Vaikų išnaudojimas netrukus baigsis!

„VISUOTINĖJE žmogaus teisių deklaracijoje Jungtinės Tautos skelbia, jog vaikystė turi teisę į paramą ir ypatingą globą“, — rašoma Vaiko teisių konvencijos preambulėje. Toliau aiškinama apie šeimos svarbą: „Kad vaiko asmenybė vystytųsi harmoningai bei visapusiškai, jis turi augti šeimoje, būti laimingas, mylimas ir suprastas.“ Tačiau iki idealo labai toli.

Vien kalbų apie geresnį pasaulį vaikams nepakanka. Dėl didelio visuomenės moralinio išsigimimo daugeliui tai, kas vyksta, — normalu. Suvaldyti paplitusio gobšumo ir palaidumo vien įstatymais neįmanoma. Net tėvai, užuot rodę meilę ir apgynę savo vaikus, dažnai nepaiso padorumo. Taigi ar galime tikėtis, kad vaikų seksualinė prievarta liausis?

Sugedusi dabartinė sistema negarantuoja kiekvienam vaikui nei namų, kuriuose vyrautų meilė, nei saugios ateities. Bet mūsų Kūrėjas netrukus pašalins iškrypimą bei paleistuvystę, nebeliks ir vaikų prostitucijos. Greit, pasauliui to nesitikint, Dievas Jehova  ims tvarkyti žmonijos reikalus per savo Karalystę. Ištvirkėliai bei išnaudotojai neišvengs nuosprendžio. Gyventi Dievo naujajame pasaulyje liks vien mylintys kitus. „Dorieji gyvens žemėje, o klastingieji bus iš jos išrauti.“ (Patarlių 2:21)

Įsivaizduokite, koks ateis palengvėjimas, kuomet tiek vaikai, tiek suaugusieji gyvens nežeminami ir neprievartaujami! Skriaudų bei smurto padaryta žala liks užmarštyje. Buvusių seksualinio išnaudojimo aukų nebekamuos trikdantys prisiminimai, nebeslėgs patirtų fizinių bei emocinių išgyvenimų pasekmės. „To, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis.“ (Izaijo 65:17)

Tuomet joks vaikas nepatirs kančių nei jokios prievartos. Laimė, meilė ir supratimas daugiau nebebus tik svajonė. Apie Dievo naujojo pasaulio gyventojus Izaijo 11:9 rašoma: „Nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei.“

Iš tiesų kaip džiaugsimės, kai nebeliks skurdo, narkomanijos, nelaimingų šeimų ir moralinio blogio! Įsigalės taika, teisingumas, saugumas. „Mano tauta gyvens taikos buveinėje, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse.“ (Izaijo 32:18)

 [Rėmelis/iliustracijos 9 puslapyje]

Tėvų meilė saugo šeimą

● „Tėvai mane skatino gerai išnaudoti mokymosi metus ir įgyti specialybę. Nesistengė primesti savo nuomonės, tik padėjo išsirinkti dėstomus dalykus“ (Tais).

● „Kai eidavome su seseria apsipirkti, mus lydėdavo ir mama. Ji ne tik pamokydavo, kaip neišlaidauti, bet ir patardavo, kaip išsirinkti tinkamus, ne prabangius ar pernelyg apnuoginančius drabužius“ (Bjanka).

● „Ruošiantis mums į vakarėlius, tėvai visada teiraudavosi, kas dalyvaus, kokios muzikos klausysimės, kada pobūvis prasidės ir baigsis. Daugelyje tokių susiėjimų dalyvaudavome visa šeima“ (Prisila).

● „Ankstyvoje vaikystėje ir paauglystėje su tėvais bendravau labai artimai. Tai pastebėjusi viena klasės draugė pasakė: ‘Pavydžiu, kad taip laisvai gali šnekėtis su tėvais apie viską. Aš mamos varžausi, todėl dažnai norėdama ką nors išsiaiškinti teiraujuosi kitų žmonių’“ (Samara).

● „Paauglystėje buvau laiminga. Pasitikėjau žmonėmis, visada šypsodavausi. Su draugais jausdavausi nevaržomai, maloniai šnekučiuodavomės apie ką nors smagaus. Tėvai priėmė mane tokią, kokia esu, ir nesistengė pakeisti. Jie meilingai padėjo suprasti, kad turiu būti atsargi ir apgalvotai elgtis su priešingos lyties asmenimis“ (Tais).

● „Kaip ir dauguma jaunų merginų, pradėjau domėtis vaikinais. Tėtis nustatė, nuo kokio amžiaus galėsiu draugauti su vaikinu. Apmaudo nejaučiau. Tikriau sakant, supratau, jog tėvai rūpinasi manimi ir nori apsaugoti“ (Bjanka).

● „Santuoką laikiau puikiu dalyku, ypač matydama tėvų pavyzdį. Jie visada artimai bendravo ir puikiai sutarė. Prisimenu, išeinant man į pasimatymus, mama patardavo, kaip elgtis įvairiomis aplinkybėmis, aiškindavo, kad elgsena turės įtakos mano santuokai“ (Prisila).

[Iliustracija 10 puslapyje]

Dievo naujajame pasaulyje joks vaikas niekada nebepatirs skriaudos