Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Kaip Samsonas galėjo liesti užmuštųjų lavonus ir likti nazyru?

Senovės Izraelyje tapti kuriam laikui nazyru buvo galima savanoriškai davus įžadą. * Be kita ko, toks asmuo turėjo laikytis draudimo: „Per visas dienas, kuriomis pasišventė Viešpačiui, jis neįžengs į vietą, kur yra numirėlis. Net jeigu numirtų jo tėvas ar motina, brolis ar sesuo, jis negali savęs suteršti.“ Na, o jei „kas nors labai staiga šalia jo numirtų“? Netyčia palietęs lavoną nazyras susiteptų. Todėl buvo nurodyta: „Ankstesnis laikas nebus įskaitytas.“ Reikėdavo atlikti apsivalymo ceremoniją ir viską pradėti iš naujo. (Skaičių 6:6-12)

Tačiau Samsonas buvo nazyras kitokia prasme. Dar jam negimus Jehovos angelas motinai pasakė: „Tikėk manimi, pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas nepalies jo galvos, nes berniukas bus nazyras Dievui nuo pat gimimo. Jis pradės laisvinti Izraelį iš filistinų rankų.“ (Teisėjų 13:5) Samsonas nedavė nazyro įžado. Pats Jehova paskyrė jį tokiu, be to, visam gyvenimui. Todėl draudimas liesti lavoną negaliojo. Priešingu atveju, palietęs negyvėlį netyčia, kaipgi Samsonas būtų galėjęs toliau būti nazyru, jei nazyratas turėjo trukti nuo gimimo iki mirties? Taigi reikalavimai asmenims, tapusiems nazyrais iki gyvos galvos ir savo noru, kiek skyrėsi.

Pasvarstyk, kokius nurodymus Jehova davė trims Biblijoje minimiems asmenims — Samsonui, Samueliui ir Jonui Krikštytojui, — turėjusiems būti nazyrais visą gyvenimą. Kaip minėjome, Samsonas negalėjo skustis plaukų. Ona, dar tebenešiodama Samuelį, Dievui pažadėjo: „Atiduosiu jį tau kaip nazyrą visoms jo gyvenimo dienoms..., ir skustuvas jo galvos nepalies.“ (1 Samuelio 1:11) O apie Joną Krikštytoją Jehovos angelas pasakė: „Jis negers vyno ir jokių svaigalų.“ (Luko 1:15) Be to, „Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus“. (Mato 3:4) Nė vienam iš šių trijų nebuvo uždrausta artintis prie lavono.

Nors ir nazyras, Samsonas tarnavo teisėju — turėjo išvaduoti izraelitus iš plėšikų rankų. (Teisėjų 2:16) Vykdydamas šią užduotį jis neišvengė sąlyčio su negyvėliais. Sykį užmušė 30 filistinų ir nuvilko jų drabužius. Paskui puldamas priešus „ištiko juos baisiomis skerdynėmis“. Kitą kartą radęs šviežią asilo žandikaulį užmušė juo tūkstantį vyrų. (Teisėjų 14:19; 15:8, 15) Visa tai Samsonas padarė Jehovos remiamas. Biblijoje jis minimas kaip pavyzdingo tikėjimo vyras. (Hebrajams 11:32; 12:1)

Ar teiginys, kad Samsonas perplėšė liūtą „tarytum ožiuką“, reiškia, jog plėšyti į dalis ožiukus tada buvo įprasta?

Nėra įrodymų, kad teisėjų dienomis Izraelyje žmonės plėšydavo ožiukus. Teisėjų 14:6 sakoma: „Viešpaties dvasia apėmė [Samsoną], ir jis perplėšė liūtą plikomis rankomis tarytum ožiuką.“ Tai greičiausiai palyginimas.

Žodis „perplėšė“ galėjo turėti dvi reikšmes. Samsonas, matyt, arba perplėšė liūto žandikaulius, arba nuplėšė galūnes. Turint omenyje pirmąją reikšmę, ožiukui perplėšti žandikaulius žmogus įstengtų. Taigi palyginimas šiuo atveju rodytų, jog Samsonas plikomis rankomis perplėšė liūtą taip lengvai, lyg tai būtų buvęs ožiukas. Na, o jeigu Samsonas sudraskė liūtą į dalis? Tada tai ne kas kita, kaip palyginimas. Esmė tuomet būtų tokia: Jehovos dvasia suteikė Samsonui galios atlikti užduotį, reikalaujančią nepaprastos fizinės jėgos. Šiaip ar taip, sugretinimas Teisėjų 14:6 rodo, jog remiamas Jehovos šis vyras galingą liūtą įveikė taip pat, kaip paprastas žmogus ožiuką.

[Išnaša]

^ pstr. 3 Duodantis įžadą nazyrato trukmę pasirinkdavo pats. Tačiau pagal žydų tradiciją minimalus terminas buvo 30 dienų. Trumpesnis, manyta, sumenkintų įžado kilnumą.