Rašo mūsų skaitytojai

Mozė. Ką tik perskaičiau 2004 m. balandžio 8 d. numerio „Mozė. Žmogus ar mitas?“ vedamuosius straipsnius. Nesitikėjau, kad yra tiek daug argumentų Mozės istoriškumą neigiančių mokslininkų tvirtinimams atremti! Neabejoju, kad nuoširdūs žmonės, perskaitę bent vieną iš šių straipsnių, įgaus daugiau tikėjimo Jehova.

J. M., Rusija

Laikas. Labai dėkoju už straipsnį „Nevėluok!“ (2004 m. balandžio 8 d.) Kadangi turiu pareigų susirinkime, esu šeimos galva ir dirbu pasaulietinį darbą, visur suspėti nėra lengva. Taikiau ir ankstesniuose žurnaluose rastus patarimus, bet apsidžiaugiau pamatęs, kad vėl apie tai rašote. Ypač patiko teiginys, kad „Kūrėjas įdiegė mums laiko svarbos suvokimą“. Laikas — išties didžiulis turtas. Prašau ir toliau spausdinti tokius praktiškus straipsnius.

Dž. S., Jungtinės Valstijos

Esu įpratusi viską atidėlioti iki paskutinės minutės. Man vis nepavyksta laiku atsikelti, o paskui turiu lėkti, kad nepavėluočiau. Per skubėjimą dažnai patenku į pavojingas situacijas. Šis straipsnis paskatino mane stengtis protingai paskirstyti laiką.

J. V., Japonija

Man 18 metų. Tarnauju visalaike skelbėja, taip pat mokausi, todėl esu nuolat užimta. Laiko turi užtekti ir skelbimo tarnybai, ir namų darbams, ir asmeninėms studijoms. Straipsnis man padėjo — išmokau punktualiai atvykti į krikščionių sueigas ir kitus susitikimus, taip pat į pamokas. Daugiau nenoriu vėluoti. Labai ačiū!

Dž. H., Jungtinės Valstijos

Buvau įpratęs vėluoti į sueigas. Meldžiausi dėl to Jehovai ir džiaugiuosi, kad jis man padėjo. Sėkmingai pritaikiau straipsnio patarimus. Dabar atvykstu laiku. Suprantu, kad nevėluoti turi skatinti meilė.

Dž. A., Nigerija

Žalingi įpročiai. Perskaičiusi 2004 m. balandžio 8 d. straipsnį „Biblijos požiūris. Ar įmanoma nugalėti žalingus įpročius?“ panorau parašyti padėkos laišką. Jau kurį laiką kovoju su antsvoriu. Kiek kartų atsikračiau nereikalingų kilogramų, tiek pat kartų juos vėl susigrąžinau. Nors straipsnyje ši problema tiesiogiai neminima, pateikta informacija padėjo ištirti savo blogus įpročius ir suprasti, koks jų ryšys su antsvoriu. Nuoširdžiai dėkoju už priminimą, kad Jehova supranta ir atjaučia mus, kai grumiamės su silpnybėmis.

M. S., Jungtinės Valstijos

Pakrantės kopos. Labai ačiū už straipsnį „Lenkijos nuostabiosios pakrantės kopos“ (2004 m. kovo 22 d.). Dažnai važiuodavau pasigrožėti Slovinų nacionaliniu parku, todėl rašinys suvirpino širdį. Jehova, davęs žmonėms tokių gamtos stebuklų, išties vertas gyriaus. Vos už kelių kilometrų nuo tos vietovės yra ir mano mamos tėviškė, tad skaityti buvo ypač malonu.

I. L., Vokietija

Perskaičiusi šį straipsnį pajutau, kaip labai trokštu išvysti Dievo naująjį pasaulį. Mintimis nusikėlusi į Slovinų nacionalinį parką, pasisemiu ten vyraujančios ramybės. Valdant Dievo Karalystei, visa žemė bus tarsi gamtos sanatorija! Nuoširdžiai dėkoju už gerą rašinį!

J. G., Lenkija