Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Ką galėtume daryti dėl bendratikių, kuriems padidėjęs jautrumas kvapams?

Tiems, kam padidėjęs jautrumas kvapams, neretai būna iš tiesų nelengva. Kasdien susidurdami su įvairiausiais žmonėmis, jie mažai ką gali padaryti, kad apsisaugotų nuo alerginę reakciją sukeliančių kvapiųjų medžiagų. Tačiau kai kas teiraujasi, ar nebūtų galima paprašyti bendratikių, kad šie nenaudotų parfumerijos vykdami į sueigas, suvažiavimus ar kongresus.

Žinoma, nė vienas nenorime kitiems sudaryti sunkumų lankyti sueigas. Juk jose esame padrąsinami, pastiprinami, o to mums visiems labai reikia (Hbr 10:24, 25). Tad žmogus, kuriam dėl alergijos kvapams sunku lankyti sueigas, gali apie tai pasikalbėti su vyresniaisiais. Aišku, Šventajame Rašte kvėpintis nedraudžiama. Ir sudaryti sąrašo taisyklių, kaip bendratikiams naudoti kvepalus, tikrai nederėtų. Tačiau vyresnieji galėtų pateikti naudingos informacijos ir padėti bendruomenės nariams suprasti tuos, kas kvepalams alergiški. Kartais, jei atrodo reikalinga, vyresnieji per tarnybos sueigą kalbėdami apie vietines reikmes gali aptarti kokį nors anksčiau šia tema publikuotą straipsnį ar padaryti taktišką pranešimą. * Tačiau tokių pranešimų nederėtų kartoti nuolat. Į mūsų sueigas vis ateina naujų žmonių, taip pat tų, kurie apie problemą nežino, o mes norime, kad jie čia jaustųsi gerai. Nė vienas, nusprendęs saikingai pasikvėpinti, neturėtų dėl to jaustis nepatogiai.

Jeigu leidžia aplinkybės, vyresniųjų taryba galbūt nuspręs, kad turintys tokią problemą sueigų programos gali klausytis kitoje Karalystės salės patalpoje, kurioje įrengta garso sistema. Tačiau jei reikalo išspręsti nepavyksta ir tiems, kurie jautrūs kvapams, vis kyla sunkumų, programą jiems galima įrašyti arba transliuoti telefonu, kaip ir tiems, kas negali išeiti iš namų.

Pastaraisiais metais Mūsų Karalystės tarnybos biuletenyje esame raginami šiuo klausimu rodyti supratingumą per regioninius kongresus. Kadangi mūsų kongresai dažnai vyksta uždarose patalpose, kur įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos, dalyvių gali būti paprašyta stipriais kvepalais kvėpintis saikingai. Taip daroma todėl, kad kongreso vietoje atskirų patalpų tiems, kam padidėjęs jautrumas kvapams, dažniausiai nebūna. Tačiau tokie nurodymai neturi tapti taisykle bendruomenės sueigoms.

Kol gyvename šioje santvarkoje, sunkumų dėl paveldėto netobulumo tenka patirti visiems. Todėl labai vertiname, kai kiti atsižvelgia į mūsų problemas ir elgiasi supratingai. Kad iš sueigų programos kiekvienas mūsų bendratikis galėtų semtis naudos, kai kam gal reikės mažiau kvėpintis. Tačiau iš meilės savo broliams ir sesėms esame pasiryžę aukotis.

Ar istoriniai šaltiniai patvirtina, kad Poncijus Pilotas iš tiesų gyveno?

Šioje akmeninėje plokštėje iškaltas Poncijaus Piloto vardas lotyniškais rašmenimis

Poncijus Pilotas Biblijos skaitytojams žinomas dėl to, kad dalyvavo Jėzaus teisme ir nuteisė jį myriop (Mt 27:1, 2, 24-26). Tačiau ne tik. Jo vardas keletą kartų aptinkamas ir kituose to laikotarpio įrašuose. Kaip sakoma viename veikale, visų tų įrašų apie Pilotą rinkinys, arba dosjė, yra „didesnis ir detalesnis, nei kurio nors kito Romos įgalioto Judėjos valdytojo“ (The Anchor Bible Dictionary).

Dažniausiai Poncijaus Piloto vardas aptinkamas žydų istoriko Juozapo Flavijaus raštuose. Šis kalbėjo apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė Pilotas valdydamas Judėją, ir paminėjo tris nutikimus. Dar vienas nutikimas aprašytas žydų istoriko Filono. Romėnų istorikas Tacitas, užrašęs Romos imperatorių istoriją, patvirtina, kad valdant Tiberijui Poncijus Pilotas įsakė nubausti mirtimi Jėzų.

1961-aisiais, kasinėdami senovinį romėnų teatrą Cezarėjoje (Izraelis), mokslininkai atrado akmeninę plokštę, kurioje Poncijaus Piloto vardas įrašytas lotyniškais rašmenimis. Tekstas (nuotrauka žemiau) išlikęs ne visas, tačiau spėjama, kad jis buvo toks: „Prakilniesiems dievams (šį) tiberijų paskyrė Poncijus Pilotas, Judėjos prefektas.“ Pastatas, kuris čia pavadintas tiberijumi, buvo panašus į šventyklą ir skirtas Romos imperatoriaus Tiberijaus garbei.

Ar sesei būtinas galvos apdangalas, kai ji veda Biblijos studijas dalyvaujant kuriam nors broliui?

Skyrelyje „Skaitytojų klausimai“, išspausdintame 2002 metų liepos 15 d. Sargybos bokšto numeryje, krikščionėms, vedančioms Biblijos studijas tada, kai dalyvauja ir brolis, nesvarbu krikštytas ar ne, nurodyta prisidengti galvą. Vis dėlto, patyrinėjus šį klausimą plačiau, minėtą nurodymą dera pakoreguoti.

Jei sesė į Biblijos studijas, kurios vyksta reguliariai, ateina su krikštytu broliu ir jas veda pati, jai privalu dėvėti galvos apdangalą. Taip ji parodo gerbianti Jehovos nustatytą vadovavimo tvarką krikščionių bendruomenėje, nes atlieka vaidmenį, paprastai skiriamą broliui (1 Kor 11:5, 6, 10). Žinoma, jei vesti studijas gali tas brolis ir jei aptariamą temą jis sugebės tinkamai išnagrinėti, sesė gali paprašyti jo tai ir padaryti.

Kita vertus, jeigu tokiose studijose dalyvauja nekrikštytas brolis, kuris nėra sesės sutuoktinis, Biblijos nuostatai jos neįpareigoja pridengti galvos. Vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis kai kurios sesės, skatinamos savo sąžinės, gali nuspręsti galvą pridengti.

^ pstr. 2 Skaitykite straipsnį „Kaip padėti kenčiantiesiems nuo PJCh“ 2000 m. rugpjūčio 8 d. Atsibuskite! numeryje, p. 8—10.