Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kiek kantrus yra Dievas?

Kiek kantrus yra Dievas?

Biblijos požiūris

Kiek kantrus yra Dievas?

„DIEVAS, NORĖDAMAS PARODYTI SAVO RŪSTYBĘ IR PADARYTI ŽINOMĄ SAVO GALYBĘ, DIDŽIU KANTRUMU PAKENTĖ PRAŽŪČIAI NUŽIESTUS RŪSTYBĖS INDUS“ (ROMIEČIAMS 9:22).

KIEK blogio ir bjaurasties per visą istoriją pakentė Dievas! Daugiau kaip prieš 3000 metų Jobas aimanavo: „Kodėl nedorėliai ilgai gyvena, sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi? Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant ir mato savo vaikų vaikus. Jų namai saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka“ (Jobo 21:7-9). Kiti teisingumą branginantys žmonės, pavyzdžiui, pranašas Jeremijas, irgi nerimavo matydami, kad Dievas pakenčia bloguosius (Jeremijo 12:1, 2).

Ką tu manai? Ar nesistebi, kad Dievas leidžia keroti blogiui? Gal kartais ateina mintis, jog Dievas turėtų nedelsdamas, tuojau pat pražudyti blogus žmones? Pasiaiškinkime iš Biblijos, kodėl Dievas yra kantrus ir kokia ta jo kantrybė.

Kodėl Dievas pakenčia blogį?

Visų pirma kyla klausimas: kodėl Dievas, kurio teisingumo normos aukščiausios, apskritai pakenčia blogį? (Pakartoto Įstatymo 32:4; Habakuko 1:13) Gal jis nė nežiūri į pikta? Anaiptol! Štai įsivaizduokime chirurgą, nesilaikantį pagrindinių higienos principų, operuojantį labai skausmingai. Jeigu jis dirbtų ligoninėje, ar jo tuojau neatleistų iš darbo? Bet tam tikromis aplinkybėmis šiuos negerumus reikėtų pakęsti. Iš tiesų, argi kritišku atveju nepakentėtum, jei, tarkim, karo lauke chirurgas dirbtų primityviomis, pavojingomis sąlygomis ir naudotų tokią įrangą bei instrumentus, kokie paprastai netinkami?

Panašiai ir Dievas dabar pakenčia daug dalykų, kurie jam visai nepriimtini. Nors blogiu jis bjaurisi, kol kas dėl svarių priežasčių jį toleruoja. Pirmiausia reikia laiko galutinai išspręsti klausimams, kuriuos iškėlė maištininkas Šėtonas, Edene užginčydamas Dievo valdymo teisėtumą ir teisingumą. Be to, kol Dievas kantriai pakenčia blogį, dar yra metas ir proga blogiesiems pasitaisyti.

Gailestingas, kantrus Dievas

Mūsų pirmieji tėvai Adomas ir Ieva ėmė kartu su Šėtonu maištauti prieš Dievą. Aukščiausiasis galėjo juos pelnytai sunaikinti čia pat, nieko nedelsdamas, bet pasirodė esąs gailestingas, kantrus ir meilingai leido jiems susilaukti palikuonių. Deja, tie vaikai ir apskritai visi žmonės gimė jau nuodėmės vergijoje (Romiečiams 5:12; 8:20-22).

Dievas pažadėjo išvaduoti žmones iš šios apgailėtinos būklės (Pradžios 3:15, Brb). O kol kas jis elgiasi labai kantriai ir gailestingai, nes supranta, kad mus slegia iš Adomo paveldėtos netobulybės našta (Psalmyno 51:7 [51:5, Brb]; 103:13). Jis „kupinas ištikimos meilės“ ir „labai atlaidus“ (Psalmyno 86:5, 15; Izaijo 55:6, 7).

Dievo kantrybė turi ribas

Bet nebūtų nei meilinga, nei protinga, jei Dievas amžinai leistų daryti bloga. Joks geras tėvas be galo be krašto nesitaikstys su vaiku, sąmoningai engiančiu ir skaudinančiu kitus šeimynykščius. Taigi Dievas savo kantrybę visada derina su kitomis savybėmis — meile, išmintimi, teisingumu (Išėjimo 34:6, 7). Kai rodydamas kantrybę jis pasieks savo tikslą, blogio daugiau nebepakęs (Romiečiams 9:22).

Tai gerai išaiškino apaštalas Paulius. Kartą jis pasakė: „Praėjusiais amžiais [Dievas] buvo leidęs visoms tautoms eiti savais keliais“ (Apaštalų darbų 14:16). Paulius taip pat kalbėjo, kad „Dievas nebepaiso anų neišmanymo laikų“, kai žmonės per nežinojimą pažeidinėjo Dievo įstatymus ir principus. Toliau Paulius pareiškė: „Bet dabar [Dievas] skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti.“ Kodėl? Štai atsakymas: „Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį“ (Apaštalų darbų 17:30, 31).

Pasinaudokime Dievo kantrybe

Aišku, nemanykime, kad galima ignoruoti Dievo įstatymus, o paskui tik paprašyti jį atleisti, ir už savo veiksmus atsakyti nebereikės (Jozuės 24:19). Daug senovės Izraelio žmonių manė, jog pavyks šitaip išsisukti. Bet jie nepasitaisė. Jie deramai nepasinaudojo Dievo kantrybe. O Dievas amžinai netoleravo jų sugedimo (Izaijo 1:16-20).

Iš Biblijos žinome, kad norint nebūti Dievo pasmerktam, reikia atgailauti — nuolankiai Dievui prisipažinti, kad esi netobulas, nuodėmingas, ir nuoširdžiai gręžtis nuo blogio (Apaštalų darbų 3:19-21). Tada Jehova Dievas dėl Kristaus išperkamosios aukos tikrai tau atleis (Apaštalų darbų 2:38; Efeziečiams 1:6, 7). Metui atėjus Dievas atitaisys visą Adomo nuodėmės padarytą žalą. „Naujame danguje ir naujoje žemėje“ Dievas nebepakęs „to, kas prašosi sunaikinama“ (Apreiškimo 21:1-5; Romiečiams 9:22, Phillips). Kokių gerų vaisių duos didi, bet ne beribė, Dievo kantrybė!

[Iliustracija 23 puslapyje]

Dievas leido Adomui su Ieva susilaukti palikuonių