Ar tikėti Dievą protinga?

AR JUMS kada kilo klausimas, kodėl viskas, pradedant atomo dalelėmis ir baigiant milžiniškomis galaktikomis, paklūsta tiksliems matematikos dėsniams? Galbūt susimąstydavote ir apie pačią gyvybę — jos įvairovę, sudėtingumą ir nuostabą keliančią sandarą? Daugelis visatą ir gyvybę joje laiko kažkokio kosminio masto įvykio ir evoliucijos rezultatu. Kiti garbę už visa tai priskiria išmintingam Kūrėjui. Kuo, jūsų manymu, tikėti yra protingiau?

Žinoma, laikytis tiek vieno, tiek kito požiūrio reikia tikėjimo. Įsitikinimas, kad Dievas yra, remiasi tikėjimu. Kaip rašoma Biblijoje, „Dievo niekas niekada nėra matęs“ (Jono 1:18). Joks žmogus taip pat nėra matęs, kaip buvo kuriama visata arba atsirado gyvybė. Niekas niekada nėra matęs ir kaip viena gyvybės forma evoliucionavo į aukštesnės ar net kitos rūšies gyvybės formą. Fosilijos liudija, kad didžiulės grupės gyvūnų atsirado iš karto, ir jie liko, galima sakyti, nepakitę. * Todėl esminis klausimas yra toks: kuris įsitikinimas turi tvirtą pagrindą — tikėjimas evoliucija ar tikėjimas Kūrėju?

Ar jūsų tikėjimas pagrįstas tvirtais įrodymais?

Tikrasis tikėjimas, kaip sakoma Biblijoje, „[„akivaizdžiai“, NW] įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Hebrajams 11:1). Be abejo, galite išvardyti daugybę faktų, kurių liudininkais patys nebuvote, bet jais tvirtai tikite.

Pailiustruokime tai tokiu pavyzdžiu: nemažai garsių istorikų tiki, jog kadaise gyveno Aleksandras Didysis, Julijus Cezaris, Jėzus Kristus. Ar tų istorikų tikėjimas pagrįstas? Taip, nes jie gali nurodyti patikimus istorijos šaltinius.

Mokslininkai irgi tiki jiems nematomais faktais, kitaip tariant, „nematoma tikrove“, nes turi „akivaizdžių įrodymų“, jog tokie faktai egzistuoja. Štai XIX amžiaus rusų chemikui Dmitrijui Mendelejevui kėlė nuostabą ryšys tarp elementų — pagrindinių visatos statybinių blokų. Jis suprato, kad jie turi kai ką bendra ir gali būti sugrupuoti pagal atominę masę ir chemines savybes. Būdamas įsitikinęs, kad elementų grupės išsidėsčiusios tam tikra tvarka, jis sudarė periodinę lentelę ir tiksliai numatė, kad esama tuo metu dar nežinomų elementų.

Išvadas apie senovės civilizacijas archeologai neretai daro iš radinių, pragulėjusių žemėje tūkstančius metų. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad jie atkasė dešimtis vienodo dydžio luitų, kruopščiai ištašytų iš akmens ir tvarkingai sudėtų vienas ant kito. Be to, luitai išdėlioti tam tikra geometrine tvarka, ir atsirasti savaime tokia konstrukcija negali. Kokią išvadą padarytų archeologas? Kad tai — atsitiktinumas? Tikriausiai ne. Greičiau ją palaikytų seniau gyvenusių žmonių veiklos įrodymu, ir tokia išvada būtų protinga.

Ar būdami nuoseklūs neturėtume panašiai samprotauti ir apie gamtoje įžvelgiamus akivaizdžius projektavimo požymius? Tokį požiūrį perėmė daugelis žmonių, tarp jų ir žymūs mokslininkai.

 Aklas atsitiktinumas ar tikslingas suprojektavimas?

Prieš daug metų britų matematikas, fizikas ir astronomas seras Džeimsas Džinsas rašė, jog kuo toliau pažengia mokslas, tuo „visatoje veikiau galima įžvelgti ne grandiozinį mechanizmą, o grandiozinę idėją“. Be to, jis teigė, kad „visata, regis, sukurta tikro matematiko“ ir kad ji „byloja apie ją suprojektavusią bei valdančią galią, su kuria kažkaip susiję ir mūsų protiniai sugebėjimai“.

Nuo tada, kai buvo užrašyti šie žodžiai, panašią išvadą padarė ir kiti mokslininkai. „Bendra visatos sandara daugelį dabartinių astronomų paskatino manyti, kad joje esama projektavimo požymių“, — rašė fizikas Polis Deivisas. Vienas iš visų laikų garsiausių fizikų ir matematikų Albertas Einšteinas teigė: „Tai, kad [gamtos pasaulis] pažinus, yra stebuklas.“ Daugelio akimis, tas stebuklas yra ir pati gyvybė, pradedant jos pamatinėmis dalelėmis ir baigiant nuostabą keliančiomis žmogaus smegenimis.

DNR ir žmogaus smegenys

DNR yra organizmų, susidedančių iš ląstelių, genetinė medžiaga ir molekulinė paveldimumo bazė. * Ši sudėtinė rūgštis yra nelyginant koks brėžinys, arba receptas, nes DNR prisotinta cheminiu pavidalu užkoduotos informacijos, saugomos molekulėse, kurios geba tą kodą iššifruoti ir atitinkamai veikti. Kiek informacijos į DNR sutalpinta? Jei pagrindinius DNR informacijos vienetus, vadinamus nukleotidais, paverstume abėcėlės raidėmis, jos, kaip teigiama viename žinyne, „užimtų daugiau kaip milijoną įprasto dydžio knygos puslapių“.

Daugumoje organizmų DNR sugrupuota į siūliškus darinius, vadinamus chromosomomis, kurios saugiai glūdi kiekvienos ląstelės branduolyje. Branduolio skersmuo yra maždaug 0,005 milimetro. Tik pagalvokite — visa informacija, kurios reikėjo, kad susidarytų jūsų unikalus organizmas, telpa smulkučiuose „ryšulėliuose“, kuriuos įmanoma stebėti tik per mikroskopą! Kaip teisingai pasakė vienas mokslininkas, gyvi organizmai turi „pačią kompaktiškiausią, kokia tik žinoma, duomenų saugojimo ir nuskaitymo sistemą“. Jei palyginsime ją su kompiuterio lusto, DVD ir panašių laikmenų atminties talpa, — tai kai ką sako! Negana to, DNR kol kas neatskleidė  visų savo paslapčių. „Kiekvienas atradimas atidengia vis naują sudėtingumo lygmenį“, — rašoma žurnale New Scientist. *

Ar protinga tokią tobulą konstrukciją ir struktūrą priskirti aklam atsitiktinumui? Jeigu aptiktumėte milijono puslapių storio sudėtinga technine kalba parašytą instrukciją, kurios programinis kodas yra kompaktiškas, bet kartu ir genialus, ar padarytumėte išvadą, kad ši knyga kažkaip parašė save pati? Kaip tada, jeigu ta knyga būtų tokia maža, kad skaityti ją reikėtų per galingą mikroskopą? O jeigu joje dar surašytos ir tikslios instrukcijos, kaip pagaminti atsinaujinantį ir gebantį daugintis mąstantį mechanizmą, sudarytą iš milijardų dalių, kurios visos turi būti tiksliai sujungtos tinkamu metu ir būdu? Be jokių abejonių, mintis, kad tokia knyga galėtų atsirasti savaime, niekam net neateitų į galvą.

Išnagrinėjęs, kas pastaruoju metu žinoma apie procesus, vykstančius ląstelės viduje, buvęs vienas iš didžiausių ateizmo propaguotojų britų filosofas Antonis Flu pareiškė: „Neįsivaizduojamai sudėtingos sąlygos, kurių reikia (gyvybei) atsirasti, [rodo], kad čia turėjo pasidarbuoti kažkoks protas.“ Flu laikosi nuostatos, jog reikia „pripažinti faktus, nepaisant, prie kokios išvados jie veda“. Šiuo atveju jie vedė prie to, kad Flu visiškai pakeitė savo mąstymą ir dabar tiki Dievą.

Daugelis mokslininkų negali atsistebėti ir žmogaus smegenimis. Smegenys — DNR veiklos rezultatas — taikliai apibūdinamos kaip „sudėtingiausias objektas visatoje“. Palyginus su šia kiek mažiau nei pusantro kilogramo sveriančia rausvai pilka neuronų ir kitokių darinių mase, net patys sudėtingiausi superkompiuteriai atrodo tiesiog primityvūs. Vieno neurologo nuomone, juo daugiau  mokslininkai sužino apie smegenis ir jų veiklą, „tuo nuostabesnės ir nesuprantamesnės jos atrodo“.

Tik pagalvokite: smegenys įgalina mus kvėpuoti, juoktis, verkti, spręsti galvosūkius, kurti kompiuterius, važiuoti dviračiu, rašyti eiles, su pagarbia baime žvelgti į nakties dangų. Ar protinga — ir išties nuoseklu — tokius gebėjimus priskirti akloms evoliucijos jėgoms?

Tikėjimas pagrįstas įrodymais

Ar tam, kad save perprastume, turėtume, vaizdžiai tariant, žvelgti žemyn ir tyrinėti beždžiones arba kitus gyvūnus, kaip tai daro evoliucionistai? O gal ieškant atsakymų vertėtų pakelti akis aukštyn, tai yra į Dievą? Tiesa, kai ką bendra su gyvūnais turime. Mums, pavyzdžiui, būtina valgyti, gerti, miegoti, be to, gebame daugintis. Vis dėlto daugeliu atžvilgių esame unikalūs. Logika verčia daryti išvadą, jog išskirtines žmogiškąsias savybes gavome iš aukštesnės už mus Esybės — Dievo. Biblijoje ši mintis perteikta glaustu teiginiu, nusakančiu, kad dorovine ir dvasine prasme Dievas sukūrė žmones „pagal savo paveikslą“ (Pradžios 1:27). Kodėl neapmąsčius Dievo savybių, pavyzdžiui, užrašytų Pakartoto Įstatymo 32:4; Jokūbo 3:17, 18 ir 1 Jono 4:7, 8.

Kūrėjas davė mums gebėjimą protauti, kad galėtume tyrinėti mus supantį pasaulį ir rasti patenkinamus atsakymus į savo klausimus (1 Jono 5:20, Brb). Šiuo atžvilgiu fizikas, Nobelio premijos laureatas Viljamas D. Filipsas rašė: „Matydamas visatoje vyraujančią tvarką, jos suvokiamumą bei grožį, prieinu išvadą, kad tai, ką regiu, sukūrė kažkoks aukštesnis protas. Mokslininko akimis matau fizikos dėsnių darną bei jų genialų paprastumą, ir mano tikėjimas Dievu tik stiprėja.“

Maždaug prieš du tūkstančius metų vienas įžvalgus gamtos stebėtojas pasakė: „[Dievo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių“ (Romiečiams 1:20). Šiuos žodžius užrašė krikščionių apaštalas Paulius — skvarbaus proto žmogus, puikiai išmanantis Mozės įstatymą. Pauliaus tikėjimas rėmėsi logika, todėl Dievas jam buvo realus, o jautrus suvokimas, kas teisinga ir kas ne, skatino apaštalą atiduoti Dievui deramą šlovę už jo kūrybą.

Nuoširdžiai viliamės, kad jūs irgi suprasite, jog tikėti Dievą visai protinga. Kaip Paulius neapsiribojo vien tikėjimu, kad Dievas yra, taip vien tuo neapsiribokite ir jūs. Drauge su milijonais kitų vis labiau vertinkite tai, kad Jehova Dievas yra dvasinis asmuo, turintis pasigėrėtinų savybių, kurios sužadina tokias pat savybes žmogaus širdyje ir traukia mus prie jo (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]; Jono 6:44; Jokūbo 4:8).

[Išnašos]

[Rėmelis 24 puslapyje]

AR RELIGIJŲ PIKTADARYSTĖS PATEISINA NETIKĖJIMĄ DIEVU?

Daugelis netiki esant Kūrėją dėl visiems žinomo dvasininkų piktnaudžiavimo valdžia ir dorovinio sugedimo, apjuodinusio ne vienos religijos istoriją. Ar tai pakankamai rimta priežastis neigti Dievo buvimą? Ne. „Religinių organizacijų narių nežabotas elgesys ir žiaurumai“, kaip Antonio Flu knygos There Is a God pratarmėje rašo Rojus Abrahamas Vergizas, „nėra susiję su Dievo egzistavimo klausimu lygiai taip pat, kaip branduolinio ginklavimosi grėsmė — su tuo, kad E=mc².“ *

[Išnaša]

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Jei senovinių statinių suprojektavimas priskiriamas žmogaus rankų darbui, kam tada turėtume priskirti suprojektavimą, akivaizdžiai matomą gamtoje?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Albertas Einšteinas

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

DNR yra nelyginant mikroskopinė knyga su tiksliomis instrukcijomis protingoms būtybėms atsirasti

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Žmogaus smegenys vadinamos „sudėtingiausiu objektu visatoje“

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 22 puslapyje]

© The Print Collector/age fotostock