Ar žinojote?

Ar Jeruzalė buvo kada nors apjuosta nusmailintų stulpų siena, kaip kad pranašavo Jėzus?

Pranašaudamas apie Jeruzalės sunaikinimą, Jėzus pasakė, kas miestą ištiks: „Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu [„nusmailintų stulpų siena“, NW], apguls iš visų pusių ir suspaus tave“ (Luko 19:43). Šie Jėzaus žodžiai išsipildė 70 m. e. m., kada romėnai, vadovaujami karvedžio Tito, aplink miestą pastatė apgulos sieną. Titas turėjo trejopą tikslą — norėjo užkirsti žydams kelią pabėgti, siekė paskatinti juos pasiduoti ir badu priversti gyventojus paklusti.

Pasak pirmojo amžiaus žydų istoriko Juozapo Flavijaus, vos tik buvo nuspręsta statyti sieną, prasidėjo lenktynės ne tik tarp legionų, bet ir tarp mažesnių Romos armijos padalinių. Kiekviena divizija stengėsi užbaigti jai paskirtą sienos dalį pirma. Aplink miestą šešiolikos kilometrų atstumu buvo iškirsti visi medžiai, ir siena, maždaug septynių kilometrų ilgio, buvo užbaigta vos per tris dienas. Kaip teigia Juozapas Flavijus, pastačius tokią užtvarą „žydams dabar pabėgti iš miesto nebeliko nė mažiausios vilties“. Apimta bado ir karo veiksmų tarp kelių nesutariančių grupuočių, Jeruzalė maždaug po penkių mėnesių krito nuo užkariautojų romėnų rankos.

Ar karalius Ezekijas iš tikrųjų nutiesė tunelį į Jeruzalę?

Ezekijas buvo Judo karalius ir valdė aštuntojo šimtmečio p. m. e. antroje pusėje. Kaip tik tada įsižiebė karas su galinga Asirijos imperija. Biblijoje pasakojama, jog karalius, siekdamas apsaugoti Jeruzalę ir jos vandens išteklius, ėmėsi didelių darbų. Vienas iš jų buvo iškasdinti 533 metrų ilgio tunelį, arba kanalą, kuriuo šaltinio vanduo tekėtų į miestą (2 Karalių 20:20; 2 Metraščių 32:1-7, 30).

Tokį tunelį XIX amžiuje atrado archeologai. Jis vadinamas Ezekijo, arba Siloamo, tuneliu. Jo viduje aptiktas įrašas, kuriame pasakojama, kaip buvo iškirsti paskutiniai tunelio metrai. Sprendžiant iš raidžių stiliaus ir formos, šis įrašas, daugumos tyrinėtojų manymu, darytas būtent Ezekijo laikais. Tačiau prieš dešimt metų kai kurie specialistai pareiškė, jog tunelis galėjo būti iškirstas maždaug 500 metų vėliau. Grupė Izraelio mokslininkų, tyrinėję tunelį, kad nustatytų tikrąją jo įrengimo datą, 2003-iaisiais paskelbė savo tyrimų rezultatus. Kokią išvadą jie padarė?

Dr. Amosas Framkinas iš Jeruzalės žydų universiteto sako: „Organinių medžiagų, rastų Siloamo tunelio sienų tinke, analizė radioaktyviosios anglies metodu bei tunelyje susidariusių stalaktitų tyrimas urano ir torio metodu įtikinamai rodo, jog tunelis yra iš Ezekijo laikų.“ Mokslinio žurnalo Nature viename straipsnyje teigiama: „Turimi trejopi įrodymai — radiometrinis datavimas, paleografiniai duomenys bei istoriniai šaltiniai — vieningai patvirtina Siloamo tunelį buvus įrengtą maždaug 700 m. p. m. e., ir tai kol kas yra tiksliausiai datuotas geležies amžiaus biblinis statinys.“