Stebime pasaulį

Užtrauktukas žaizdoms

Kaip informuojama Vokietijos laikraštyje Frankfurter Allgemeine Zeitung, užspausti žaizdą medicininiu užtrauktuku geriau nei užsiūti. „Chirurginis tvarstis su užtrauktuku yra lipnus kaip paprastas pleistras. Tas dantytas tvarstis klijuojamas abipus žaizdos ir užtraukiamas it drabužio užtrauktukas.“ Gėtingeno (Vokietija) universitetinėje klinikoje stebėtos dvi grupės ligonių, kuriems išoperuoti odos navikai. Poodiniai audiniai visiems susiūti kaip paprastai. Tačiau viršutinis odos sluoksnis vieniems suspaustas medicininiu užtrauktuku, kitiems — užsiūtas. Paaiškėjo, kad pirmu atveju randai liko daug mažesni ir be susiuvimo žymių.

 Herbicidus gaminančios skruzdėlės

„Kai kurios grybus auginančios skruzdės dar gamina herbicidą, naikinantį grybų parazitą“, — praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Lapkirpės skruzdėlės nepajėgia sudoroti lapų bei organinių atliekų, kurių prisineša į lizdą. Pūvančius augalus jos sudeda į atskiras kameras ir taip padaro „grybų daržus“. Tačiau kartais grybus užpuola jiems pražūtingi mikroskopiniai parazitai. Todėl skruzdės, kad apsaugotų savo maisto išteklius, ant kūnų gamina tam tikras bakterijas. „Kai nepageidaujamas grybų [parazitas] atsiranda, lapkirpės skruzdėlės pasitrina į jį, paveikdamos herbicidu“, — aiškinama pranešime.

Kanadoje mažėja bažnyčios lankytojų

„Kanadoje triumfuoja pasaulėjimas“, — pasakė prancūzų kilmės rašytojas Janas Martelis interviu Publishers Weekly. Maža to, remiantis laikraščio The New York Times informacija, Monrealyje „bažnyčių lankytojų taip sparčiai mažėja, jog per pastaruosius trejus metus bent 18 buvo uždarytos ir paliktos arba paverstos daugiabučiais namais. Vienoje net įsikūrė picerija“. Kaip teigia Kingstono (Ontarijo provincija) Karališkojo universiteto teologijos profesorė Margerita van Dai, „tai visuomenė, kurioje religija jau nebeturi įtakos“.

Venesuelos žaibai tankina ozono sluoksnį

Nors 90 procentų atmosferos ozono susidaro dėl ultravioletinės Saulės radiacijos, kiti 10 susiformuoja po audrų su perkūnija. Jos ypač dažnos Katatumbo (Sulijos valstija, Venesuela) nacionalinio parko pelkėse. Karakaso laikraštyje The Daily Journal rašoma, kad virš Katatumbo upės deltos kasmet „audros su perkūnija šėlsta 140—160 dienų“. Manoma, jog žaibus sukelia su žemais debesimis bei šaltu oru susimaišęs metanas, išsiskiriantis pūvant augalams ar kitoms medžiagoms aplinkinėse lagūnose ir pelkėse. Dar vienas įdomus faktas — žiūrovas nuo Katatumbo žaibo taip toli, jog visai negirdi griaustinio. Tai „unikalus gamtos reiškinys“, — tvirtinama tinklalapyje „Lost World Adventures“.

Brangiausi miestai

Tokijas, Maskva ir Osaka — brangiausi pasaulio miestai. Tokią išvadą padarė konsultacijų bendrovė „Mercer Human Resource Consulting“. 144 miestuose palygintos kainos daugiau kaip 200 gaminių bei paslaugų: butų, drabužių, transporto, pramogų, baldų, buitinių prietaisų. Pusė iš 20 brangiausių miestų yra Azijoje. Europoje tai Ciurichas, Londonas ir Ženeva; juos lenkia Maskva. Niujorkas — dešimtas, tačiau į 100 brangiausiųjų sąrašą nepateko nė vienas Kanados miestas. Pigiausia pragyventi Asunsjone (Paragvajus).

Kalbos nyksta

„Kai kurios gyvosios kalbos nyksta sparčiau nei laukiniai planetos gyvūnai“, — skelbiama Londono laikraštyje The Independent cituojamame moksliniame darbe. Lingvistų paskaičiavimais, visame pasaulyje šnekama 6809 kalbomis; 90 procentų iš jų vartoja mažiau nei 100000 žmonių. 537-iomis tekalba po 50, o 46-iomis — vos po vieną. Dėl kolonizacijos išnyko 52 iš 176 Šiaurės Amerikos indėnų genčių kalbų ir 31 iš 235 Australijos aborigenų kalbų. Rytų Anglijos universiteto profesorius Bilas Saderlendas pasakė, kad jei kalbų būklę sulygintume su gyvūnų, didesnę dalį irgi galėtume suskirstyti į esančias arti išnykimo ribos, nykstančias arba pradedančias nykti. Dar jis pridūrė: „Kas gresia paukščiams ir gyvūnams, žinome gerai, tačiau kalboms, atrodo, iškilęs kur kas didesnis pavojus.“

Slogos priežastis

Žmonės mano, kad sloga sugriebia peršalus. „Daugiau kaip šimtmetį mokslininkai visomis išgalėmis stengėsi paneigti šį seną ‘prietarą’, — rašoma The New York Times. — Bet, nepaisant jų pastangų, sloga ir toliau siejama su peršalimu, o tai įkvepia tęsti tyrimus.“ Nuo Lui Pastero laikų — 1878 metų — atlikta begalė eksperimentų nustatyti, kurią kūno dalį pašalus pasigaunama sloga. Nieko nuostabaus, jog mokslininkai iki šiol nežino. Vienas žinomiausių slogos specialistų dr. Džekas Gvoltnis jaunesnysis mano, kad sloga atsiranda veikiau nuo drėgmės, ne nuo šalčio. O svarbiausia, kaip rašoma Times, „sloga nėra paprasta negalia — tai kelių panašių ligų junginys, ir visos jos, priklausomai nuo oro, kartojasi mokslui dar nesuprantamais būdais“.

Psichologinės problemos darbe

„Dabar nedarbingumą sukelia daugiau psichologinės nei fizinės priežastys“, — rašoma Kanados laikraštyje The Globe and Mail. Per 180 šalies įmonių dalyvavo tyrime, kaip sprendžiamas nedarbingumo klausimas. Tyrimo duomenimis, „79 procentai respondentų nurodė, kad trumpalaikį nedarbingumą dažniausiai sukelia psichologinė atmosfera, o 73 procentai tvirtino, jog psichologinės problemos — pagrindinė ilgalaikio nedarbingumo priežastis“. Be kitų priežasčių, kodėl kyla įtampa, nerimas ar apima depresija, paminėti vyresnio amžiaus darbuotojai, kuriems nelengva su visais suspėti. Minimas taip pat didelis darbo krūvis bei moderni technika, neleidžianti pailsėti net namuose — dėl to „darbo diena niekada nesibaigia“. Pasak Kanados streso instituto Toronte daktaro Ričardo Erlo, darbdaviai turėtų „mokyti vadybininkus įžvelgti ir spręsti psichologines problemas, taip pat rūpintis paramos programomis bei teikti kitokią pagalbą“.