Abraomas. Jo nuolankumas

Smarkiai svilinant saulei Abraomas ilsisi savo palapinės pavėsyje. Pažvelgęs į horizontą jis užmato tris pro šalį keliaujančius vyrus. * Abraomas nedelsdamas pasileidžia prie jų ir ima įkalbinėti trumpam užsukti pas jį ir atsikvėpti. Jis sako pavaišinsiąs keliautojus „kąsniu duonos“, nors iš tikro suruošia svečiams tikrą puotą iš šviežiai keptos duonos, sviesto, pieno ir geriausios, minkštos mėsos. Šis Abraomo poelgis rodo ne vien puikią svetingumo dvasią, bet ir iš širdies kylantį nuolankumą (Pradžios 18:1-8).

KAS YRA NUOLANKUMAS? Nuolankumas yra visiška priešingybė pasipūtimui, išdidumui, arogancijai. Nuolankus žmogus supranta, kad kiekvienas jį kuo nors pranoksta (Filipiečiams 2:3). Toks asmuo įsiklauso į kitų siūlymus ir mielai atlieka darbą, kurį daugelis laiko neprestižiniu.

KAIP ABRAOMAS RODĖ NUOLANKUMĄ? Abraomas mielai patarnavo kitiems. Kaip jau minėjome, pamatęs anuos tris keliautojus Abraomas tučtuojau apgaubė juos dėmesiu. Jo žmona Sara skubiai ėmė ruošti svečiams vaišes. Tačiau pažiūrėkime, kas atliko didžiąją dalį darbų: Abraomas nubėgo pasitikti svečių, jis pasiūlė vaišes, jis nuskubo prie galvijų bandos ir parinko, kurį gyvulį paskersti, ir galiausiai pats patiekė visus valgius svečiams. Užuot viską pavedęs tarnams, šis nuolankus žmogus pats uoliai ėmėsi šių buities darbų. Abraomas nemanė, kad patarnauti kitiems yra žema.

Abraomas įsiklausydavo į siūlymus žmonių, kuriems vadovavo. Biblijoje užrašyta vos keletas pašnekesių tarp Abraomo ir Saros. Sužinome, jog dviem atvejais Abraomas atsižvelgė į žmonos nuomonę ir  padarė, kaip ši prašė (Pradžios 16:2; 21:8-14; Brb). Vienas iš šių dviejų Saros prašymų Abraomui iš pradžių „labai nepatiko“. Bet kai Jehova jam pasakė, kad Sara yra teisi, Abraomas nuolankiai nusileido ir padarė kaip prašomas.

KO PASIMOKOME? Jeigu esame tikrai nuolankūs, džiaugsimės progomis pasitarnauti kitiems. Padėdami žmonėms kaip tik išgalime, jausimės laimingi.

Nuolankumą rodome ir tuo, kad atsižvelgiame į kitų nuomonę. Užuot atmetę kieno nors pasiūlymą vien todėl, kad patys manome kitaip, mums derėtų įsiklausyti į kitų išsakomas mintis. Tai liudys apie mūsų išmintį (Patarlių 15:22). Būti tokio nusistatymo ypač pravartu tiems, kam pavesta vadovauti. Džonas, didelę patirtį turintis darbų prižiūrėtojas, sako: „Įsitikinau, kad geras prižiūrėtojas moka sukurti darbo kolektyve tokią atmosferą, kurioje žmonės nebijo išsakyti savo nuomonės. Reikia nuolankumo pripažinti, kad kurio nors tavo pavaldinio pasiūlytas sprendimas galbūt geresnis už tavąjį. Čia tiesiog svarbu suvokti, jog nė vienas iš mūsų, net ir vadovas, nėra geriausių idėjų monopolininkas.“

Jeigu mes, kaip ir Abraomas, atsižvelgiame į kitų siūlymus ir nuolankiai jiems pasitarnaujame, pelnome Jehovos pritarimą. Juk „Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“ (1 Petro 5:5).

[Išnaša]