Kai paukščiai atsitrenkia į pastatus

NORS buvo diena, genys atsimušė į dangoraižį ir nukrito žemėn. Jis nepastebėjo stiklo. Vienas geraširdis praeivis pamatė leisgyvį paukštį ir lūkuriavo prie jo, tikėdamasis, kad šis atsigaus. Taip ir nutiko: netrukus genys sučirpė, atsistojo, pašiaušė plunksnas ir nuskrido. *

Deja, po tokio smūgio gyvas ir sveikas lieka ne kiekvienas paukštis. Turimais duomenimis, maždaug pusė į pastatus atsitrenkusių sparnuočių žūsta. Kaip teigia gamtosaugos organizacija „Audubon Society“, tyrimai parodė, jog vien Jungtinėse Valstijose šitaip kasmet užsimuša per 100 milijonų paukščių. O kai kurių tyrinėtojų įsitikinimu, tas skaičius gali siekti kone milijardą! Tačiau kodėl paukščiai skrenda tiesiai į pastatus? Ar įmanoma ką nors padaryti, kad lakioti jiems būtų saugiau?

„Žudikai“ — stiklas ir šviesa

Paukščiams pavojų kelia stiklas. Kai langai švarūs ir skaidrūs, skrajūnai dažnai mato tai, kas yra kitapus jų, — galbūt žalumą ar dangų. Todėl kartais nieko nenujausdami visu greičiu lekia tiesiai į stiklą. Be to, paukščius gali vilioti dekoratyviniai augalai įstiklintuose vestibiuliuose ar namų viduje, ir jie bando ant šių nutūpti.

Pavojingas net ir padengtas plėvele reflektinis stiklas. Tam tikromis sąlygomis sparnuočiai mato ne patį stiklą, bet jame atsispindintį aplinkinį vaizdą arba dangų, ir vėlgi  patenka į bėdą. Paukščiai užsimuša netgi ornitologijos draustiniuose ir gamtos rezervatuose, kai atsitrenkia į lankytojų centrų ar stebėjimo bokštų stiklus! Ornitologas ir biologijos profesorius dr. Danielis Klemas jaunesnysis įsitikinęs, jog daugiau paukščių žūsta nuo smūgio į langus nei dėl kitų priežasčių, susijusių su žmogaus veikla, išskyrus galbūt paties arealo niokojimą.

Kai kuriems sparnuočiams tikimybė atsitrenkti į pastatus ypač didelė. Pavyzdžiui, daugelis migruojančių paukščių giesmininkų perskrenda naktį ir bent iš dalies orientuojasi pagal žvaigždes. Todėl kartais juos suklaidina aukštų pastatų ryškios šviesos. Pasitaiko, kad jie taip praranda orientaciją, jog tol be tikslo suka ratu, kol išsekę krinta žemėn. Pavojus gresia ir lietingomis naktimis arba kai dangų dengia storas debesų sluoksnis. Tuomet paukščiai skrenda žemiau, taigi tikimybė atsitrenkti į aukštus pastatus dar padidėja.

Poveikis paukščių populiacijai

Remiantis vienu pranešimu, kasmet per migracijos sezoną atsimušę tik į vieną Čikagos dangoraižį žūsta vidutiniškai 1480 paukščių. Taigi per 14 metų laikotarpį dėl to žuvo 20700 sparnuočių. Suprantama, į tą pastatą jų atsitrenkė daug daugiau. Blogiausia, kad žūsta „ne balandžiai, kirai ar žąsys“, kaip sako Toronte (Kanada) įkurtos organizacijos „Fatal Light Awareness Program“ direktorius Maiklas Mesuras, o „paukščiai, kurių populiacijos nyksta“.

Štai Australijoje per pastaruosius vienerius metus į stiklą užsimušė apie 30 čiurlinių papūgų — iš viso jų tėra kokie 2000. Jungtinėse Valstijose daugelis dabar, galimas daiktas, jau išnykusios Bachmano kirmlesos muziejinių eksponatų surinkti prie vieno Floridos švyturio, į kurį atsimušę šie paukšteliai žuvo.

Nemažai skrajūnų po susidūrimo lieka sužeisti arba nusilpę. Ypač tai pavojinga migruojantiems paukščiams. Jeigu jie susižeidžia ir nukrenta ten, kur daug pastatų, gali nugaišti iš bado arba pakliūti į nasrus plėšrūnams, įsigudrinusiems tykoti tokio lengvo grobio.

Ar pastatai gali nekliudyti paukščiams?

Kad neskristų į stiklą, paukščiai turi jį matyti ir atpažinti kaip tikrą kliūtį. Todėl kai kurie namų savininkai sparnuočių labui aukoja vaizdą pro langą, iš lauko pusės prie stiklo priklijuodami paveikslėlių, lipdukų arba ką nors kita paukščiams lengvai pastebima. Anot Klemo, svarbu ne patys paveikslėliai ar lipdukai, o kokiais tarpais jie išdėstyti. Jis ištyrė, kad horizontalūs tarpai tarp tokių regimų ženklų turėtų būti ne didesni kaip penki centimetrai, vertikalūs — ne didesni kaip dešimt.

Kaip padėti migruojantiems paukščiams, kurie skrenda naktimis? „Pavojaus susidurti su pastatais naktį jie išvengtų, jeigu būtų išjungiamos šviesos“, — sako ekologinių tyrimų konsultantė Lesli Dž. Evans Ogden. Kai kuriuose miestuose tam tikru nakties metu iliuminacijos ant dangoraižių pritemdomos arba išjungiamos, ypač per paukščių migravimo sezoną. Kad sparnuočių neklaidintų stikle atsispindintis dangus, ant aukštų pastatų langų kartais užkabinamas tinklas.

Taikant tokias priemones, žuvusių paukščių skaičių galima sumažinti net 80 procentų ir taip kasmet išsaugoti milijonus sparnuočių. Bet žmonės šviesas ir stiklą mėgsta, tad padėtis kažin ar pasikeis. Vis dėlto paukščių gerove besirūpinančios organizacijos, kaip antai „Audubon Society“, stengiasi įtikinti architektus bei darbų vykdytojus, kad šie labiau atsižvelgtų į gyvąją gamtą.

[Išnaša]

[Rėmelis 10 puslapyje]

KUR PAUKŠČIAI DINGSTA?

Jungtinėse Valstijose žmogaus veikla kasmet pražudo daugybę paukščių:

▪ dėl radijo ir kitokių signalų perdavimo bokštų jų žūsta 40 milijonų;

▪ dėl pesticidų — 74 milijonai;

▪ dėl naminių ir laukinių kačių — 365 milijonai;

▪ dėl langų — nuo 100 milijonų iki milijardo;

▪ dėl arealo niokojimo — duomenų nėra, bet šio veiksnio žala, ko gero, pati didžiausia.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jungtinėse Valstijose, atsitrenkę į langus, kasmet žūsta per 100 milijonų paukščių

[Šaltinio nuoroda]

© Reimar Gaertner/age fotostock