Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Per žingsnį nuo mirties

Per žingsnį nuo mirties

Per žingsnį nuo mirties

„Kartais sapnuoju, jog vėl turiu abi kojas... Prieš keletą metų, kai dar buvau visai maža, išėjau žaisti su draugais netoli savo namų. Staiga ‛driokst’... ir mano dešiniosios kojos neliko“ (12-metė Song Kosal, Kambodža).

Žemėje gulinčios minos kasdien suluošina arba nužudo vidutiniškai po 70 žmonių. Dauguma aukų — ne kareiviai. Tai taikūs gyventojai: vyrai, prižiūrintys galvijus, moterys, nešančios vandenį, bei žaidžiantys vaikai. Pavyzdžiui, aštuonmetę Rukiją, kurią matome žurnalo viršelyje, suluošino mina, užmušusi jos tris brolius bei tetą.

Žemėje užkasta mina gali išlikti aktyvi daugiau kaip 50 metų. Žurnale The Defense Monitor pažymima, jog tai „vienintelis ginklas, kuris daugiau žmonių nužudo ne konflikto metu, bet jam pasibaigus“. Niekas nežino, kiek minų užkasta visame pasaulyje. Paprastai mažiausias pateikiamas skaičius — 60 milijonų. Tiesa, daug minų pašalinama. Tačiau 1997-aisiais Jungtinės Tautos pranešė, jog „vietoje kiekvienos pašalintos minos padedama 20 naujų. 1994-aisiais buvo pašalinta maždaug 100000 minų, naujų padėta — 2 milijonai“.

Kodėl šiuolaikiniai karo vadai teikia pirmenybę būtent tokiam ginklui? Kiek jis atsieina ekonominiu bei socialiniu požiūriu? Ką patiria sužalotieji? Ar kada nors mūsų planetoje nebebus minų?

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 3 puslapyje]

© ICRC/David Higgs

Copyright Nic Dunlop/Panos Pictures