Stebime pasaulį

Pakuotėje mažiau

„Didelių dydžių bei galingų visureigių eroje kai kas vis dėlto mažinama, — pranešama žurnale Time. — Gamintojai nepastebimai mažina pakuočių turinį — pradedant jogurtu bei ledais, baigiant skalbimo priemonėmis ir sauskelnėmis. Tačiau kainų nenuleidžia.“ Ši taktika nėra nauja, bet dėl smunkančios ekonomikos, skrupulingesnių ir taupesnių pirkėjų nemažai pramonininkų ją taiko dar agresyviau, nes stengiasi išlaikyti pelno normą. Dauguma klientų nepastebi, kad pirkinio svoris arba matmenys pasikeitė keliais gramais ar metrais, tad už mažiau moka daugiau. „Vartotojai iš tiesų nesusimąsto, jog ką nors perkant kaskart vertėtų patikrinti neto svorį arba kiekį, — sako Edgaras Dvorskis, vartotojų teisių gynėjų tinklalapio įkūrėjas. — Sugalvota puikiai: pirkėjai nė nežino esą mulkinami.“

 Muilas gelbsti

Pasak Londono Higienos ir tropinių ligų medicinos mokyklos dėstytojos Val Kurtis, vien plaudamiesi su muilu rankas milijonas žmonių kasmet išsigelbėtų nuo mirties, nes išvengtų viduriavimą sukeliančių ligų. Per Trečiąjį pasaulio vandens forumą, įvykusį Kiote (Japonija), žmogaus išmatose esančius ligų sukėlėjus Kurtis pavadino „didžiausiu visuomenės priešu“, — rašoma laikraštyje The Daily Yomiuri. „Kai kuriose vietovėse, — teigiama leidinyje, — įprasta, kad moterys, nuplovusios kūdikiui užpakaliuką, ruošia maistą nenusimazgojusios rankų.“ Plaudamiesi rankas muilu ir vandeniu užkirsime kelią mirtiniems virusams ir bakterijoms. O besivystančiuose kraštuose, anot Kurtis, tai apsimoka triskart labiau nei gerinti vandens kokybę.

Alpių kelias

2002-aisiais Europoje atidarytas Via Alpina, arba Alpių kelias, — speciali trasa pėstiesiems. „Alpių kelias, nutiestas palei senuosius takus, vinguriuoja 5000 kilometrų (3100 mylių) ir atveria turistui pačius gražiausius Europos kraštovaizdžius“, — informuojama Londono laikraštyje The Independent. Kelias eina per aštuonias šalis: prasideda ties jūros lygiu Trieste, šiaurrytinėje Italijos pakrantėje, baigiasi — irgi ties jūros lygiu Monte Karle (Monakas). Jis palengva kyla per kalnus į maksimalų 3000 metrų aukštį, aplenkdamas aukščiausias viršūnes. Rūpestingai nužymėti takai veda „pro žymiausius gamtos ir kultūros paminklus“, — tvirtina Prancūzijos turizmo organizacija „La Grande Traversée des Alpes“. Manoma, kad tik nedaugeliui keliautojų pavyks įveikti visą trasą. Bet, kaip rašoma laikraštyje, „galite visa šeima paėjėti keletą kilometrų ir grįžti namo. Alpių kelias suteikia naujų galimybių norintiems sveikai, ramiai, atitrūkus nuo kasdienybės, praleisti atostogas netoli namų“. Nakvynę keliautojai gali pasirinkti bet kuriame iš 300 viešbučių, taip pat pensionuose arba kalnų trobelėse.

Nyksta jūros gyvūnai

Pasak okeanologų dr. Ransomo Majerso iš Dalhūzio universiteto Halifakse (Kanada) ir dr. Boriso Vormo iš Kylio Okeanologijos instituto (Vokietija), pasaulio vandenynai nebėra atradimų ir tyrinėjimų vieta, pilna visokių dar nematytų žuvų. Jie tvirtina, jog jūros gyvūnų rūšys pamažu nyksta. Didžiulę žalą daro tobulėjantys palydovai bei sonarai, kuriais žvejai suseka laimikį. Kaip pranešama Toronto laikraštyje The Globe and Mail, „per pastaruosius 50 metų kiekviena didelių žuvų rūšis buvo taip sistemingai medžiojama, kad jų populiacijos sumažėjo 90 procentų“. Dr. Majerso manymu, stambiųjų žuvų, taip pat didžiai vertinamų tunų, menkių, otų, marlinų, kardžuvių nykimas turės didelę įtaką vandenynų ekosistemoms. Dr. Vormas priduria: „Mes kišame rankas prie gyvybinės planetos sistemos, o tai negerai.“

Afrikoje siaučia maliarija

Drugys „kasdien Afrikos žemyne nusineša 3000 vaikų gyvybes“, — tvirtinama Prancūzijos laikraštyje Le Figaro. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet maliarija suserga daugiau kaip 300 milijonų afrikiečių ir mažiausiai milijonas iš jų miršta. 2000-aisiais labiausiai nukentėjo Burundis. Per septynis mėnesius apsikrėtė pusė šalies gyventojų — apie 3,5 milijono. Bėda ta, kad ligos sukėlėjai tapo atsparūs chininui. O susirūpinusios dėl didelės kainos daugelis Afrikos šalių nenori šio vaisto pakeisti naujesniu, gaunamu iš Kinijoje augančio Artemisia annua. Todėl „maliarija ir toliau siaučia Afrikoje“, — pasakė viena PSO pareigūnė.

Gaivinama lotynų kalba

Nors daug kas lotynų kalbą laiko mirusia, Vatikanas nori, kad ji būtų vartojama ir moderni. Kodėl? Nes tai oficiali Vatikano kalba: ja vis dar rašomos enciklikos bei kiti dokumentai, nors kasdien šnekama itališkai. Didelis smūgis lotynų kalbai buvo suduotas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje paskelbus, jog mišias galima laikyti vietine kalba. Tada popiežius Paulius VI įkūrė Lotynų kalbos fondą, norėdamas išlaikyti ją gyvą. Pirmiausia buvo išleistas ir išparduotas dvitomis lotynų—italų kalbų žodynas. Dabar jis leidžiamas vieno tomo ir kainuoja 100 eurų. Jame sudėta 15000 modernizuotų lotyniškų terminų, tokių kaip „escariorum lavator“ (indaplovė). Dar vieno naujo tomo „laukiama po dvejų trejų metų“, — skelbiama laikraštyje The New York Times. Dauguma naujų žodžių bus „iš kompiuterių ir informatikos srities“.

Nesuprasti paaiškinimai

„Ligoniai pamiršta kone 80 procentų jiems gydytojų pasakytos informacijos, o maždaug pusė to, ką prisimena, — netikslu“, — teigiama kompiuteriniame moksliniame biuletenyje wissenschaft.de, rašiusiame apie keliose šalyse atliktą tyrimą. Pasak Utrechto universiteto Nyderlanduose mokslininko Rojaus Keselso, dažniausiai užmirštama dėl senyvo amžiaus, išankstinės nuomonės, įtampos ar nepakankamai suprantamo paaiškinimo. Medikams, norintiems padėti ligoniams įsiminti svarbią informaciją, patariama kalbėti aiškiai ir nedviprasmiškai, svarbiausius dalykus paminėti pirmiausia, naudotis vaizdinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rentgeno nuotrauka.