Dvasia ištiria „Dievo gelmes“

„Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes“ (1 KOR 2:10).

1. Apie kokią šventosios dvasios veikmę Paulius rašė 1 Korintiečiams 2:10 ir kokių kyla klausimų?

KOKIE esame dėkingi Jehovai už visa, ką jis atlieka per savo šventąją dvasią! Biblijoje šventoji dvasia vadinama padėjėju, dovana, sakoma, kad ji liudija ir mus užtaria (Jn 14:16, Jr; Apd 2:38; Rom 8:16, 26, 27). Apie tai, ką dar svarbaus šventoji dvasia nuveikia, apaštalas Paulius rašė: „Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes“ (1 Kor 2:10). Taigi Jehova per savo šventąją dvasią atveria gilias dvasines tiesas. Ką mes suprastume apie Dievo darbus, jei nebūtų suteikta tokia pagalba? (Perskaityk 1 Korintiečiams 2:9-12.) Vis dėlto kyla klausimų. Kaip dvasia „Dievo gelmes“ ištiria? Per kokius žmones Jehova atskleidė dvasines tiesas pirmajame mūsų eros amžiuje? Kaip ir per kokius žmones dvasia atveria gelmes šiais laikais?

2. Kaip dvejopai šventoji dvasia turėjo pagelbėti?

² Paskutinį vakarą prieš savo mirtį Jėzus apaštalams kalbėjo, kaip dvejopai toji dvasia pagelbės: „Padėjėjas — Šventoji Dvasia, kurią Tėvas atsiųs mano vardu, — jis visko jus išmokys ir primins jums visa, ką aš esu jums pasakęs“ (Jn 14:26, Jr). Šventoji dvasia, kaip matome, turėjo krikščionis mokyti — turėjo padėti jiems suvokti tai, ko anksčiau nebuvo perpratę. Taip pat turėjo padėti jiems atminti ir teisingai pritaikyti, kas jau buvo paaiškinta.

 Pirmajame amžiuje

3. Kokie Jėzaus žodžiai rodo, kad „Dievo gelmės“ turėjo būti atvertos pamažu?

³ Pats Jėzus savo sekėjus mokė daugelio naujų dalykų. Bet ir paskui jų dvasinis akiratis turėjo plėstis. Jėzus apaštalams sakė: „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę“ (Jn 16:12, 13). Šitie Jėzaus žodžiai reiškė, kad Dievo mokymų gelmes šventoji dvasia atvers pamažu, ne iš karto.

4. Ko 33 m. e. m. Sekminių dieną šventoji dvasia pamokė Petrą ir ką jam priminė?

⁴ „Tiesos Dvasia“ atėjo 33-iųjų mūsų eros metų Sekminių dieną — buvo išlieta maždaug ant 120 Kristaus mokinių, susirinkusių draugėn Jeruzalėje. Žmonės tai savo akimis matė ir savo ausimis girdėjo (Apd 1:4, 5, 15; 2:1-4). Mokiniai įvairiomis kalbomis ėmė skelbti „įstabius Dievo darbus“ (Apd 2:5-11). Dabar buvo metas atskleisti kai ką nauja. Pranašas Joelis kadaise rašė, jog Dievas išlies savosios dvasios (Jl 3:1-5 [2:28-32, Brb]). Štai pranašystė ir išsipildė. Įvykio liudininkams viskas rodėsi labai netikėta. Tada apaštalas Petras atsistojęs paaiškino, kas čia dedasi. (Perskaityk Apaštalų darbų 2:14-18.) Šventoji dvasia šįkart pamokė Petrą, jog per tai, ką mokiniai patyrė, išsipildė ana sena pranašystė. Dvasia, be to, priminė Petrui, kas buvo jau žinoma, mat Petras pacitavo ne vien Joelio žodžius, bet ir dvi Dovydo psalmes (Ps 16:8-11; 110:1; Apd 2:25-28, 34, 35). Visa tai, ką susirinkusieji regėjo ir girdėjo, tikrai galima pavadinti Dievo gelmėmis.

5, 6. a) Kokius svarbius klausimus dėl naujosios sandoros reikėjo išsiaiškinti po 33 m. e. m. Sekminių? b) Kas pateikdavo svarstyti rūpimus klausimus ir kaip būdavo priimami nutarimai?

⁵ Pirmojo amžiaus krikščionims dar daug ką reikėjo suprasti geriau. Pavyzdžiui, kilo klausimų dėl naujosios sandoros, įsigaliojusios tą Sekminių dieną. Ar į naująją sandorą turėjo būti priimti vien žydai ir prozelitai? Ar žmonės iš pagonių tarpo irgi galėjo tapti jos dalininkais ir būti patepti šventąja dvasia? (Apd 10:45) Ar nežydų vyrai pirmiau turėjo būti apipjaustyti ir ar turėjo laikytis Mozės įstatymo? (Apd 15:1, 5) Tai buvo labai svarbūs klausimai. Norint gerai, ligi pat gelmių visa ištirti, reikėjo Jehovos šventosios dvasios. O per kokius žmones toji dvasia vadovaus?

⁶ Visus rūpimus klausimus pateikdavo svarstyti atsakingi broliai. Štai Petras, Paulius ir Barnabas dalyvavo tame vadovaujančiosios tarybos susitikime, kai buvo sprendžiama, ką daryti dėl apipjaustymo. Jie papasakojo, kaip Jehova rodo malonę kitataučiams (Apd 15:7-12). Taryba atsižvelgė į žinomus faktus ir į tai, kas apreikšta šventuosiuose raštuose, ir vedama šventosios dvasios priėmė nutarimą. Paskui apie savo nutarimą raštu pranešė bendruomenėms. (Perskaityk Apaštalų darbų 15:25-30; 16:4, 5; Ef 3:5, 6.)

7. Kaip atsiskleidė daug kitų dvasinių tiesų?

⁷ Daug kitų dalykų aiškiau atsiskleidė dvasios įkvėptuose Jono, Petro, Jokūbo ir Pauliaus raštuose. Kai krikščioniškoji Biblijos dalis jau buvo užbaigta, pranašavimo, stebuklingo pažinimo ir kitos dovanos netrukus išnyko (1 Kor 13:8). Ar šventoji dvasia ir toliau mokys krikščionis ir ar primins jiems, ko buvo išmokyti? Ar padės tyrinėti Dievo gelmes? Pranašystės liudijo, kad taip.

Pabaigos metu

8, 9. Kas pabaigos metu „švytės“ dvasine įžvalga?

⁸ Apie pabaigos metą angelas pranašavo: „Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą  bus tarsi žvaigždės per amžių amžius.“ Toliau dar pridūrė: „Pažinimas vis labiau plis“ (Dan 12:3, 4, išnaša). Kas bus tie išmintingieji, kurie švytės? Tai suprasti padeda Jėzaus palyginimas apie kviečius ir rauges. Kalbėdamas apie „pasaulio pabaigos“ laikotarpį, jis pasakė: „Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje“ (Mt 13:39, 43). Teisieji, anot Jėzaus, yra „karalystės vaikai“, pateptieji krikščionys (Mt 13:38).

⁹ Ar visi pateptieji krikščionys „švytės“? Tam tikra prasme taip, nes visi jie skelbs gerąją naujieną, ruoš mokinius ir dvasiškai statydins vieni kitus bendruomenės sueigose, tuo rodydami gerą pavyzdį savo bendratikiams (Zch 8:23). Pabaigos metu, be to, atsivers Dievo mokymų gelmės. Ligi tol net ir pranašo Danieliaus užrašyti žodžiai turėjo likti „užantspauduoti“ (Dan 12:9). O kaip ir per kokius žmones dvasia ištirs šias gelmes?

10. a) Per kokius žmones paskutinėmis dienomis dvasia atveria Dievo mokymų gelmes? b) Paaiškink, kaip buvo patikslintas mokymas apie Jehovos didžiąją dvasinę šventyklą.

¹⁰ Šiandieną, kai krikščionims ateina laikas aiškiau suprasti kokį nors dalyką, šventoji  dvasia padeda „ištikimo ir nuovokaus vergo“ atstovams mūsų pagrindiniame biure permanyti tas Dievo mokymų gelmes, kurios ligi tol nebuvo atskleistos (Mt 24:45, NW; 1 Kor 2:13). Visa Vadovaujančioji taryba apsvarsto, ar nereikia tam tikro aiškinimo pakoreguoti (Apd 15:6). Tada yra priimamas sprendimas ir, jeigu būtina, mūsų leidiniuose pateikiamas naujas aiškinimas (Mt 10:27). Ilgainiui gal prireikia dar ką nors patikslinti ir tie dalykai vėl yra atsakingai išaiškinami. (Žiūrėk rėmelį  „Kaip dvasia atskleidė, kas yra dvasinė šventykla“.)

Pasinaudokime šventosios dvasios pagalba

11. Ką šiandieną krikščionys daro padedami šventosios dvasios, atveriančios Dievo gelmes?

¹¹ Šventoji dvasia Dievo gelmes atveria visų ištikimų krikščionių labui. Kaip ir pirmojo amžiaus tikintieji, mes aiškinamės Biblijos tiesas, paskui mintimis vis grįžtame prie to, ką dvasia padėjo suvokti, ir tas žinias pritaikome (Lk 12:11, 12). Kad perprastume mūsų leidiniuose išdėstytus gilesnius mokymus, didelio išsilavinimo nereikia (Apd 4:13). O kas patartina, kad Dievo gelmes permanytume dar geriau?

12. Kada šventosios dvasios derėtų melsti?

¹² Melskime šventosios dvasios. Kai prisėdame skaityti Biblijos ar studijuoti mūsų leidinių — net jei trumpam ar net jei esame vieni, — pirmiausia derėtų Dievą paprašyti, kad per šventąją dvasią vestų mūsų mintis reikiama linkme. Tokia nuolanki malda tikrai pradžiugins dangiškojo Tėvo širdį. Jėzus patikino, kad Jehova nuoširdžių prašymų išklauso ir šventosios dvasios dosniai duoda (Lk 11:13).

13, 14. Kiek svarbu ruoštis sueigoms, jei norime geriau įžvelgti Dievo Žodžio gelmes?

¹³ Ruoškimės sueigoms. „Maistą reikiamu metu“ mums teikia ištikimasis vergas. Šią užduotį jis atlieka parūpindamas priemonių Šventajam Raštui studijuoti ir numatydamas, kada ir kokiose sueigose viena ar kita tema bus gvildenama. Juk ne be reikalo „visos brolijos“ prašoma aptarti tam tikrą straipsnį ar leidinį (1 Pt 2:17, NW; Kol 4:16; Jud 3). Jeigu tokiam sutvarkymui nuoširdžiai paklūstame, einame išvien su šventąja dvasia (Apr 2:29).

¹⁴ Ruošiantis krikščionių sueigoms vertėtų persiskaityti nurodytas Biblijos eilutes ir pagalvoti, kaip kiekviena iš jų siejasi su pagrindine tema. Turėdami tokį įprotį, ilgainiui vis geriau įžvelgsime Dievo Žodžio gelmes (Apd 17:11, 12). Kai Bibliją atsiverčiame ir paskaitome, tie žodžiai geriau įsirėžia sąmonėje ir šventoji dvasia vėliau gali juos priminti. Be to, kai skaitome iš pačios Biblijos puslapių, įsidėmime, kurioje vietoje kas parašyta, tad kitą sykį ieškomą eilutę surasime lengviau.

15. Kodėl turėtume perskaityti visus einamuosius leidinius ir kaip tau tai pavyksta?

 ¹⁵ Perskaitykime einamuosius leidinius. Ne visi spaudiniai aptariami mūsų sueigose, bet visi yra mums naudingi. Žurnalai, skirti plačiajai visuomenei, parengiami taip, kad būtų aktualūs ir mums. Kasdienių reikalų ir darbų raizgalynėje dažnai esame priversti ko nors laukti. Jeigu turime įsidėję leidinį, kurio nespėjome perskaityti, gal dabar bus proga paimti jį į rankas. Kai kurie mūsų bendratikiai naujausių leidinių garso įrašų klausosi kur nors eidami ar važiuodami automobiliu. Nors orientuota į vidutinį skaitytoją, ši literatūra ruošiama itin atsakingai, informacija kruopščiai atrenkama. Dievo Žodžio tiesas perprasti ir dar labiau jas vertinti mums padeda visi šie leidiniai (Hab 2:2).

16. Kodėl iškilusius klausimus verta užsirašyti ir vėliau juos panagrinėti?

¹⁶ Ką perskaitę, apmąstykime. Kada skaitai Bibliją arba ja pagrįstus leidinius, skirk laiko ir pamąstyti. Jei įsigilinęs seki minties giją, tikėtina, jog kils ir visokių klausimų. Juos užsirašyk, kad vėliau galėtum panagrinėti. Į pačias gelmes neriame dažniausiai tada, kai koks nors dalykas mus ypač suintriguoja. Tai, ką sužinome ar ką suprantame, mes, vaizdžiai tariant, dedamės į savo lobyną ir, kai reikės, galėsime iš jo pasiimti (Mt 13:52).

17. Kokia yra jūsų šeimos arba asmeninių studijų programa?

¹⁷ Nusistatykime konkretų laiką šeimos studijoms. Vadovaujančioji taryba visus mus ragina asmeninėms ar šeimos studijoms kas savaitę skirti kurį nors vakarą arba kitą patogų metą. Šito imtis kaip tik leidžia pasikeitęs sueigų tvarkaraštis. Ką šeimos dvasinio ugdymo vakarą jūs aptariate? Kai kurie skaito Bibliją ir, jeigu kyla klausimų, stengiasi vieną kitą eilutę pasiaiškinti išsamiau, o paskui Biblijos paraštėse pasižymi glaustas pastabas. Daugelis šeimų ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip kalbamus dalykus pritaikyti savo gyvenime. Temas, aktualias namiškiams, šeimos galva parenka savo nuožiūra arba atsižvelgdamas į kitų šeimos narių pasiūlymus. Aišku, į savo studijų programą per laiką įtrauksite pačių įvairiausių dalykų. *

18. Kodėl neturėtume vengti pasiaiškinti gilesnių Dievo Žodžio tiesų?

¹⁸ Jėzus pažadėjo dvasią atsiųsti kaip padėjėją. Tad nevenkime pasiaiškinti gilesnių Dievo Žodžio tiesų. Juk neįkainojamas Dievo pažinimas susideda ir iš tokių giliau slypinčių lobių, kurių ieškoti esame raginami. (Perskaityk Patarlių 2:1-5.) Šitaip mes dar aiškiau suvoksime, ką „paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“. Kai stengsimės geriau perprasti Jehovos Žodį, šventoji dvasia mums tikrai padės, nes „Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes“ (1 Kor 2:9, 10).

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip dvejopai dvasia mums padeda tirti „Dievo gelmes“?

• Per kokius žmones dvasia atvėrė Dievo mokymų gelmes pirmajame amžiuje?

• Kaip šventoji dvasia šiais laikais padeda tiksliau suprasti vieną ar kitą dalyką?

• Kas tau patartina daryti, kad pasinaudotum šventosios dvasios pagalba?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 22 puslapyje]

 Kaip dvasia atskleidė, kas yra dvasinė šventykla

Pirmajame amžiuje iš „Dievo gelmių“ buvo iškelta ne viena dvasinė tiesa. Štai paaiškėjo, kad padangtė, o vėliau šventykla vaizdavo kur kas didesnes dvasines realijas, — anot apaštalo Pauliaus, „tikrąją padangtę, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats“ (Hbr 8:2). Tai buvo didžioji dvasinė šventykla, sutvarkymas, leidžiantis tiems, kas pripažįsta Jėzaus Kristaus auką ir kunigystę, artintis prie Dievo.

„Tikroji padangtė“ ėmė veikti 29 m. e. m., kai Jėzus pasikrikštijo ir kai Jehova pripažino jį esant tinkamą paaukoti savąją tobulo žmogaus gyvybę (Hbr 10:5-10). Po mirties ir prikėlimo Jėzus įžengė į dvasinės šventyklos Šventų švenčiausiąją ir stojo Tėvo akivaizdon, „priešais Dievo veidą“, kad priimtų jo auką (Hbr 9:11, 12, 24).

Kitame laiške apaštalas Paulius apie pateptuosius krikščionis rašė: „Darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje“ (Ef 2:20-22). Ar šita šventykla yra tas pats kaip „tikroji padangtė“, apie kurią vėliau jis rašė Laiške hebrajams? Būtent taip ne vieną dešimtmetį manė Jehovos tarnai. Atrodė, jog pateptieji krikščionys žemėje yra ruošiami tapti dangiškosios Jehovos šventyklos „akmenimis“ (1 Pt 2:5).

Atsakingi broliai, atstovaujantys „ištikimam ir nuovokiam vergui“, jau 1971 metais suprato, kad šventykla, apie kurią Paulius rašė Laiške efeziečiams, negali būti tapatinama su Jehovos didžiąja dvasine šventykla. Jeigu „tikrąją padangtę“ būtų sudarę prikelti pateptieji krikščionys, ji būtų atsiradusi ne anksčiau, negu ‘Viešpats atėjo’ į Karalystės valdžią ir prasidėjo dangiškasis prikėlimas (1 Tes 4:15-17). O Paulius apie padangtę rašė, kad ji yra „dabartinio laikotarpio įvaizdis“ (Hbr 9:9).

Atidžiai sugretinus mūsų čia pacituotas ir kitas Biblijos eilutes, paaiškėjo, kad dvasinė šventykla nėra iki pat šiol statoma ir kad tebegyvenantys žemėje pateptieji krikščionys nėra tarsi kokie „akmenys“ šlifuojami ir ruošiami tos šventovės mūrui. Iš tikrųjų pateptieji krikščionys tarnauja dvasinės šventyklos kieme ir Šventojoje — kasdien atnašauja Dievui „šlovinimo auką“ (Hbr 13:15).

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ko reikia, kad „Dievo gelmes“ permanytume dar geriau?