo nuotraukas, kuriose dėvi tokius drabužius arba darai tokius dalykus, kas realiame gyvenime būtų tik fantazija. Gali rašyti tai, ko niekam nepasakytum į akis. Jausmas toks, kad nieko blogo nenutiks, nes esi užsimaskavusi. Niekas nežino, kas tu iš tikrųjų.“

Taigi interneto socialiniai tinklai, kaip ir kiti bendravimo būdai, gali duoti ir naudos, ir žalos. Tėvai, ar žinote, ką internete veikia jūsų vaikai? Ar rūpinatės, kad laiką jie naudotų išmintingai? * (Efeziečiams 5:15, 16) Be to, neatsargių jaunuolių internete tyko ir išties rimti pavojai. Kokie gi?

Tamsioji interneto pusė

Interneto platybėse, prisidengdami anonimiškumu, aukų ieško iškrypėliai. Į jų nagus gali nejučiomis papulti vaikai, kurie deda į internetą asmeninius duomenis arba sutinka pasimatyti su pašnekovu akis į akį. Kai kurių žmonių nuomone, „smurtas ir išnaudojimas vaikams labiau gresia namie ar  žaidimų aikštelėje, — rašoma knygoje Parenting 911, — tačiau daugumai tėvų tiesiog per sunku patikėti, kad sekso maniakai gali patekti į jų namus per ekraną ir rasti būdą, kaip išniekinti vaikus“.

Technologijos pasitelkiamos dar ir kitokiems kėslams. Kai kurie jaunuoliai įsitraukia į vadinamąjį kibernetinį chuliganizmą, tai yra internete kitus be gailesčio išjuokia, tyčiojasi, niekina, grasina. Netgi būna tinklalapių, specialiai sukurtų tyčiotis iš kokio nors žmogaus. Elektroniniu paštu, pokalbių svetainėse ir kitais būdais platinami visokie šmeižtai. Vienos saugų internetą propaguojančios organizacijos direktorė mano, kad iki 80 procentų vaikų nuo 10 iki 14 metų yra tiesiogiai ar netiesiogiai susidūrę su kibernetiniu chuliganizmu.

Bjaurus elgesys, žinoma, ne naujiena. Skirtumas tas, kad visokie gandai, paskalos ir šmeižtai dabar plinta žymiai greičiau ir plačiau. Ir dažnai būna daug šlykštesni. Kai kurie mobiliaisiais telefonais nufotografuoja ar nufilmuoja bendramokslius mokyklos persirengimo kambariuose ar dušuose. Paskui tuos kompromituojančius, užgaulius vaizdus deda į internetą ar išsiuntinėja daugybei smalsuolių.

Visuomenė ima nerimauti

Matydamas tokias tendencijas, Naujojo Džersio teisės ir visuomenės apsaugos departamentas (JAV) išsiuntinėjo tėvams ir globėjams laišką, kuriame ragina „padėti spręsti aštrėjančią problemą, nes vaikai įpranta netinkamai naudotis internetu tiek mokykloje, tiek už jos ribų“. Laiške itin nuogąstaujama dėl mados viešinti internete savo nuotraukas bei kitą asmenišką informaciją. Svetainės, kuriose tokių duomenų daug, lyg magnetai traukia įvairaus plauko nenaudėlius. Laiške rašoma: „Tėvai, jūs turite žinoti, kad šios problemos tikrai rimtos, ir kad jūs galite labai prisidėti prie vaikų saugumo stengdamiesi daugiau domėtis ir tikrinti, kaip jie naudojasi internetu.“

Deja, kai kurie tėvai apie savo vaikų kompiuterinius užsiėmimus žino neįtikėtinai mažai. Štai ką sako viena mama, akylai prižiūrinti, kokiems tikslams jos šešiolikmetė dukra naudojasi internetu: „Jei tėvai sužinotų, ką vaikai deda į internetą ir ką ten aptarinėja, tiesiog pašiurptų ir sutriktų.“ Pasak vienos saugaus interneto žinovės, kai kurie jaunuoliai pasidaro ir tinklalapiuose paviešina itin seksualaus pobūdžio savo nuotraukas.

Neigiamas poveikis

O gal pavojaus varpais skambinama be reikalo? Gal tiesiog dalis suaugusiųjų pamiršo, ką reiškia būti paaugliu, ir dabar, taip sakant, mato baubus, kurių nėra? Tačiau statistika rodo, kad susirūpinimas visiškai pagrįstas. Pagalvokite: kai kur beveik trečdalis  15—17 metų paauglių jau yra turėję lytinių santykių. Daugiau nei pusė 13—19 metų jaunimo sakosi išbandę oralinį seksą.

Ar tokius iškalbingus duomenis galima iš dalies sieti su technologijomis? Be abejonės. „Dėl mobiliųjų telefonų ir interneto paaugliams atsivėrė iki šiol neregėtos galimybės išsaugoti privatumą, todėl dabar jie daug greičiau susiranda partnerių trumpalaikiams nuotykiams“, — rašoma žurnale New York Times Magazine. Išties, vos keli kompiuterio klavišų spustelėjimai, ir dėl slapto pasimatymo susitarta. Vienoje apklausoje daugiau nei 80 procentų mergaičių pripažino, kad internete elgiasi pernelyg lengvabūdiškai.

Kartais tie, kurie per internetą ieško partnerių ilgesniems ar trumpalaikiams santykiams, gauna ir tai, ko visai nesitiki. „Daugėja seksualinio smurto atvejų“, — sako Kalifornijos valstijos Novato miesto policijos atstovė Dženifer Velš. Pasak jos, daug nukentėjusiųjų su būsimais užpuolikais susipažįsta internete, o paskui nusprendžia susitikti ir pakliūva į bėdą.

Saugokitės „pasaulio išminties“!

Laikraščių ir žurnalų straipsniuose, skirtuose paaugliams, apie nesantuokinį seksą dažniausiai kalbama atlaidžiai. Šiaip susilaikymui, nekaltybės saugojimui ten lyg ir pritariama, bet veikiau propaguojamas „saugus“ seksas, o ne raginama pakentėti be sekso. Rodos, tų patarimų autoriai mąsto maždaug taip: „Sulaikyti jų mes negalime, tai bent jau mokykime elgtis atsakingai.“

Straipsnyje, kuris buvo publikuotas viename garsiame paaugliams skirtame tinklalapyje, ketinantiems pradėti lytinį gyvenimą siūloma atsižvelgti vos į tris veiksnius: 1) nėštumo riziką, 2) riziką užsikrėsti lytiškai plintančia liga ir 3) kad svarbu įvertinti, ar abu partneriai pasiruošę tam emociškai. „Galų gale apsispręsti reikės tau“, — sakoma straipsnyje. Apie pasikalbėjimą su tėvais užsimenama visai nedaug. Ir nė žodžio, ar toksai seksas iš principo gerai, ar blogai.

Jei turite vaikų, turbūt norite nurodyti jiems geresnes gaires nei permaininga, paika „pasaulio išmintis“ (1 Korintiečiams 1:20). Kaip galite padėti savo atžaloms saugiai išlaviruoti tarp paauglystės pavojų, aptartų šiame straipsnyje? Vargu ar daug laimėsite, jei tiesiog išjungsite kompiuterį ar atimsite telefoną. Paviršutiniški sprendimai širdies dažniausiai nepasiekia (Patarlių 4:23). Be to, pagalvokite: gal vaikas prie interneto, telefono ar ko panašaus „prilipo“ trokšdamas gauti tai, ką jūs, tėvai, galite jam suteikti nepalyginamai geresniais būdais. Tad ko iš esmės reikia jaunimui?

[Išnaša]

[Anotacija 4 puslapyje]

„Grįžusi namo iškart jungiuos prie interneto ir sėdžiu [...] kartais iki trečios ryto.“

[Anotacija 5 puslapyje]

„Internete darai, ką nori. Ten gali tapti visiškai kitu žmogumi, nes tavęs niekas nepažįsta.“

[Anotacija 7 puslapyje]

„Jei tėvai sužinotų, ką vaikai deda į internetą ir ką ten aptarinėja, tiesiog pašiurptų ir sutriktų.“

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Bendravimas internete. Ką patyrė viena mergina

Mano mokykla turi tinklalapį, kuriame galima bendrauti su kitais moksleiviais bei mokytojais. Iš pradžių man pakakdavo valandos per savaitę. Netrukus ėmiau naršyti ten kasdien. Pasidariau tokia priklausoma, kad mintys apie internetą sukosi galvoje be paliovos, — veikdama ką nors kita, negalėdavau susikaupti. Apleidau namų darbus, pasidarė sunku klausytis per krikščionių sueigas, netgi pašlijo santykiai su tikraisiais draugais. Galop tėvai suprato, kas dedasi, ir apribojo naudojimąsi internetu. Tuomet negalėjau su tuo susitaikyti, labai pykau. Bet dabar džiaugiuosi, kad viskas taip išsisprendė, ir aš vėl jaučiuosi puikiai. Užsikabinti daugiau tikrai nenoriu! (Bjanka)