Rašo mūsų skaitytojai

Šeimos be tėvo. Ačiū jums už straipsnių seriją „Šeimos be tėvo. Kokia išeitis?“ (2000 m. vasario 8 d.) Po skyrybų su vyru man buvo taip pikta, kad siekiau teisme išsikovoti teisę viena globoti savo dukrą. Tačiau perskaičiusi šiuos straipsnius supratau, kad mano dukrai reikia kuo daugiau bendrauti ir su savo tėvu. Kova dėl globos nėra išeitis.

L. D., Guamas

Esu vieniša motina ir stengiuosi auginti savo sūnų pagal Biblijos principus. Mano buvęs vyras yra abejingas — toks kaip jūsų aprašytieji — ir visiškai nesidomi savo sūnumi. Vis dėlto aš mokiau sūnų mylėti ir gerbti tėvą, kaip ir buvo patariama jūsų straipsnyje. Buvau labai padrąsinta sužinojusi, jog elgiuosi teisingai.

R. S., Brazilija

Mano tėvai išsiskyrė, kuomet buvau penkerių. Tėvas niekada nerodė domėjimosi mumis. Kartais atrodo, jog geriau būtų buvę niekada jo nepažinoti, negu dabar jausti jo abejingumą. Ačiū Jehovai, aš nuo mažens pradėjau studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Biblijos tiesų mokymasis padėjo man nugalėti apmaudą ir nesijausti atstumtai.

K. B., Puerto Rikas

Jau beveik septynerius metus viena auginu tris berniukus ir kartais būna sunku, ypač tada, kai jie nenori paklusti. Vis dėlto aš myliu juos iš visos širdies ir dėkoju už juos Jehovai. Vyriausiasis neseniai pasikrikštijo, taigi verta dėti pastangas. Tokie straipsniai kaip šis padrąsina mane stengtis ir toliau. Dažnai juos skaitysiu.

N. B., Kanada

Tėvas paliko mūsų šeimą, kuomet aš buvau šešerių. Man jau 21 ir tik dabar pradedu suvokti, kaip tai paveikė mane. Aš taip bijojau tuoktis, nes maniau, jog vyras tikriausiai paliks mane. Man taip pat atrodė, kad negalėsiu suteikti savo būsimam vyrui to, ko jis tikisi iš manęs, nes nežinau, kaip deramai tvarkyti šeimos gyvenimą. Tačiau šis straipsnis mane labai paguodė. Jis padėjo man suprasti, kad kada nors galėsiu būti nuosaiki, ištikima ir meilinga žmona.

E. V. V., Jungtinės Valstijos

Problemos su draugais. Dažnai kildavo noras parašyti jums, bet niekad neparašiau. Ką tik baigiau skaityti straipsnį „Jaunimas klausia: kodėl draugas mane skaudina?“ (2000 m. vasario 22 d.) Man iškilo rimtų problemų su vienu artimu draugu ir net pradėjau pykti ant jo. Šis straipsnis pasirodė pačiu laiku.

K. V., Italija

Viena draugė įskaudino mane. Straipsnis padėjo man suprasti, kad kol esame netobuli, kartais galime suerzinti vieni kitus. Aš padariau kaip buvo patariama straipsnyje ir taip mes išsprendėme nesutarimus.

N. T., Trinidadas

Man 18 metų ir turiu dvi artimas drauges. Viena yra daug vyresnė už mane, o kita — dviem metais jaunesnė. Su jaunesniąja man neseniai iškilo keletas problemų. Šis straipsnis išėjo kaip tik laiku. Kolosiečiams 3:13 man priminė, kad Jehova atleidžia mums daugybę kartų, todėl ir mes turime atleisti vieni kitiems. Paskutinioji pastraipa padėjo man suprasti, kodėl reikia atleisti. Taigi turėtume būti tokie draugai, kurie Patarlių 18:24 apibūdinti kaip ‛artimesni už brolį’ ar sesę!

V. K., Jungtinės Valstijos