Ar žmonijos vargai kada nors baigsis?

„KETVIRTADALIS pasaulio gyventojų skursta, 1,3 milijardo tenkinasi mažiau nei doleriu per dieną, 1 milijardas yra neraštingi, 1,3 milijardo negauna švaraus geriamo vandens, 1 milijardas nuolat alksta.“ Taip pranešime iš Airijos sakoma apie pasaulio padėtį.

Kaip graudu tai girdėti! Žmogus nesugeba rasti ilgalaikio pasaulio problemų sprendimo! Dar skaudžiau, kad dauguma tų nelaimingųjų — bejėgės moterys ir vaikai. Ar ne žiauru, kad net dabar, XXI amžiuje, jų teisės toliau „kasdien pažeidinėjamos neįtikėtinu mastu“? (UNICEF ataskaita The State of the World’s Children 2000)

„Naujas pasaulis per vieną žmonių kartą“

Jungtinių Tautų vaikų fondas išreiškė įsitikinimą, kad „neviltis, apėmusi pasaulį dėl šių skaudžių problemų, ... gali būti išsklaidyta“. Šios organizacijos teigimu, baisios sąlygos, kurias milijardai nelaimingųjų dabar turi kęsti, „nėra neišvengiamos ar nepakeičiamos“. Fondas paragino „visus sukurti naują pasaulį per vieną žmonių kartą“. Kaip tikimasi, tame pasaulyje visi žmonės bus „išvaduoti iš skurdo, nelygybės, smurto, ligų“.

Puoselėti tokias viltis skatina tai, kad jau dabar rūpestingi žmonės deda milžiniškas pastangas sumažinti skaudžias „begalinių konfliktų ir krizių“ pasekmes. Pavyzdžiui, per paskutinius 15 metų Pagalbos Černobylio vaikams programa „padėjo palengvinti kančias šimtams vaikų, susirgusių vėžiu dėl branduolinio debesies poveikio“ (Laikraštis The Irish Examiner, 2000 m. balandžio 4 d.). Akivaizdu, humanitarinės tarnybos, didelės ir mažos, labai prisideda gelbstint nesuskaičiuojamų karo ir nelaimių aukų gyvybes.

Vis dėlto teikiantieji pagalbą yra realistai. Jie žino, kad žmonių patiriami vargai „daug didesnio masto ir daug giliau įsišakniję nei prieš dešimt metų“. Deividas Begas, Airijos labdaros susivienijimo vadovas, sako, jog pražūtingam potvyniui ištikus Mozambiką „personalas, rėmėjai ir aukotojai atsiliepė su didžiausiu noru“. „Tačiau, — sako jis, — mes tokio masto nelaimių negalime įveikti vieni.“ Apie pastangas padėti nukentėjusiesiems Afrikoje jis atvirai pareiškia: „Žiba viltis, bet labai menka.“ Daugelis sutiks, kad jo žodžiai tiksliai apibūdina viso pasaulio padėtį.

Ar išties galime tikėtis išsvajoto „naujo pasaulio per vieną žmonių kartą“? Nors dabartinės humanitarinės pastangos girtinos, verta apsvarstyti kitą galimybę sulaukti tokio teisingo taikaus naujo pasaulio. Ji nurodyta Biblijoje. Apie tai kitame straipsnyje.

 [Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

3 puslapis: vaikai: UN/DPI Photo by James Bu