Nelaimės pranašai?

„Kad jūros lygis kyla, Valui Lesa, 73 metų kaimo gyventojui iš Tuvalu, mokslinių įrodymų nereikia, — rašoma laikraštyje The New Zealand Herald. — Jo vaikystės paplūdimius glemžiasi jūra. Druskingas vanduo pražudo maistines kultūras, kuriomis ilgus metus maitinosi jo šeima. [2007-ųjų] balandį jis buvo priverstas palikti savo namą po to, kai šį užliejo pavasario potvynis ir bangos užvertė akmenimis bei nuolaužomis.“

TUVALU — grupės salų, virš jūros lygio iškilusių ne daugiau kaip keturis metrus, — gyventojams visuotinis atšilimas yra ne abstrakti mokslinė sąvoka, o „kasdienybė“, — sakoma minėtame laikraštyje. * Tūkstančiai žmonių jau paliko salas ir dar daugiau rengiasi išvykti.

O štai Brisbane (Australija) gyvenantis Robertas savo daržą gali laistyti tik tam tikromis dienomis ir tai tik kibiru, ne žarna. Ir jeigu nevažiuoja į automobilių plovyklą, kurioje vanduo išvalomas ir vėl panaudojamas, nusiplauti gali tik kai kurias automobilio dalis — veidrodėlius, langus ir valstybinius numerius. Kodėl tokie apribojimai? Robertas gyvena toje šalies dalyje, kurią vargina, kaip laikoma, baisiausia šimtmečio sausra. Kitose vietovėse padėtis dar sunkesnė. Ar šios Australiją ir Tuvalu kamuojančios negandos liudija apie visuotinį atšilimą?

Kokių esama prognozių?

Daugelio nuomone, žmonių veikla yra viena pagrindinių visuotinio atšilimo priežasčių, o šio padariniai klimatui ir aplinkai gali būti katastrofiški. Pavyzdžiui, dideliu mastu vykstantis ledynų, dengiančių žemės paviršių, tirpsmas ir pasaulinio vandenyno tūrio didėjimas vandeniui šylant gali gerokai pakelti jūros lygį. Todėl nedaug virš jūros lygio iškilusios salos, kaip antai Tuvalu, bei didelė dalis Nyderlandų ir Floridos, paminėjus vos kelis regionus, gali išnykti. Milijonams žmonių gali tekti keltis iš tokių vietovių kaip Šanchajus, Kalkuta ar kai kurie Bangladešo regionai.

Antra vertus, dėl kylančios temperatūros gali suintensyvėti audros, potvyniai ir sausros. Tirpstant Himalajų ledynams, kurie maitina septynių upių sistemas, gėlo vandens stygių gali pajusti 40 procentų pasaulio gyventojų. Pavojuje yra atsidūrę ir tūkstančiai gyvūnų rūšių, tarp jų baltieji lokiai, nes jų medžioklės plotai daugiausia ant ledo. Beje, pasirodo pranešimų, kad nemažai lokių netenka svorio, o kai kurie netgi badauja.

Be to, temperatūrai kylant gali paspartėti ligų plitimas, nes didėtų uodų, erkių ir kitų ligų pernešėjų, tarp jų grybelių, arealas. „Klimato pokyčių grėsmė ne ką menkesnė už branduolinių ginklų, — rašoma Bulletin of the Atomic Scientists. — Gal artimoje ateityje šie pokyčiai ir neatrodo grėsmingi, [...] bet per tris keturis dešimtmečius jie gali padaryti neatitaisomą žalą ekologinėms zonoms, svarbioms žmonijos išlikimui.“ O kai kurių mokslininkų prognozės dar niūresnės: jie teigia, kad visuotinio atšilimo sukeliami pokyčiai vyksta sparčiau nei buvo tikėtasi.

Kaip mums reikėtų vertinti tokias prognozes? Ar gyvybė Žemėje tikrai atsidūrė lemtingoje kryžkelėje? Žmonės, skeptiškai žiūrintys į visuotinio atšilimo pavojus, sako, kad tokioms gąsdinančioms prognozėms nėra jokio pagrindo. Kiti šiuo klausimu nuomonės neturi. Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar Žemės, o kartu ir mūsų, ateitis pavojuje?

[Išnaša]