Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kada „mažasis vienuolis“ grįžta namo

Kada „mažasis vienuolis“ grįžta namo

Kada „mažasis vienuolis“ grįžta namo

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO KANADOJE

KIEKVIENĄ pavasarį po septynių ar aštuonių mėnesių klajokliško gyvenimo jūroje mormonas grįžta namo į arktinius vandenis. Pavasaris — poravimosi laikas, ir mormonas, rodos, kaip tik pasipuošęs ta proga. Jo kojos tapo skaisčiai oranžinės, o snapas pasidengė spalvinga plokštele, kuri vėliau išnyksta. Ryškus juodai baltas paukščio apdaras išlieka ištisus metus, todėl mormonas būna panašus į dvasininką. Galbūt dėl tokio panašumo mokslininkai mormoną pavadino Fratercula arctica — „mažasis vienuolis, arba broliukas, iš šiaurės“. *

Link savo urvų uolose mormonai traukia mažomis grupėmis, vadinamomis „sieliais“ (kiekvieną jų sudaro maždaug po 20 ar 30 paukščių). Jau bekeliaudamas arba vos pasiekęs urvą mormonas susiranda patelę. Įdomu, kad daugelis šių paukščių metų metais peri tame pačiame urve ir nekeičia partnerio.

Nors mormonai skraido, jie nėra geriausi pasaulyje lakūnai. Išties jų nusileidimas gali priminti lėktuvo kritimą! O ir pakyla šie paukščiai labai sunkiai: kartais net atrodo, jog sparnai neišlaikys stambaus kūno. Kai kuriems mormonams nelengva pakilti iš vandens. Bet, pakilęs į orą, paukštis gali lėkti 80 kilometrų per valandą greičiu, o sparnais mosuoti — iki 400 kartų per minutę.

Akivaizdu, kad vandeny mormonai jaučiasi geriau nei ant žemės. Tačiau išlįsti iš vandens būtina, nes porelė turi paruošti urvą jaunikliams. Pasiekę krantą, paukščiai pirmiausia urvą išvalo (jo ilgis kai kur gali siekti nuo 50 centimetrų iki maždaug dviejų metrų). Paskui iškloja žole, šakelėmis ir plunksnomis. Kai kurie mormonai peri didelių akmenų ar uolų plyšiuose. Paukštis žemę kasa snapu, o išstumia plėvėtomis kojomis.

Mormonų tuoktuvių žaidimai vyksta vandeny: tuomet patinai užverčia galvą, išpučia krūtinę, plaka sparnais ir vis susidaužia su savo išrinktąja snapais. Šis paskutinis ritualas — „bučiavimasis“ snapais — nenutrūksta net po susiporavimo. Atrodo, kad taip darydama pora rodo abipusį prieraišumą.

Padėtas kiaušinis tiesiogine prasme atsiduria po tėvų sparneliu — juo rūpinasi ir patinas, ir patelė. Po šešių savaičių, kai jauniklis prasikala, užverda tikras darbas. Tėvai dar savaitę šildo savo pilkai juodą, gležną ir pūkuotą atžalą, taip palaikydami jo kūno temperatūrą. Be to, jie vis dažniau plaukia jūron ieškoti jam lesalo. Tos paieškos nėra per daug pavojingos, nes pirmyn atgal zuja daugybė mormonų. Atrodo, kad dėl tokios intensyvios veiklos kirams bei kitiems plėšrūnams jauniklius užpulti sunku.

Mormonai puikiai plaukioja ir nardo. Naudodamiesi plėvėtomis kojomis lyg vairu bei irdamiesi sparnais jie gali išbūti po vandeniu daugiau kaip 30 sekundžių ir panerti į 30 metrų gylį. Urvan paukščiai grįžta snape nešdami vieną arba dvi smulkias žuveles — pavyzdžiui, stintenes arba smėlinukes. Kuo smulkesnės žuvys, tuo daugiau jų telpa snape. Vienas mormonas buvo pastebėtas net su daugiau kaip 60 žuvelių laimikiu! Atgal atlenkti spygliukai snape sulaiko žuvį, kol gaudomos kitos. Tai labai praverčia, nes jauniklis perdien gali suryti 50 žuvelių.

Maždaug po šešių savaičių tėvai išplaukia jūron. Vienas likęs jauniklis badauja ir ruošiasi palikti urvą. Vakarais jis mankština sparnus. Galiausiai, tamsai apgaubus žemę, jaunas mormonas šlumšteli jūron ir energingai nusiiria tolyn.

Praeis dveji ar treji metai, kol jaunasis mormonas grįš gimtinėn, ir tik būdamas ketverių ar penkerių jis susiporuos. Paukštis užauga maždaug iki 30 centimetrų ir paprastai sveria apie pusę kilogramo. Nors mormonas palyginti mažas, sveikas būdamas gali išgyventi maždaug 25 metus. O vienas mormonas sulaukė gilios senatvės — 39-erių metų!

Specialistų paskaičiavimais, Atlanto vandenyno mormonų populiaciją sudaro 20 milijonų paukščių. Juos labai įdomu stebėti. „Net paprasčiausiuose dalykuose mormonai stebina“, — rašė Deividas Boagas ir Maikas Aleksanderis knygoje The Atlantic Puffin. O jeigu tu gyveni šiaurinėje Atlanto ar Ramiojo vandenyno pakrantėje, tikriausiai juos išvysi. Šiaip ar taip, viena aišku: kiekvieną pavasarį „mažasis vienuolis iš šiaurės“ grįš namo, tuomet užaugs nauja tamsiaplunksnių jūros paukščių karta.

[Išnaša]

^ pstr. 3 Be to, gali būti, kad šis pavadinimas duotas ir dėl paukščio įpročio išnirus iš vandens suglausti plėvėtas kojas lyg meldžiantis.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Mormonai Vitles Bėjuje (Niufaundlendas)

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy: Tourism, Newfoundland and Labrador; photographer: Barrett and Mackay

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]

Courtesy: Tourism, Newfoundland and Labrador

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Tom Veso/Cornell Laboratory of Ornithology