Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip man pasikalbėti su tėvais?

Kaip man pasikalbėti su tėvais?

1 SKYRIUS

Kaip man pasikalbėti su tėvais?

„Aš labai stengiausi pasakyti tėvams, kaip jaučiuosi, bet nepavyko, — jie tiesiog mane nutraukė. Ilgai kaupiau drąsą tam pokalbiui, deja, nieko gero neišėjo!“ (Roza)

KAI buvai mažas, ko nors pasiklausti pirmiausia turbūt bėgdavai pas tėvus. Papasakodavai jiems visas naujienas — dideles ir mažas. Neslėpdamas sakei, ką galvoji, ką jauti, ir pasitikėjai kiekvienu jų patarimu.

Dabar galbūt atrodo, kad tėvai tavęs nebesupranta. „Kartą per vakarienę pravirkau ir ėmiau lieti savo jausmus, — pasakoja Edi. — Tėvai klausėsi, bet mačiau, kad nesupranta.“ Kuo viskas baigėsi? „Išėjau į savo kambarį ir verkiau dar labiau!“

Antra vertus, būna ir taip, kad atsiverti tėvams tau nesinori. „Su tėvais šnekuosi apie įvairius dalykus, — sako Kristoferis. — Bet gerai, kad kartais jie žino ne viską, ką galvoju.“

Ar ką nors nutylėti yra blogai? Nebūtinai, jei tik nesielgi nesąžiningai (Patarlių 3:32). Vis dėlto, ar tavęs nesuprastų tėvai, ar pats nenorėtum jiems išsipasakoti, viena yra akivaizdu: tau būtina su jais kalbėtis, o jiems — į tavo žodžius įsiklausyti.

Neužsisklęsk!

Bendravimą su tėvais tam tikra prasme galima palyginti su automobilio vairavimu. Pamatę kelio užtvarą per daug nenusimename — ieškome kito kelio. Aptarkime porą situacijų.

1 UŽTVARAS. Pradedi kalbėti, bet tėvai, regis, nesiklauso. „Man sunku šnekėtis su tėčiu, — sako Lėja. — Kartais pasakoju jam ką nors, o jis staiga paklausia: „Atsiprašau, ar čia man kažką sakei?“

KLAUSIMAS. Ką Lėjai daryti, jeigu ji nori aptarti kokią savo problemą? Ji gali rinktis bent iš trijų variantų.

Variantas A

Užrikti ant tėčio. Lėja užrinka: „Tu amžinai nesiklausai, ką sakau!“

Variantas B

Užsisklęsti. Lėja tiesiog nusprendžia į tėvą šiuo klausimu nebesikreipti.

Variantas C

Pakalbėti apie tai palankesniu metu. Lėja pasikalba su tėčiu akis į akį kitu metu arba apie savo bėdą parašo jam laišką.

Tavo manymu, kurį variantą Lėjai derėtų rinktis? ․․․․․

Panagrinėkime visus variantus ir pažiūrėkime, ko kiekvienu atveju būtų galima tikėtis.

Lėjos tėtis išsiblaškęs, jis nepastebi, kad duktė nusiminusi. Tad jei Lėja pasielgtų pagal variantą A, jos reakcija būtų tėčiui kaip šaltas dušas ir tikriausiai nepaskatintų atidžiau jos klausytis, o Lėja tik parodytų tėčiui nepagarbą (Efeziečiams 6:2). Taigi šiuo atveju nieko neišloštų nei vienas, nei kitas.

Nors variantas B gal ir atrodytų lengviausias kelias, taip elgtis nebūtų išmintingiausia. Kodėl? Kadangi „be pasitarimo niekais nueina užmojai“ (Patarlių 15:22). Kad išspręstų savo problemas, pasikalbėti su tėčiu Lėjai būtina, — juk jei dukra tikisi pagalbos, tėtis turi žinoti, kas jos gyvenime vyksta. Užsisklęsdama ji nieko nepasieks.

O jei Lėja elgtųsi pagal variantą C, nepakliūtų į aklavietę. Apie rūpimą dalyką ji pamėgins pasikalbėti kitu metu. Arba jeigu parašys tėčiui laišką, gali būti, kad iškart pasijus geriau. Be to, rašydama ji galės aiškiau išreikšti tai, ką nori pasakyti. Skaitydamas laišką tėtis supras, ką Lėja mėgino jam paaiškinti, ir galės įsijausti į dukters padėtį. Tad variantas C naudingas abiem — ir Lėjai, ir tėčiui.

Kokį dar variantą Lėjai pasiūlytum? Sugalvojęs užrašyk jį. Dar parašyk, ko tuo atveju Lėja galėtų tikėtis.

․․․․․

2 UŽTVARAS. Tėvai nori šnekėtis, o tu — nelabai. „Nėra nieko blogiau, kai tave, vos grįžusią po sunkios dienos mokykloje, apipila klausimais, — sako Sara. — Aš noriu pamiršti tą mokyklą, o tėvai iškart pradeda klausinėti: kaip šiandien sekėsi? ar nieko nenutiko?“ Be abejo, Saros tėvai klausinėja iš pačių geriausių paskatų. Deja, Sarai tai nepadeda: „Kai esu pavargusi ir sudirgusi, kalbėti apie mokyklą man sunku.“

KLAUSIMAS. Ką Sarai daryti? Kaip ir ankstesniame pavyzdyje, ji gali rinktis bent iš trijų galimybių.

Variantas A

Nekalbėti. Sara sako: „Palikit, prašau, mane ramybėje. Dabar nenoriu kalbėti.“

Variantas B

Prisiversti kalbėti. Nors yra sudirgusi, vis dėlto Sara nenoromis atsakinėja į tėvų klausimus.

Variantas C

Pokalbį apie mokyklą atidėti, bet pasikalbėti apie ką nors kitką. Sara pasiūlo papasakoti apie mokyklą vėliau, kai bus geriau nusiteikusi. Tada nuoširdžiai pasiteirauja: „O kaip jums praėjo diena? Kaip sekėsi?“

Tavo manymu, kurį variantą Sarai derėtų rinktis? ․․․․․

Vėl panagrinėkime tuos variantus ir pažiūrėkime, ko kiekvienu atveju galima tikėtis.

Sara sudirgusi ir kalbėtis nenori. Jeigu pasielgs pagal variantą A, jos nuotaika nepagerės, be to, dar pasijaus kalta, kad su tėvais buvo šiurkšti (Patarlių 29:11).

Tuo tarpu Saros tėvams nepatiktų, kad dukra piktai atsikerta ir paskui tyli. Jiems galėtų kilti įtarimas, kad ji kažką slepia, todėl dar primygtiniau pradėtų ją kvosti. Žinoma, Sara tik labiau susierzintų. Taigi, šiuo atveju niekas nieko nelaimėtų.

Variantas B geresnis pasirinkimas už variantą A. Šiuo atveju tarp Saros ir tėvų bent jau vyktų šioks toks dialogas. Vis dėlto abi pusės nesulauktų, ko tikisi, — ramaus, atviro, nuoširdaus pokalbio.

Tačiau pasielgusi pagal variantą C Sara jaustųsi geriau, nes pokalbis apie mokyklą būtų atidėtas. Tėvai įvertintų dukros norą su jais pasišnekėti, tad irgi būtų patenkinti. Pasirinkus šį variantą labiausiai tikėtina, kad tarpusavio santykiai išliks geri, nes abi pusės pritaiko principą iš Filipiečiams 2:4: „Kiekvienas žiūrėkite ne vien savo naudos, bet ir kitų.“

Neduok pagrindo, kad tave suprastų klaidingai

Atmink: kartais tavo tėvai girdi visai ką kita, nei tu jiems sakai. Tarkim, jie klausia, kodėl tu be nuotaikos. „Nenoriu apie tai kalbėti“, — atšauni. Bet tėvai girdi štai ką: „Nepasitikiu jumis tiek, kad imčiau ir pasipasakočiau. Geriau pasišnekėsiu su draugais, o ne su jumis.“ Dabar pamėgink save patikrinti. Įsivaizduok, kad turi rimtą bėdą ir tėvai siūlosi padėti.

Jei pasakytum: „Nesirūpinkit. Susitvarkysiu pats.“

Tėvai tavo atsakymą suprastų: ․․․․․

Geriau būtų atsakyti: ․․․․․

Taigi išvada kokia? Atidžiai parink žodžius. Kalbėk pagarbiu tonu (Kolosiečiams 4:6). Laikyk tėvus sąjungininkais, o ne priešais. Juk žinai: jei nori tave užgriuvusius sunkumus įveikti, turi pasitelkti visus galimus sąjungininkus.

KITAME SKYRIUJE

Tarkim, pasikalbėti su tėvais tau ne problema. Bet ką daryti, jeigu visi pokalbiai baigiasi konfliktu?

BIBLIJOS EILUTĖ

„Mano žodžiai eis iš pačios širdies, mano lūpos tars gryną tiesą“ (Jobo 33:3)

PATARIMAS

Jei tave slegia koks rūpestis ir nesiryžti tiesiog susėsti su tėvais ir apie tai pasikalbėti, pamėgink savo bėdą papasakoti, kai kur nors einate, važiuojate ar apsiperkate.

AR ŽINOJAI... ?

Kalbėtis su tėvais apie rimtus dalykus sunku ne tau vienam — tėvams irgi galbūt nejauku ir sudėtinga su tavimi apie tai kalbėtis.

VEIKSMŲ PLANAS

Kai kitą kartą pajausiu, kad toliau kalbėtis su tėvais nebenoriu, aš... ․․․․․

Jeigu tėvai vers mane kalbėti apie tai, ko nenoriu, aš pasakysiu... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl pokalbiui svarbu pasirinkti tinkamą metą? (Patarlių 25:11)

● Kodėl stengtis pasikalbėti su tėvais vis dėlto verta? (Jobo 12:12)

[Anotacija 10 puslapyje]

„Su tėvais bendrauti ne visada lengva, bet kai atveri jiems širdį ir išsipasakoji, pasijauti taip, tarsi nuo širdies būtų nusiritęs didžiulis akmuo“ (Deveni)

[Iliustracija 8 puslapyje]

Užtvaras nereiškia, kad kelio nebėra. Yra kitų kelių, kaip rasti bendrą kalbą su tėvais