NETRUKUS po to, kai Jėzus išgydo tuos du aklus elgetas, jis ateina į nedidelį kaimą netoli Jeruzalės. Jis sako dviem savo mokiniams: ‘Eikite į kaimą ir rasite jauną asilą. Atriškite ir atveskite man.’

Kai asilas atvedamas, Jėzus užsėda ant jo. Jis joja į netoliese esančią Jeruzalę. Kai jis prisiartina prie miesto, didelė žmonių minia išeina jo pasitikti. Daugelis iš jų nusivelka savo apsiaustus ir kloja juos ant kelio. Kiti kerta palmių šakas. Jie jas taip pat deda ant kelio ir šaukia: ‘Telaimina Dievas karalių, kuris ateina Jehovos vardu!’

Praeityje naujieji Izraelio karaliai, norėdami pasirodyti tautai, įjodavo į Jeruzalę ant jauno asilo. Tą patį dabar daro ir Jėzus. Ir šie žmonės parodo, jog jie nori, kad Jėzus būtų jų karalius. Bet ne visi nori jo. Tai mes galime matyti iš to, kas atsitinka, kai Jėzus eina į šventyklą.

Šventykloje Jėzus išgydo akluosius ir luošuosius. Tai matydami, maži vaikai ima šlovinti Jėzų. Bet tai įpykina kunigus ir jie sako Jėzui: ‘Ar girdi, ką tie vaikai sako?’

‘Girdžiu, — atsako Jėzus. — Argi niekada nesate skaitę, kas Biblijoje parašyta: „Iš vaikų lūpų Dievas parengs gyrių?“’ Tad vaikai toliau šlovina Dievo karalių.

Mes norime būti panašūs į tuos vaikus, ar ne? Kai kurie žmonės gali mėginti mus sulaikyti, kad neskelbtume Dievo karalystės. Bet mes nesiliausime kalbėję apie nuostabius dalykus, kuriuos Jėzus padarys žmonėms.

Kai Jėzus gyveno žemėje, jam dar nebuvo atėjęs laikas pradėti karaliauti. Kada tas laikas ateis? Jėzaus mokiniai norėjo žinoti. Apie tai mes skaitysime toliau.