Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar įmanoma būti sąžiningam nesąžiningame pasaulyje?

Ar įmanoma būti sąžiningam nesąžiningame pasaulyje?

„Norime visais atžvilgiais dorai elgtis“ (HEBRAJAMS 13:18).

NORS dėl savo nuodėmingos prigimties, nedoro pasaulio ir Šėtono įtakos mes galim jausti didelę pagundą elgtis nesąžiningai, mūsų galioje šiai pagundai atsispirti! Kas čia padėtų? Daugiau ryžto priešintis blogai įtakai įgyjame artindamiesi prie Dievo ir savo gyvenime taikydami nesenstančius principus iš jo įkvėpto Žodžio, Biblijos. Štai pora pavyzdžių, kaip kai kurie tai daro.

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Neprisitaikykite prie šio pasaulio“ (Romiečiams 12:2, Brb).

„Biblija padėjo man suprasti, kiek naudinga būti doram“ (GILJERMĖ).

Pavyzdys. Brazilijoje gyvenantis Giljermė turi klestintį verslą. Jis prisipažįsta, kad likti sąžiningam ne visada lengva: „Verslo žmogus, siekdamas įgyvendinti kompanijos tikslus ar norėdamas tiesiog išsilaikyti konkurencija pagrįstame pasaulyje, gali jaustis verčiamas  elgtis nesąžiningai. Imti ar duoti kyšius pasidarė įprasta. O kai esi įmonės savininkas ir turi rimtų finansinių įsipareigojimų, elgtis dorai gali būti tikras išbandymas.“

Vis dėlto Giljermė nesileidžia paplitusio požiūrio paveikiamas. Jis sako: „Verslo pasaulyje, kur nesąžiningumą daug kas pateisina, likti doram visgi įmanoma. Svarbu turėti tvirtas moralines nuostatas. Biblija padėjo man suprasti, kiek naudinga būti doram: šitaip išsaugoma gryna sąžinė, vidinė ramybė, savigarba. Toks žmogus gali įkvėpti ir kitus elgtis sąžiningai.“

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Tie, kas trokšta būti turtingi, pakliūva į pagundą, į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų geismų, kurie nugramzdina žmones į sunaikinimą ir pražūtį. Juk meilė pinigams yra visokiausių blogybių šaknis“ (1 Timotiejui 6:9, 10).

„Džiaugiuosi, kad laikydamasis aukštų Biblijos moralės normų įgijau kitų akyse gerą vardą“ (ANDRĖ).

Pavyzdys. Andrė yra kompanijos, diegiančios saugos sistemas, savininkas. Tarp kompanijos klientų yra didelis futbolo klubas. Kartą, po vienerių svarbių rungtynių Andrė nuėjo pas administraciją, kad paduotų sąskaitą už suteiktas paslaugas. Buhalterijos darbuotojai buvo labai užsiėmę — jie tebeskaičiavo iš bilietų pardavimo gautą pelną. Kadangi buvo jau vėlyvas metas, vyriausiasis finansininkas tiekėjams, taip pat Andrė, skubėjo sumokėti.

„Pakeliui namo pastebėjau, kad gavau per didelę pinigų sumą, — pasakoja Andrė. — Žinojau, kad man sumokėjęs finansininkas tikriausiai niekada nebūtų atsekęs, kam permokėjo, bet taip pat žinojau, kad vargšas žmogus nuostolį būtų turėjęs atlyginti iš savo kišenės! Taigi nusprendžiau grįžti. Prasibroviau pro futbolo sirgalių minią ir atidaviau permokėtą sumą. Finansininkas labai nustebo. Dar niekad niekas nebuvo grąžinęs jam pinigų.“

„Pasielgęs sąžiningai, pelniau pagarbą, — toliau pasakoja Andrė. — Praėjus keleriems metams nuo to atsitikimo, iš visų ankstesnių tiekėjų tik su mano įmone klubas iki šiol nėra nutraukęs kontrakto. Džiaugiuosi, kad laikydamasis aukštų Biblijos moralės normų įgijau kitų akyse gerą vardą.“

Mintis, kad Dievo padedami mes galime atsispirti blogai įtakai, iš tiesų padrąsina. Vis dėlto pavienių žmonių pastangomis visiškai pašalinti korupcijos nepavyks. Problemos šaknys glūdi per giliai, kad ją galėtų išspręsti netobuli žmonės. Ar tai reiškia, kad korupcija niekada nesibaigs? Kitame straipsnyje skaitykite paguodos teikiantį atsakymą iš Biblijos.