BAGIJAUS mieste (Filipinai) dvi merginos vaikščiodamos po parduotuves pastebėjo gatvėje Jehovos liudytojų stendą su leidiniais, tačiau prieiti nepanoro. Prie stendo stovinti sesė vardu Helena joms plačiai nusišypsojo. Jaunuolės nužingsniavo toliau, bet Helenos draugiškos šypsenos nepamiršo.

Vėliau, važiuodamos autobusu į namus, ant Karalystės salės sienos jos pastebėjo didelį užrašą jw.org. Merginos prisiminė, kad tas pats adresas buvo užrašytas ant stendo. Abi išlipo iš autobuso ir nuėjusios prie Karalystės salės vartų pasižiūrėjo, kada vyksta bendruomenių sueigos.

Jos apsilankė artimiausioje bendruomenės sueigoje. Ir ką ten pamatė? Ogi Heleną! Merginos iškart prisiminė jos plačią šypseną. „Joms žengiant link manęs, – pasakoja Helena, – ėmiau jaudintis. Pamaniau, kad padariau kažką ne taip.“ Jaunuolės paaiškino Helenai, kad matė ją prie stendo.

Abiem merginoms labai patiko sueigos programa ir draugiški žmonės, su jais jautėsi tarsi tarp savų. Pamačiusios, kaip broliai ir sesės po sueigos tvarko salę, pasisiūlė padėti. Viena mergina vėliau iš Filipinų išvyko, o kita pradėjo lankyti sueigas ir studijuoti Bibliją. Kiek daug gali šypsena!