Ar šiandien žmonių moralė blogesnė nei anksčiau?

JEI paklaustumei istorikų: „Ar nūdien žmonių moralė blogesnė ar geresnė negu anksčiau?“, kai kurie galbūt atsakytų, jog sunku lyginti skirtingus laikotarpius. Jų nuomone, kiekvieną amžių reikia vertinti atsižvelgiant į laikmečio sąlygas.

Pavyzdžiui, patyrinėkime smurtinius nusikaltimus Europoje nuo XVI šimtmečio. Ir prieš 400 metų žmogžudystės buvo gana įprastas reiškinys. Dažnai patys žmonės imdavosi teisėjo vaidmens, tad kraujo kerštas buvo paplitęs.

Vis dėlto, kaip rašo istorikai Arnas Jarikas ir Johanas Sioderbergas knygoje Människovärdet och makten (Žmogaus kilnumas ir galia), kai kuriose vietose laikotarpis nuo 1600 iki 1850 metų „pasižymėjo nuoširdžiu troškimu civilizuoti socialinį gyvenimą“. Tuomet žmonės išmoko atsižvelgti į kitų poreikius, tapo labiau atjaučiantys. Pavyzdžiui, pasak kitų istorikų, XVI amžiuje vagysčių bei turtinių nusikaltimų buvo daug mažiau nei šiandien. Organizuotos vagių gaujos buvo retas dalykas, ypač kaimuose.

Tiesa, klestėjo vergovė ir dėl to buvo padaryti didžiausi nusikaltimai istorijoje: Afrikoje pirkliai iš Europos grobdavo žmones ir tie milijonai svetur išvežtų vergų kentė žiaurų elgesį.

Taigi patyrinėję praėjusius šimtmečius suprasime, jog, istoriniu požiūriu, padėtis kartais būdavo geresnė, kartais — blogesnė. Vis dėlto XX šimtmetyje įvyko ir iki šiol tebevyksta visiškai kitokie nerimą keliantys — tiesiog nebūti dalykai.

XX amžius — permainų laikotarpis

Istorikai Jarikas ir Sioderbergas teigia: „XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje žmogžudysčių kreivė šoktelėjo ir, deja, kyla jau daugiau kaip pusę šimtmečio.“

Pasak daugelio apžvalgininkų, XX amžiuje žmonių moralė visai nusmuko. Viename veikale apie moralės filosofiją rašoma: „Akivaizdžiai matoma, kad per  pastaruosius 30—40 metų labai pasikeitė visuomenės požiūris į seksą ir moralines vertybes — anksčiau griežtai nustatinėjusi, kas yra dora, dabar ji tapo daug nuolaidesnė ir individualistiškesnė.“

Išeina, kad dauguma žmonių mano patys galį nusistatyti seksualinio elgesio bei kitas moralės normas. Tai patvirtinama statistiniais duomenimis: 1960 metais Jungtinėse Valstijose tik 5,3 procento visų vaikų gimė ne santuokoje, o 1990-aisiais tokių naujagimių jau buvo 28 procentai.

Skaitydamas paskaitą Notr Damo universitete, JAV senatorius Džo Lybermanas nūdienos moralę pavadino „vertybių vakuumu, ... kuriame pamažu griūva tradicinė gėrio ir blogio samprata“. Pasak Lybermano, šis keistas reiškinys „akivaizdžiai matomas dviejų paskutinių kartų žmonėse“.

Supasaulėjimas

Kas, istorikų ir kitų tyrinėtojų nuomone, sukėlė tą vakuumą XX amžiuje? „Viena svarbiausių paskutinių dviejų šimtmečių permainų yra supasaulietinimas“, — rašoma knygoje Människovärdet och makten. Buvo reikalaujama, kad „žmonėms būtų suteikta galimybė įvairiais klausimais susidaryti savo nuomonę. Ši idėja... kilo XVIII šimtmečio Šviečiamojo amžiaus filosofams, kurie pirmieji... nepripažino Biblijos vieninteliu tiesos šaltiniu“. Todėl žmonės vis mažiau ieškojo moralinio vadovavimo religijose, ypač krikščionijoje.

Tačiau kodėl ši XVIII amžiaus filosofija išpopuliarėjo tik po daugiau kaip 200 metų? „Visuomenėje tos idėjos plito sunkiai, — rašoma minėtoje knygoje. — Todėl supasaulėjimas vyko lėtai.“

Nors per praėjusius 200 metų žmonės neskubėjo atsisakyti tradicinių moralės normų ir krikščioniškų vertybių, šis procesas žymiai paspartėjo XX amžiuje. Ypač spartus jis buvo paskutiniais dešimtmečiais. Kodėl?

Savanaudiškumas ir godumas

Viena svari tokios spartos priežastis yra greita technologijos ir ekonomikos plėtra XX amžiuje. Viename Vokietijos žurnalo Die Zeit straipsnyje teigiama, kad mes gyvename „dinamišku, o ne statišku laikotarpiu, kokie buvo praėję šimtmečiai“. Kaip aiškinama toliau, dėl tokios sparčios plėtros atsirado konkurencija pagrįsta rinkos ekonomika, kurios varomoji jėga yra savanaudiškumas.

 Straipsnyje tęsiama: „Niekas negali pažaboti savanaudiškumo. Jis sukelia žiaurumą, kuriuo pasižymi mūsų kasdienis gyvenimas, bei korupciją, daugelyje šalių pasiekusią net vyriausybę. Žmonės galvoja tik apie save bei kaip kuo daugiau patenkinti savo troškimus.“

Sociologo Roberto Vutnou iš Prinstono universiteto atliktos detalios apklausos duomenimis, nūdienos amerikiečiai apie pinigus galvoja labiau nei praėjusi karta. „Daugeliui amerikiečių pinigų troškimas užtemdė tokias vertybes kaip pagarbą žmonėms, sąžiningumą darbe bei dalyvavimą bendruomenėje“, — teigiama ataskaitoje.

Godumas apima vis didesnę visuomenės dalį, nes daugelis įmonių vadovų pasikelia algas bei užsitikrina dideles pensijas, bet savo darbuotojus ragina liautis reikalavus padidinti darbo užmokestį. „Nerimą kelia tai, kad pelno siekiančių verslininkų pažiūros užkrečia kitus bei griauna visų žmonių moralės pamatus, — teigia Čelas Uvė Nilsonas, etikos docentas ir Švedijos krikščionių tarybos teologijos skyriaus vedėjas. — Aišku, tai smukdo tiek visuomenės, tiek atskiro individo moralę.“

Pramoginė propaganda

Kitas svarbus veiksnys, prisidėjęs prie greito moralės smukimo XX amžiaus antrojoje pusėje, yra pramoginė propaganda. „Dabar naują kultūrą diegia televizijos prodiuseriai, kino magnatai, madų kūrėjai, gatvių repo atlikėjai bei daugybė kitų įtakingų pramogų verslo veikėjų, — sako senatorius Lybermanas. — Tie pramogų diktuotojai labai veikia mūsų kultūrą, ypač vaikus, tačiau atsakomybės jausmo už skleidžiamas žalingas idėjas jie beveik neturi.“

Kaip pavyzdį Lybermanas pateikia sunkiojo metalo grupės, pasivadinusios  „Cannibal Corpse“ (žmogėdros lavonas), dainos įrašą. Joje smulkiai nupasakota, kaip grasinant peiliu išprievartaujama moteris. Senatorius kartu su kolega kreipėsi į muzikos įrašų kompaniją prašydami išimti tą įrašą iš prekybos, tačiau, pasak Lybermano, į jų prašymą atsižvelgta nebuvo.

Taigi pareigingi tėvai šiandien įtemptai kovoja su pramogine propaganda dėl įtakos vaikams ir jų auklėjimo. Tačiau kokia padėtis šeimose, kur tėvai nėra tokie rūpestingi? „Tuo atveju, — sako Lybermanas, — pramogų pasaulio diegiamos vertybės tampa etalonu, o vaiko gėrio ir blogio nuovoką bei prioritetus ima formuoti televizija, filmai bei kompaktinių diskų grotuvas.“ Pastaruoju metu į tą sąrašą galima įtraukti ir internetą.

Grįžtame į „moralės akmens amžių“

Kokie šios neigiamos įtakos padariniai jaunimui? Pirmiausia, pastaraisiais metais padaugėjo vaikų ir paauglių žiaurių išpuolių prieš bendraamžius bei suaugusiuosius.

1998 metais Švediją sukrėtė kraupi žmogžudystė. Du berniukai (penkerių ir septynerių metų amžiaus) užsmaugė ketverių metukų draugą! Todėl daugeliui kilo klausimas: argi vaikai neturi įgimto jausmo, kada metas sustoti? Viena vaikų psichiatrė įtikinamai pareiškė: „Jausmas, neleidžiantis peržengti nustatytos ribos, yra išsiugdomas. Jis priklauso nuo... to, kokiais pavyzdžiais vaikai seka ir ko jie išmoksta iš suaugusiųjų.“

Panašią tendenciją galima įžvelgti ir tarp smurtingų nusikaltėlių. Pasak švedų psichiatrijos profesoriaus Steino Leivanderio, šiandien 15—20 procentų visų kalinių yra psichopatai — egoistiški, šalti žmonės, negalintys arba nenorintys suvokti, kas gera, o kas bloga. Net tarp, rodos, normaliai atrodančių vaikų ir jaunuolių pastebėtas dorovės jausmo atbukimas. „Grįžtame į moralės akmens amžių“, — teigia filosofijos profesorė Kristina Hof Somers. Pasak jos, paklausti, kas yra gėris ir kas blogis, dauguma jaunų studentų sutrinka. Galiausiai jie pareiškia, kad tokių dalykų visai nėra. Jų manymu, kiekvienas asmuo privalo pats nuspręsti, kas jam geriausia.

Paskutiniu metu daugelis jos studentų pamina orumo ir žmogaus gyvybės vertės principus. Pavyzdžiui, paklausti, kieno gyvybę gelbėtų: savo naminio gyvūnėlio ar nepažįstamo žmogaus, daugelis pasirinko gyvūnėlį.

„Problema ne ta, kad jaunuoliai neišprusę, įtarūs, žiaurūs ar klastingi, — sako profesorė Somers. — Trumpai tariant, jie nežino, kuo vadovautis.“ Profesorė tvirtina, kad daugelis nūdienos jaunuolių abejoja, ar iš viso yra gėris ir blogis, o toks požiūris, jos manymu, kelia pačią didžiausią grėsmę visuomenei.

Šių laikų žmonių moralė iš tiesų smunka. Daugelis baiminasi galimų skaudžių pasekmių. Anksčiau cituotame žurnalo Die Zeit straipsnyje rašoma, kad šio laikmečio laisvosios rinkos ekonomika gali pamažu „išsigimti ir vieną gražią dieną žlugti kaip neseniai žlugo socialistinė sistema“.

Ką atskleidžia tokia visuomenės būklė? Ir kokios ateities galime tikėtis?

[Iliustracijos 6, 7 puslapiuose]

„Dabar naują kultūrą diegia televizijos prodiuseriai, kino magnatai, madų kūrėjai, gatvių repo atlikėjai...“