Kur upė teka atgal

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KAMBODŽOJE

AR ESATE kada matęs upę, tekančią atgal? O mišką, kuris pusę metų išbūna po vandeniu? Ar žinojote, kad žmonės gyvena plaukiojančiuose namuose, su kuriais upei nusekus turi persikelti kitur? Sakote, jog tokie dalykai neįmanomi? Jei taip, apsilankius Kambodžoje per musonų, arba liūčių, sezoną, jūsų nuomonė galbūt pasikeis.

Nuo gegužės vidurio iki spalio pabaigos giedras ryto dangus kasdien apsitraukia debesimis, ir popietę prapliumpa lietus. Vanduo krenta kaskadomis ant išdžiūvusios dulkėtos žemės, ir upės liejasi iš krantų.

Kodėl ji teka atgal?

Pažvelkite į žemėlapį. Jame suraskite, kur galingasis Mekongas susitinka su Tonle Sapo upe. Jų vandenys susilieja, bet netrukus vėl pasidalija į pagrindinę upę Mekongą ir Basaką. Toliau abi teka per Vietnamą į pietus ir sudaro milžinišką Mekongo deltą.

Kai tik prasideda liūčių sezonas, žemesnės deltos vietovės patvinsta. Plūstantis vanduo pripildo sausuoju metų laiku išdžiūvančius intakus. Musonui tęsiantis, Tonle Sapas pasuka atgal ir, užuot, kaip įprasta, nešęs vandenis į pietus, ima tekėti į šiaurę. Tekėdama priešinga kryptimi ištvinusi upė galiausia įsilieja į Tonle Sapo ežerą.

Šis ežeras yra vienoje iš seklių žemumų maždaug už 100 kilometrų nuo Kambodžos sostinės Pnompenio. Sausuoju laikotarpiu ežero paviršiaus plotas siekia apie 3000 kvadratinių kilometrų. Tačiau per liūčių sezoną jis padidėja keturis penkis kartus ir tampa didžiausiu gėlo vandens telkiniu pietryčių Azijoje.

Ten, kur anksčiau buvo ryžių laukai, keliai, medžiai ir kaimai, sutyvuliuoja vanduo. Žvejai, savo valtelėmis plaukiodavę vos metro gylyje, dabar irstosi viršum dešimties metrų aukščio medžių viršūnių! Kitur toks potvynis paprastai būtų laikomas stichine nelaime, bet Kambodžos gyventojams tai tikras džiaugsmas. Kodėl?

Kai potvynis naudingas

Tekėdama atgal Tonle Sapo upė savo baseiną nukloja derlingomis sąnašomis. Be to, iš Mekongo į ežerą, kur gausu maisto, neršti atplaukia gausybė žuvų. Reikia pasakyti, kad Tonle Sapas — vienas iš pasaulio ežerų, turinčių didžiausius gėlavandenių žuvų išteklius. Liūčių sezonui pasibaigus vanduo ežere senka taip sparčiai, kad kartais žvejai gali pasirinkti žuvų, įstrigusių tarp medžių šakų!

Dėl kasmet pasikartojančio potvynio susiformuoja kintama ekosistema. Salpoje augančių medžių bei kitų augalų vegetacijos ciklas skiriasi nuo tų, kurie auga neužliejamose teritorijose. Paprastai atogrąžų medžiai auga lėtai, sausuoju laikotarpiu meta lapus, o per liūčių sezoną išleidžia naujus ūglius. Tonle Sapo regione viskas vyksta kitaip. Lapų medžiai nemeta, kol jų neužtvindo liūtiniai lietūs. O per liūčių sezoną pats augimas ne tik nepagreitėja, bet dar sulėtėja. Kai vanduo nuslūgsta ir prasideda sausasis laikotarpis, šakos aplimpa pumpurais ir lapai auga labai sparčiai. Ežerui išdžiūvus, jo dugnas būna nuklotas pūvančiais lapais. Per sausąjį laikotarpį šie bus trąša medžiams ir kitokiems augalams.

Gyvenimas ant polių ir plaukiojančių platformų

Kaip žmonės čia gyvena? Vieni statosi namelius ant polių. Sausuoju laikotarpiu šie namai būna iškilę kokius šešis metrus virš žemės. Tačiau per patį potvynį žvejų valtys  ir didžiuliai metaliniai indai, kuriais kartais plukdomi vaikai, švartuojasi tiesiog prie slenksčio.

Kiti įsikuria savotiškose gyventi pritaikytose valtyse, kitaip tariant, statosi namus ant plaukiojančių platformų. Šeimai didėjant prijungiama kita platforma ir gyvenamasis plotas praplečiamas. Apskaičiuota, kad ežere yra apie 170 plaukiojančių kaimų.

Dieną tiek jauni, tiek seni žvejoja ežere tinklais arba spęsdami varžas. Vandens lygiui kylant ar krentant namai ar net ištisi kaimai plaukia keletą kilometrų ir įsikuria netoli naujos kranto linijos arba ten, kur daugiau žuvies.

Ilgos kanojos tampa bakalėjos parduotuvėmis arba plaukiojančiomis prekyvietėmis, aprūpinančiomis vietinius gyventojus būtiniausiomis prekėmis, ir net atlieka „autobusų“ funkcijas. Mokyklinio amžiaus vaikai lanko plaukiojančią mokyklą. Žemėje, kur upė teka atgal, kiekvienas, pradedant augalais ir baigiant žmonėmis, gyvena pagal vandens ritmą.

[Žemėlapis 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Sausasis sezonas

Liūčių sezonas

KAMBODŽA

Tonle Sapo ežeras

Tonle Sapo upė

Mekongo upė

PNOMPENIS

Basako upė

Mekongo delta

VIETNAMAS

[Iliustracija 23 puslapyje]

Berniukas, irkluojantis valtį Tonle Sapo upėje

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Tas pats kaimas sausuoju ir liūčių sezonu

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 23 puslapyje]

Žemėlapis: Based on NASA/Visible Earth imagery; kaimo nuotraukos: FAO/Gordon Sharpless