AR TU kalbi Jehovai Dievui? — — Jis to nori. Toks kalbėjimas vadinasi malda. Jėzus dažnai melsdavosi savo dangiškajam Tėvui. Kartais jis norėdavo būti vienas, kai kalbėdavo Dievui. Biblijoje sakoma, kad sykį „jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir, atėjus vakarui, jis buvo ten vienas“. (Mato 14:23)

Kur ir kada galėtum pasimelsti Jehovai vienumoje? — — Galbūt likęs vienas vakare, prieš miegą. Jėzus pasakė: „Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui.“ (Mato 6:6) Ar meldiesi Jehovai kiekvieną vakarą prieš atsiguldamas? — — Reikėtų taip daryti.

Jėzus melsdavosi ir prie kitų žmonių. Kai mirė jo draugas Lozorius,  Jėzus meldėsi prie jo kapo visiems girdint. (Jono 11:41, 42) Jis taip pat melsdavosi susiėjęs su mokiniais. Ar tu lankai sueigas, kur kalbamos maldos? — — Ten paprastai meldžiasi vyresnis asmuo. Atidžiai klausykis, kas sakoma, nes jis kalba Dievui už tave. Tada pritardamas maldai galėsi pasakyti „amen“. Ar žinai, ką reiškia žodis „amen“, tariamas maldos pabaigoje? — — „Amen“ reiškia, kad tu pritari maldai ir norėtum pasakyti tą patį.

Jėzus dar melsdavosi prieš valgį. Jis dėkodavo Jehovai už maistą. Ar tu visada pasimeldi prieš valgydamas? — — Padėkoti Jehovai už maistą prieš pradedant valgyti yra geras įprotis. Kas nors gali pasakyti maldą, kai jūs valgote kartu. O jei valgai vienas? Arba jeigu sėdi prie stalo su žmonėmis, kurie nedėkoja Jehovai? — — Tada tau reikia pasimelsti pačiam.

Ar visada turi melstis balsu? Ar Jehova girdės, jei sakysi maldą tylomis? — — Tai sužinome iš atsitikimo su Nehemiju.  Šis vyras buvo Jehovos garbintojas, tarnaujantis Persijos karaliaus Artakserkso rūmuose. Sykį Nehemijas labai nusiminė išgirdęs, kad Jeruzalės, pagrindinio jo tautos miesto, sienos tebėra sugriautos.

Karaliui paklausus, ko Nehemijas nuliūdęs, šis pirmiausia širdy pasimeldė. Paskui jis pasakė karaliui, dėl ko susikrimtęs, ir pasiprašė išleidžiamas į Jeruzalę atstatyti miesto sienų. Kas buvo toliau? — —

Dievas išklausė Nehemijo maldą. Karalius leido jam keliauti! Jis netgi davė Nehemijui daug medienos sienoms statyti. Taigi Dievas tikrai atsako į maldas, net į nebylias. (Nehemijo 1:2, 3; 2:4-8)

 Pagalvok dar apie kai ką. Ar turi melstis nulenkęs galvą, atsiklaupęs? Kaip manai? — — Jėzus melsdavosi kartais atsiklaupęs, kartais stovėdamas. Būdavo, jog ir pakeldavo galvą į dangų — pavyzdžiui, taip stovėjo prašydamas dėl savo draugo Lozoriaus.

Ką tai rodo? — — Kad meldžiantis kūno padėtis nėra svarbi. Kai kada tinka nulenkti galvą ir užmerkti akis. Kartais galbūt norėsi melstis atsiklaupęs, kaip darė Jėzus. Tačiau atsimink, jog Dievui galime melstis bet kada — jis išgirs mus. Svarbiausia, melsdamiesi nė kiek neabejokime, kad Jehova klausosi. Ar tiki, kad Jehova girdi tavo maldas? — —

Ką turėtume sakyti savo maldose Jehovai? — — Ką tu kalbi Dievui, kai meldiesi? — — Jehova duoda mums tiek daug gerų dalykų ir už tai dera jam dėkoti, ar ne taip? — — Mes dėkojame jam už maistą. O ar padėkojai kada už žydrą dangų, žalius medžius, gražias gėles? — — Juk tai irgi jis padarė.

Sykį mokiniai paprašė Jėzaus pamokyti melstis. Tada Didysis Mokytojas paminėjo jiems, kokių būtiniausių dalykų reikia prašyti. Ar žinai kokių? — — Pasiimk savo Bibliją ir atsiversk  Mato 6 skyrių. Nuo 9 iki 13 eilutės surašyta malda, kurią daugelis vadina „Tėve mūsų“ arba Viešpaties malda. Perskaitykime ją kartu.

Matome, kad Jėzus liepė mums melstis dėl Dievo vardo. Jis skatino prašyti, kad Dievo vardas būtų laikomas šventu. Koks yra Dievo vardas? — — Taip, Jehova, ir mes turime branginti šį vardą.

Toliau Jėzus mokė prašyti, kad ateitų Dievo Karalystė. Ši Karalystė yra svarbi — ji atneš žemei taiką ir pavers ją rojumi.

Paskui Didysis Mokytojas liepė melsti, kad Dievo valia būtų įgyvendinta žemėje taip, kaip ir danguje. Jei šito prašome, tai turime ir daryti, ko Dievas nori.

Dar Jėzus mokė mus prašyti, kad nepritrūktume kasdienio maisto. Be to, jis pasakė, jog suklydę turime atsiprašyti Dievo ir melsti atleisti. Bet prieš tai patys turime dovanoti tiems, kurie yra mums prasižengę. Ar tau nesunku atleisti? — —

Galiausiai Jėzus nurodė prašyti Jehovos Dievo apsaugoti mus nuo piktojo, Šėtono Velnio. Viso to tikrai dera melsti.

Būtina tikėti, kad Jehova klausosi mūsų maldų. Be to, turime ne vien prašyti jį paramos, bet ir dėkoti. Jehova džiaugiasi, jeigu mes meldžiamės iš visos širdies ir prašome tinkamų dalykų. Jis mums jų suteiks. Ar tiki tuo? — —