Stebime pasaulį

Mažyliai ir TV

Laikraštyje The Toronto Star pranešama, kad Amerikos pediatrijos akademija jaunesniems kaip dvejų metų vaikams nerekomenduoja žiūrėti televizijos. Tiriant ankstyvąjį smegenų vystymąsi, pastebėta, jog kūdikiams bei mažamečiams vaikams reikalingas tiesioginis kontaktas su tėvais bei kitais globėjais. TV žiūrėjimas gali „trukdyti bendrauti, o visuomeniškumas, emociniai bei protiniai įgūdžiai ugdomi tik bendraujant“. Tačiau ne visi specialistai tam pritaria. Pavyzdžiui, Kanados pediatrų draugija tvirtina, kad jei vaikas ne daugiau kaip 30 minučių per dieną stebimas tėvų žiūri kokybišką programą, jis turi „galimybę būti tėvų mokomas“. Tačiau abi organizacijos sutinka, kad mažų vaikų miegamuosiuose neturėtų būti nei televizoriaus, nei kompiuterio ir TV neturėtų pasidaryti jų aukle. Kadangi televizoriaus žiūrėjimas turi įtakos sveikatai, patariama „skatinti vaikus žaisti lauke, skaityti knygas, užsiimti sudedamaisiais paveikslėliais ar žaidimais“.

Susierzinimas darbe

Kodėl kai kurie žmonės darbe praranda savitvardą ar net pasiduoda įtūžiui? Toronto psichologo Semo Klariko manymu, dėl to gali būti kalta ne tik įtampa, bet ir nesugebėjimas įveikti susierzinimo. Jis įsitikinęs, jog tokią būseną patiria kai kurie darbuotojai, kurie jaučia, kad iš jų „reikalaujama darbui atiduoti visas jėgas, o paskiau paaiškėja, jog už jų pastangas tinkamai neatlyginama“, — pranešama laikraštyje Globe and Mail. Klarikas perspėja, jog nemaldomas pyktis — „labai žalingas“ ir gali sukelti insultą ar širdies priepuolį. Psichologas skatina darbuotojus išmokti susitaikyti su esama padėtimi ir kartu su darbdaviais ramiai aptarti, kiek darbo jie gali atlikti iš tikrųjų. Kita vertus, Klarikas pataria darbdaviams būti atidiems pervargusiems darbuotojams ir suteikti jiems skubią pagalbą: sumažinti darbo krūvį ar pasiūlyti poilsio dieną.

Dainavimas pakelia nuotaiką

Kaip pranešama Vokietijos laikraštyje Stuttgarter Nachrichten, mokslininkai nustatė, kad dainuojant smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, kurios padeda atsipalaiduoti bei pajusti džiaugsmą. Tyrinėtojai sako, jog dainavimas smegenyse išjudina „emocijų molekules“. Todėl, kaip teigiama pranešime, „emocijos dainavimu ne tik išreiškiamos, bet ir sukeliamos“. Muzikos mokytojai pastebi, jog daugelis žmonių šiais laikais mano, kad dainuoti „senamadiška“ arba kad jų balsai nėra pakankamai geri, ir todėl dainavimą bei grojimą palieka pramogų industrijai. Tačiau šis tyrimas rodo, jog žmonėms naudinga dainuoti patiems.

Vagiamas derlius

Laikraštyje Siegener Zeitung pranešama, kad kai kurių Vokietijos vietovių ūkininkai skundžiasi dažnėjančiomis derliaus vagystėmis. Vagys kibirais glemžia agurkus bei prisikrauna furgonus smidrų. Kartą buvo pavogta 7000 braškių sodinukų. Nors galbūt kai kurie vagia maistą dėl savo blogėjančios finansinės padėties, kitiems — tai tik pomėgis. Ūkininkai sako, jog netoli laukų, kuriuose plėšikaujama, jie pastebi įvairių klasių automobilių. Laukai dažnai būna toli nuo savininkų gyvenamosios vietos, tad plėšikai darosi dar įžūlesni. Vienas konsultantas ūkininkams pataria apdrabstyti pasėlius mėšlu ir taip atbaidyti vagišius.

Visuomeniški žmonės gali gyventi ilgiau

Pagal vieną tyrimą, neseniai atliktą Harvardo universitete, visuomeniškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kurie, pavyzdžiui, lanko bažnyčią, restoranus, sporto renginius, gyvena vidutiniškai dvejais su puse metų ilgiau negu tie, kurie mažiau linkę bendrauti. Pasak šiam tyrimui vadovavusio Tomo Glaso iš Harvardo, ilgą laiką buvo manoma, jog svarbiausias vaidmuo tenka fiziniam aktyvumui. Tačiau jis pridūrė, jog šis tyrimas pateikia „galbūt pačius svariausius netiesioginius įrodymus, kad labiausiai gyvenimą pailgina prasmingas tikslas, kurį žmogus turi gyvenimo pabaigoje“. Glasas pažymėjo, jog žmogaus aktyvumas, kuo šis beužsiimtų, beveik visuomet pailgindavo gyvenimą.

Seniausi pasaulyje sudužę laivai

Prancūzijos žurnale Sciences et avenir pranešama, jog okeanografai aptiko du sudužusius  finikiečių laivus, datuojamus maždaug 750 m. p. m. e. Tie 15 ir 18 metrų ilgio laivai, gulintys netoli Izraelio pakrantės 500 metrų gylyje, yra patys seniausi iš kada nors rastųjų atviroje jūroje. Laivai, gabenę molines amforas su vynu, išplaukę iš Tyro, tikriausiai vyko į Egiptą ar Kartaginos miestą Afrikos šiaurėje. Kaip buvo pacituota laikraštyje International Herald Tribune, laivų atradėjas Robertas Belardas pažymėjo: „Atrodo, kad vandenynų gelmės, į kurias neprasiskverbia saulės šviesa bei išsilaiko aukštas slėgis, gali daug geriau išsaugoti istoriją, negu mes manėme.“ Tyrinėtojai sakė, jog tas atradimas „padėjo atversti naują puslapį tiriant šią senovės pajūrio kultūrą“.

Kas geriausiai padeda atsipalaiduoti

Neseniai per vieną apklausą 1000 žmonių iš 30 šalių buvo pateiktas klausimas, kokia veikla jiems geriausiai padeda sumažinti įtampą arba atsipalaiduoti. Kaip praneša Roiterio žinių agentūra, visame pasaulyje 56 procentai apklaustųjų nurodė, kad jie labiausiai atsipalaiduoja klausydamiesi muzikos. Šiaurės Amerikoje muzikai pirmą vietą skyrė 64, o išsivysčiusiose Azijos šalyse — 46 procentai apklaustųjų. Televizijos laidoms atiteko antroji vieta, po to buvo nurodyta vonia arba dušas. „Pagalvojus apie muzikos kainą bei galimybę jos klausytis per radiją, TV, kompaktinių diskų grotuvą, internetą bei daugybę kitų naujų priemonių, — sako apklausas atliekančios kompanijos „Roper Starch Worldwide“ direktorius Tomas Mileris, — nenuostabu, kad daugiau kaip pusė žmonių pasaulyje, siekdami atsipalaiduoti, klausosi muzikos.“

Skurdas — pasaulinė problema

Pasaulio banko prezidentas Džeimsas D. Volfensonas neseniai išreiškė susirūpinimą, kad pasaulis ir toliau skursta. Kaip pranešama Meksiko laikraštyje La Jornada, Volfensonas pažymėjo, jog iš šešių milijardų žmonių trečdalis tebėra visiški skurdžiai. Jis pridūrė, kad pusė žemės gyventojų pragyvena iš mažiau kaip dviejų dolerių per dieną, o vienas milijardas — mažiau kaip dolerio. Nors ir didžiuodamasis ta pažanga, kurią Pasaulio bankas padarė kovodamas su skurdu, Volfensonas pateikė skaičius, rodančius, jog problema išplitusi ir anaiptol neišspręsta. Jis pareiškė: „Turime pripažinti, kad skurdas — pasaulinė problema.“

Jei nesi tikras, išmesk

Kai kurie pelėsiai, pavyzdžiui, mėlynajame sūryje, yra valgomi. Tačiau kiti, kaip perspėjama naujienų pranešime UC Berkeley Wellness Letter, gali būti pavojingi, ypač silpnos sveikatos žmonėms. Patys nuodingiausi yra duonos bei grūdų produktų pelėsiai. Dažnai matomi pelėsiai turi į šaknis panašias ataugas, kurios prasiskverbia į maistą. Be to, verdant arba kepant pelėsių nuodai išlieka. Pranešime Wellness Letter patariama:

▪ Jei gali, laikyk produktus šaltoje vietoje ir suvartok, kol šie nesupelijo.

▪ Jei supelijo smulkūs vaisiai, pavyzdžiui, vynuogės, išmesk juos. Uogas plauk tik prieš valgant, nes drėgmė skatina pelėsių augimą.

▪ Pelėsių židinius, atsiradusius ant didelių vaisių ar daržovių, tarkim, obuolių, bulvių, žiedinių kopūstų ar svogūnų, galima atsargiai išpjauti. Minkštus supelijusius vaisius, persikus ar melionus, reikėtų išmesti.

▪ Apipelijusį kietą sūrį iš dalies galima išsaugoti, nupjovus viršutinį 2—3 centimetrų sluoksnį. Tačiau supelijusį minkštą sūrį, jogurtą, taip pat supelijusią duoną, mėsą, valgio likučius, riešutus, žemės riešutų sviestą, sirupą bei konservus išmeskite.

Koks ant grotelių keptas maistas sveikesnis?

„Niekuomet nebuvo saugu valgyti nepakankamai išvirtą mėsą, bet pastaraisiais metais maistas dažnai perkepinamas ar apdeginamas — ypač kai mėsa, viščiukas ar žuvis kepami tiesiog kieme ant grotelių — ir tai kelia didesnę grėsmę sveikatai“, — teigiama Kanados laikraštyje National Post. Kepant mėsą aukštoje temperatūroje, susidaro kancerogeniniai junginiai, vadinami heterocikliniais aminais (HCA). Pranešime patariama sveikatos sumetimais kepant vartoti įprastus marinatus, kuriuose yra „rūgščių, kaip antai citrinų, apelsinų sultys ar actas“. Amerikos Vėžio tyrimo instituto tyrinėtojai pakartotiniais bandymais „nustatė, jog marinuotame maiste HCA yra nuo 92% iki 99% mažiau negu tokiame pat nemarinuotame maiste, ir visiškai nesvarbu, ar jis buvo marinuojamas 40 minučių, ar dvi dienas.