Geroji naujiena duoda vaisių  San Tomėje ir Prinsipėje

GALBŪT daugelis nė negirdėjo apie San Tomę ir Prinsipę. Šios salos nereklamuojamos atostogautojams skirtose brošiūrose. Pasaulio žemėlapyje jos tik mažyčiai taškeliai vakarų Afrikos pakrantę skalaujančioje Gvinėjos įlankoje: San Tomė yra beveik ties pusiauju, o Prinsipė — kiek šiaurryčiau. Dėl lietingo, drėgno klimato veša atogrąžų miškai, dengiantys iškilusių daugiau kaip 2000 metrų kalnų šlaitus.

Šiose atogrąžų salose, apsuptose žydrų vandenų ir palmėmis apaugusių paplūdimių, gyvena draugiški, nuoširdūs žmonės. Dėl jų mišrios — afrikietiškos ir europietiškos — kilmės susidarė patrauklus kultūrų derinys. Gyventojai, kurių yra 170000, verčiasi pagrindinės eksporto prekės — kakavos auginimu, ūkininkavimu ir žvejyba. Pastaruoju metu čia net užsidirbti maistui nelengva.

Vienas paskutinio XX amžiaus dešimtmečio įvykis turi didelės įtakos daugeliui tos vietovės žmonių. 1993-iųjų birželį San Tomės ir Prinsipės valdžia įregistravo Jehovos liudytojų bendriją ir taip užsibaigė vienas ilgas, sunkus jų istorijos šiose salose etapas.

Varge pasėtos sėklos

Pirmasis liudytojas čionai atvyko, regis, šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai į salose įkurtas darbo stovyklas iš kitų Afrikos kolonijų buvo atsiųsti kaliniai. Tas afrikietis liudytojas, pionierius (tai yra visalaikis tarnas), buvo ištremtas iš Mozambiko už tai, kad skelbė gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Šis vienintelis skelbėjas nesudėjo rankų ir po pusmečio jau 13 žmonių garsino žinią. Paskui dėl minėtos priežasties čia pateko liudytojų iš Angolos. Jie nepraleisdavo progos pasidalyti gerąja naujiena su vietiniais.

1966-ųjų pradžioje visi broliai iš San Tomės darbo stovyklų buvo grįžę į Afriką. Likęs mažas Karalystės skelbėjų būrelis drąsiai darbavosi. Juos persekiojo, mušdavo, įkalindavo už tai, kad rinkosi kartu studijuoti Biblijos; deja, niekas negalėjo atvykti pakelti jų dvasios. 1975 metais šalis tapo nepriklausoma nuo Portugalijos ir palaipsniui Karalystės sėklos ėmė brandinti vaisius.

Plėtotė ir statybos

Tą patį mėnesį, kai buvo įregistruota Jehovos liudytojų veikla, Karalystės žinią garsino ir didžiausias skelbėjų skaičius — 100 brolių bei seserų. Tais metais atvyko specialiųjų pionierių iš Portugalijos. Vietiniai gyventojai juos pamilo už pastangas išmokti portugališkąją kreolų kalbą. Pirmiausia reikėjo rasti tinkamą vietą Karalystės salei statyti. Tai išgirdusi viena sesuo, vardu Marija, padovanojo pusę sklypo, kuriame stovėjo jos namelis. Ploto pakako didelei Karalystės salei. Marija nežinojo, kad jos nuosavybę buvo nusižiūrėję didelių užmojų siekiantys supirkėjai, nes ji neturėjo paveldėtojų. Sykį pas Mariją atėjo pasikalbėti vienas žinomas verslininkas.

„Girdėjau kai ką negera apie tave, — pareiškė jis įspėjamu tonu. — Sako, padovanojai savo žemę. Negi nenumanai, koks brangus šis sklypas, juk jis pačiame mieste?“

„O kiek jūs būtumėt man už jį sumokėjęs?“ — paklausė Marija. Vyriškis neatsakė,  o Marija tęsė: „Net jei duotumėte viso pasaulio pinigus, jų nepakaktų, nes gyvybės nenupirksi.“

„Tu tikriausiai neturi vaikų?“ — pasiteiravo verslininkas.

Pokalbio pabaigoje Marija tarė: „Sklypas priklauso Jehovai. Jis leido man naudotis žeme tiek daug metų. Dabar grąžinu jam. Laukiu laiko, kai gyvensiu amžinai.“ Paskui dar paklausė vyriškio: „Jūs gi negalite pasiūlyti amžinojo gyvenimo, ar ne?“ Šis nieko nepasakęs apsisuko ir išėjo.

Patyrusiems broliams iš Portugalijos padedant, buvo pastatytas gražus dviaukštis namas. Ten po visu pastatu padarytas rūsys, įrengta erdvi Karalystės salė, gyvenamoji patalpa. Čia taip pat yra vyresniųjų, tarnybinių padėjėjų bei pionierių mokyklos klasės. Dabar salė — dviejų susirinkimų sueigų vieta, puikus tyro garbinimo mokymo centras sostinėje.

Viename Mesošio susirinkime triūsė 60 uolių skelbėjų. Kadangi sueigos vykdavo bananų plantacijoje laikinai įrengtoje patalpoje, labai reikėjo tikros Karalystės salės. Buvo kreiptasi į miesto savivaldybę ir malonūs pareigūnai pasiūlė gerą sklypą prie pagrindinės gatvės. Broliai iš Portugalijos per porą mėnesių sparčiuoju metodu padėjo pastatyti puikią Karalystės salę. Tai matydami, vietiniai negalėjo patikėti savo akimis. Vienoms statyboms mieste vadovaujantis švedų inžinierius stebėjosi, kaip darbuojasi liudytojai — broliai ir seserys. „Tai neįtikėtina! — jis pasakė. — Jehovos liudytojai čia, Mesošyje, stato sparčiuoju metodu! Taip ir mes turėtume daryti.“ 1999 metų birželio 12-ąją į Karalystės salės dedikaciją susirinko 232 žmonės. Salė yra viena iš pagrindinių turistų lankomų vietų Mesošyje.

Istorinis kongresas

San Tomės ir Prinsipės Jehovos liudytojams istorinis įvykis buvo 1994-ųjų sausį  surengtas tridienis srities kongresas „Dievo mokymas“ — pirmasis šiose salose. Jis vyko geriausioje šalies salėje, kurioje įrengta puiki oro vėdinimo sistema. Ar galite įsivaizduoti, kaip džiaugėsi 116 Karalystės skelbėjų, kad programos klausėsi 405 dalyviai? Be to, jie pirmą kartą žiūrėjo biblinę dramą ir vartė naujus pristatytus leidinius! Atogrąžų paplūdimyje buvo pakrikštyta 20 pasiaukojusių asmenų.

Aplinkinius itin sudomino kongreso delegatų kortelės, kurias jie nešiojo prisisegę atlapuose. Iš Portugalijos ir Angolos atkeliavo 25 svečiai ir tai suteikė kongresui tarptautinį įvaizdį. Greit užsimezgė šilti krikščioniški ryšiai ir daugelio skruostais ritosi ašaros, kai po baigiamosios kalbos atėjo metas atsisveikinti. (Jono 13:35)

Valstybinio radijo žurnalistai paėmė interviu iš kongreso prižiūrėtojo. Be to, laidoje transliavo keleto kalbų ištraukas. Tai buvo išties istorinis įvykis, padėjęs šiems ilgą laiką vienatvę kentusiems ištikimiems liudytojams pasijusti daug arčiau matomosios Jehovos organizacijos.

Vaisiai Jehovos šlovei

Karalystės žinios brandinami vaisiai — tai puikus elgesys, teikiąs šlovę Jehovai. (Titui 2:10) Viena paauglė džiaugėsi žiniomis, kurių sėmėsi per savaitines Biblijos studijas. Tačiau tėvas uždraudė jai lankyti susirinkimo sueigas. Kai jaunuolė pagarbiai paaiškino, kokie svarbūs yra tokie krikščionių sambūriai ir kad ji nori juose būti, tėvas tuoj pat išvarė ją iš namų. Tikriausiai jis manė, jog dukra pasielgs kaip dauguma merginų — taps kokio nors vyro išlaikytine. Sužinojęs, kad ji, kaip dera krikščionei, gyvena pavyzdingai ir dorai, susigrąžino ją namo ir pasakė niekuomet nebedrausiąs tarnauti Jehovai.

O štai kaip buvo su vienos muzikos grupės vadovu. Jam apkarto palaidas gyvenimas. Ieškodamas būties prasmės, susipažino su liudytojais. Kai jis pradėjo gyventi pagal Biblijos moralės normas, visas miestas tik ir tekalbėjo apie tai. Netrukus vyras nutraukė visus ryšius su blogomis draugijomis. (1 Korintiečiams 15:33) Po kurio laiko žengė svarbų žingsnį — pasikrikštijo parodydamas pasiaukojimą Jehovai.

Keletas jaunuolių ieškojo teisingos religijos. Diskutuodavo su įvairių evangelinių grupių pastoriais, tačiau tik dar labiau susipainiojo ir nusivylė. Galop jie pradėjo valkatauti, užkabinėti žmones ir šaipytis iš viso, kas susiję su religija.

Kartą misionierius Jehovos liudytojas pakeliui pas vieną Biblijos studijuotoją ėjo pro tą vietą, kur buvo susirinkę anie jaunuoliai. Šie panūdo sužinoti, ką misionierius atsakys į kai kuriuos klausimus; pasikvietę į kiemą, pasisodino ant suolelio. Jaunuoliai pažėrė daugybę klausimų apie sielą, ugninį pragarą, dangiškąjį gyvenimą ir pasaulio pabaigą. Liudytojas į visus klausimus atsakė iš Biblijos, kurią jam davė gaujos vadas. Po valandos šis jaunuolis, vardu La, pasakė misionieriui: „Pasikvietėme ir kamantinėjome tave norėdami tik pasišaipyti, kaip esame darę su kitų tikybų nariais. Manėme, kad niekas negali atsakyti į šiuos klausimus. Bet tu tai padarei ir vien naudodamasis Biblija. Kaip galiu daugiau apie ją sužinoti?“ Su La buvo pradėtos Biblijos studijos ir netrukus jis ėmė lankyti sueigas. Greit jis paliko savo gaują ir nustojo smurtauti. Praėjus metams jaunuolis pasiaukojo Jehovai ir pasikrikštijo. Dabar La tarnauja tarnybiniu padėjėju.

 Vienas giliai įsišaknijęs vietinis paprotys — gyventi susidėjus. Daugelis taip išgyvena ilgus metus, susilaukia vaikų. Jiems nelengva laikytis Dievo požiūrio. Buvo malonu matyti, kaip Dievo Žodis padėjo vienam vyrui įveikti šią kliūtį. (2 Korintiečiams 10:4-6; Hebrajams 4:12)

Antonijus suprato turįs įregistruoti savo santuoką ir ruošėsi tai padaryti nuėmęs kukurūzų derlių, kai turės pinigų vestuvėms. Naktį prieš pat pjūtį vagys nupjovė jo derlių. Jis atidėjo vestuves iki kitų metų pjūties, bet ir vėl kukurūzus išvogė. Taip nutiko ir trečią kartą, tačiau šįsyk Antonijus suprato, kas yra tikrasis priešas. „Nebebūsiu žaislu Šėtono rankose, — jis pasakė. — Po pusantro mėnesio susituoksime ir nesvarbu — su pokyliu ar be jo!“ Jiedu susituokė ir, abiejų nuostabai, draugai parūpino vestuvėms vištienos, antienos, ožkienos. Įregistravęs santuoką, Antonijus su žmona ir šešiais vaikais pasikrikštijo parodydami pasiaukojimą Jehovai.

Kas gero Prinsipės saloje?

Paskutiniais metais Prinsipės salą, kurioje gyvena 6000 žmonių, kartais aplankydavo rajono prižiūrėtojas bei pionieriai iš San Tomės. Tenykščiai būdavo labai svetingi ir noriai klausydavosi liudytojų. Vienas vyras, perskaitęs jam paliktą traktatą, kitą dieną susiieškojo pionieres ir pasisiūlė padėti išplatinti šiuos leidinukus. Pionierės paaiškino, kad tai jų pačių darbas, bet vyriškis primygtinai siūlėsi lydėti jas nuo durų prie durų, pristatyti kiekvienam ir patarti atidžiai išklausyti skelbėjas. Galiausiai paliko jas vienas, pagyręs, kad dirba tokį svarbų darbą.

1998 metais du pionieriai iš San Tomės persikėlė į Prinsipę ir netrukus vedė jau 17 Biblijos studijų. Darbas ėjo į priekį ir per trumpą laiką susibūrė Susirinkimo knygos studijų grupė, kurią lanko vidutiniškai 16 žmonių; daugiau nei 30 ateina paklausyti viešųjų kalbų. Džiugu, kad miesto savivaldybė atsiliepė į prašymą ir paskyrė sklypą Karalystės salei statyti. Savanoriai iš San Tomės pastatė nedidelę salę drauge su patalpomis dviem specialiesiems pionieriams.

Akivaizdu, jog geroji naujiena duoda daug vaisių ir plinta šiose tolimose salose. (Kolosiečiams 1:5, 6) 1990-ųjų sausį San Tomėje ir Prinsipėje buvo 46 skelbėjai. 2002 tarnybiniais metais didžiausias Karalystės skelbėjų skaičius buvo 388! Daugiau kaip 20 procentų skelbėjų triūsia visalaikėje tarnyboje ir vedama maždaug 1400 Biblijos studijų. 2001 metais į Minėjimą susirinko kaip niekad daug dalyvių — 1907. Išties šiose atogrąžų salose Jehovos žodis greitai skinasi kelią ir yra gerbiamas. (2 Tesalonikiečiams 3:1)

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

Populiarios radijo laidos

Šiose salose labai mėgstama knyga Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai. * Taip pavadinta ir laida, kas antrą savaitę transliuojama per šalies radiją. Smagu girdėti diktoriaus klausimą „Jaunuoliai, kaip atskirti, kur tikra meilė, o kur tik susižavėjimas?“ ir paskui skaitomą knygos ištrauką. (Žiūrėk 31-ąjį jos skyrių.) Per tą pačią laidą transliuojami parinkti skyriai iš knygos Šeimos laimės raktas. *

[Išnašos]

[Iliustracija 9 puslapyje]

1994 metais pastatyta pirmoji Karalystės salė San Tomėje

[Iliustracijos 10 puslapyje]

1. Sparčiuoju metodu pastatyta Karalystės salė Mesošyje

2. Šioje salėje įvyko istorinis srities kongresas

3. Džiugiai nusiteikę tie, kurie per kongresą ruošiasi krikštytis

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]

Gaublys: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.