Vandens krizė. Ko imamasi?

Vandens krizė — globalinė problema. Ji kelia grėsmę milijardų žemės gyventojų sveikatai. Kas daroma, kad būtų atstatyta pusiausvyra tarp vandens išteklių pasipildymo ir sunaudojimo?

PIETŲ AFRIKA. „Pagaliau Durbano vargšams leista turėti vandentiekį.“ Straipsnis tokiu pavadinimu buvo išspausdintas žurnale Science. Jame rašoma, kad dėl apartheido politikos, kurią vykdė ankstesni šalies vadovai, to miesto vargingieji dešimtmečiais negalėjo gauti pakankamai vandens. 1994-aisiais, kaip teigiama straipsnyje, „ketvirtis milijono Durbano šeimų neturėjo galimybės naudotis nei švariu vandeniu, nei šiukšlių bei nuotekų šalinimo paslaugomis“.

Kad išspręstų šią problemą, 1996-aisiais vienas inžinierius inicijavo programą, kurios uždavinys buvo kiekvienai šeimai kasdien tiekti po maždaug 200 litrų vandens. Ar tai pavyko? „Švarų vandenį gauna beveik trys su puse milijono Durbano gyventojų, išskyrus tik 120 tūkstančių“, — praneša Science. Dabar, kad parsineštum vandens, blogiausiu atveju reikia nueiti tik trumpą kelią. O tai didelė pažanga — anksčiau daug kam tekdavo keliauti visą kilometrą.

Žurnale Science aiškinama, jog sanitarijos problemai spręsti „išviečių duobės pakeičiamos dviejų rezervuarų tualetais, kur šlapimas atskiriamas nuo fekalijų, kad šios greičiau išdžiūtų ir susiskaidytų“. Iki 2008-ųjų pradžios buvo  įrengta apie 60 tūkstančių tokių tualetų, tačiau prognozuojama, kad tinkamais tualetais aprūpinti visus gyventojus prireiks dar dvejų metų.

Brazilija. Trūkstant kanalizacijos sistemos ir tualetų, Salvadoro mieste šimtai vaikų sirgo ligomis, sukeliančiomis diarėją, arba viduriavimą. * Padėčiai pagerinti miesto valdyba trims šimtams tūkstančių būstų paklojo 2000 kilometrų kanalizacijos vamzdžių. Kiek tai padėjo? Visame mieste susirgimo diarėja atvejų sumažėjo 22 procentais, o tuose miesto rajonuose, kur buvo sergama ypač dažnai, — 43 procentais.

Indija. Kai kur pasaulyje tam tikru metų laiku švaraus vandens būna net per daug. Tačiau jį ne visuomet pavyksta surinkti, kad būtų išnaudotas. Bet štai 1985-aisiais grupė Indijos moterų iš Doleros srities šiaurės vakarų Gudžarato valstijoje sugalvojo išradingą būdą vandeniui išsaugoti. Jos nusprendė įrengti tvenkinį, plotu prilygstantį futbolo aikštei. Kad vanduo neprasisunktų, jį išklojo storu polietilenu. Tokia iniciatyva pasiteisino. Praėjus keliems mėnesiams po liūčių sezono moterys tebeturėjo vandens ir net „mielai dalinosi juo su kaimynais“.

Čilė. Ši Pietų Amerikos šalis yra net 4265 kilometrų ilgio. Vakaruose ji ribojasi su Ramiuoju vandenynu, rytuose — su Andų kalnais. Visų Čilės vandens išteklių kontrolė yra valstybės rankose. Ji reguliuoja ir dambų bei kanalų statybą. Kokių tai duoda rezultatų? Dabar 99 procentai miesto ir 94 procentai kaimo gyventojų turi pakankamai vandens.

Galutinis sprendimas

Vandens krizę kiekviena šalis, regis, sprendžia savaip. Vienur, kur dažnai pučia palankūs vėjai, tiek vandeniui iškelti į paviršių, tiek gaminti elektros energijai naudojami vėjo malūnai. Turtingesnės šalys perspektyviu laiko jūros vandens gėlinimą. Upių bei kritulių vandeniui surinkti daug kur pastatytos milžiniškos dambos. Pastaroji priemonė pasirodė gan veiksminga, net ir turint omenyje, kad sausringuose regionuose dėl garavimo prarandama iki 10 procentų telkiniuose sukaupto vandens.

Jehovos liudytojai, šio žurnalo leidėjai, tiki, kad visiškai išspręsti vandens krizę pajėgus Dievas, o ne žmogus. Biblijoje teigiama: „Žemė ir visa, kas joje, yra Viešpaties, pasaulis ir visi jo gyventojai, nes jis pastatė jį ant gilių vandenų ir įtvirtino virš požeminių upių“ (Psalmyno 24:1, 2).

Tiesa, rūpintis mūsų planeta Dievas pavedė žmonėms (Pradžios 1:28). Tačiau tai, kaip prastai žmonija tvarko žemės išteklius ir kokias baisias pasekmes turi planetai šitoks neišmanymas, dar sykį įrodo, kad „ne nuo asmens [žmogaus] priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams“ (Jeremijo 10:23, Jr).

Kaip Jehova Dievas atkurs tobulą žemės ekosistemų pusiausvyrą? Biblija patikina mus, kad jis ketina ‘visa daryti nauja’ (Apreiškimo 21:5). Įsivaizduokite pasaulį be skurdo, sausrų, vandens stygiaus. Įsivaizduokite pasaulį be musoninių liūčių sukeliamų potvynių, kurie dabar kasmet nusineša tūkstančius žmonių gyvybių. Valdant Dievo Karalystei išsipildys daugybė jo pažadų! Pats Jehova yra pasakęs: „Taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas“ (Izaijo 55:11).

Ar norėtumėte daugiau sužinoti, kas rašoma Dievo Žodyje, Biblijoje, apie Dievo pažadą atnaujinti mūsų žemės veidą? Kitame straipsnyje paaiškinta, kaip tokių žinių galite pasisemti.

[Išnaša]

[Anotacija 5 puslapyje]

„Kur nėra vandens — nėra ir gyvybės. [...] Egzistuojame iš vandens malonės“ (Žurnalo „National Geographic“ korespondentas Maiklas Parfitas)

[Anotacija 6 puslapyje]

Užauginti vienai tonai grūdų reikia 1000 tonų vandens

[Anotacija 6 puslapyje]

„70 procentų pasaulyje sunaudojamo vandens tenka laukams drėkinti“ (Lesteris R. Braunas Plan B 2.0)

 [Schemos/iliustracijos 7 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kiek turime gėlo vandens?

Visoje planetoje yra

97,5% sūraus vandens

2,5% gėlo vandens

Gėlo vandens

99% neprieinami, nes yra ledynuose, ledkalniuose arba požeminiuose telkiniuose

1% naudojasi beveik septyni milijardai žmonių ir nesuskaičiuojami milijardai kitų gyvybės formų

[Iliustracija 7 puslapyje]

Tiesiami vamzdžiai švariam vandeniui tiekti (Durbanas, Pietų Afrika)

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy eThekwini Water and Sanitation Programme

[Iliustracija 7 puslapyje]

Moterys įrenginėja sistemą lietaus vandeniui surinkti (Radžastanas, Indija, 2007 m.)

[Šaltinio nuoroda]

© Robert Wallis/Panos Pictures

[Iliustracija 7 puslapyje]

Vietos gyventojai ruošia naują vandentiekį savo kaimui netoli Kopano (Hondūras)

[Šaltinio nuoroda]

© Sean Sprague/SpraguePhoto.com