Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Sevilija — vartai į Ameriką

Sevilija — vartai į Ameriką

Sevilija — vartai į Ameriką

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

IŠ KADISO, Ispanijos uostamiesčio, 1493 metais išplaukė bent septyniolikos laivų flotilė. Kristupas Kolumbas drauge su 1500 jūrininkų, nuotykių ieškotojų, kunigų bei kolonizatorių leidosi į antrąją geografinių atradimų kelionę. Ekspedicija buvo tikrai plataus užmojo — kolonizuoti Ameriką!

Po šios istorinės kelionės vartais į Naująjį pasaulį tapo kitas Ispanijos miestas — Sevilija, mat karalius būtent Sevilijai suteikė prekybos su kolonijomis monopolį. Ispanų galionai čia sugrįždavo pasikrovę sidabro luitų iš Bolivijos, Meksikos, Peru kasyklų. Per kelis dešimtmečius Sevilija suklestėjo, tapo vienu didžiausių miestų Europoje. Senieji pastatai dar mena tuos laikus.

Vis intensyviau prekiaujant su Amerika, Ispanijos karalius Pilypas II prie Gvadalkivyro upės pastatė įspūdingą biržą, kad turtingi pirkliai turėtų kur sudarinėti verslo sandorius. (Arkivyskupas skundėsi, jog tam tikslui naudojamasi katedra.) O po dviejų šimtmečių biržos pastatas buvo paverstas bendruoju Vest Indijos archyvu (Archivo General de Indias). Dabar jame saugomi beveik visi dokumentai, liudijantys, kaip Ispanija kolonizavo Naująjį pasaulį. *

Šiame Sevilijos archyve dar lankosi ir senus laivybos dokumentus studijuoja nuskendusių galionų ieškantys lobių medžiotojai. O istorikai mieliau skaitinėja Kristupo Kolumbo laiškų originalus.

Vėtrungė ir apelsinų sodas

Kitą aukso amžių Sevilija pergyveno dar gerokai anksčiau, negu buvo atrasta Amerika. Iš to laikotarpio irgi išlikę nuostabių pastatų. Ne vieną šimtmetį didelius Ispanijos plotus valdė maurai, daugiausia — atvykėliai iš Maroko. XII amžiuje Sevilijoje sostinę įkūrė Almohadų dinastija. Anuomet buvo pastatyta ir mečetė, kurios minaretas stiebiasi viršum miesto ligi pat šios dienos.

Kada maurus išvarė, gyventojai mečetę sugriovė ir jos vietoje pastatė Sevilijos katedrą — trečią pagal dydį Europoje (1 nuotrauka). Grakštusis minaretas atrodė pernelyg dailus, kad jį griautų, taigi jame įrengė katedros varpinę. Bokštas nepriekaištingų proporcijų, puošnaus mūro, įmantriais langais. Gražus kontrastas, palyginti su masyvia katedra.

Prieš kokius 500 metų bokštą apgadino žemės drebėjimas. Tada viršutinė dalis buvo rekonstruota ir kupolas pakeistas bronzine vėtrunge. Iš čia kilo ispaniškas minareto pavadinimas La Giralda, reiškiantis „vėtrungė“ (2 nuotrauka). Ilgainiui bokštas netgi tapo miesto simboliu. Svečiams, kurie negaili jėgų užkopti į patį viršų, atsiveria didinga panorama.

Katedros bokšto papėdėje glaudžiasi dar nuo mečetės likęs nedidelis maurų kiemelis — Patio de los Naranjos. Tai tipiškas Andalūzijos kiemelis, apsodintas apelsinmedžių eilėmis. * Beje, apelsinai tarpsta ir daugelyje Sevilijos gatvių bei aikščių, todėl pavasarį miestas prisisunkia jų žiedų aromato. Apelsinmedžius Ispanijoje pirmieji pradėjo auginti maurai, ir ligi šiol aplink miestą driekiasi ištisi sodai. Čionykštis vaisius ypač tinka marmeladui gaminti.

Per miestą tekanti Gvadalkivyro upė Sevilijos pirkliams visada nešė pelną. Juk jei ne upė, nebūtų buvę ir šio žemyninio uosto, iš kurio į Naująjį pasaulį plaukiojo daugiausia Ispanijos laivų ir kuris iki šiol tebeveikia. Abipus upės netoli miesto centro žaliuoja sodai, o ant kranto stovi dar vienas Sevilijos maurų palikimas — La Torre del Oro, tai yra Aukso bokštas (3 nuotrauka).

Pats vardas primena, jog kadaise bokštą dengė auksaspalvės plytelės. Bet jis pastatytas ne vien dėl grožio, o greičiau saugumo sumetimais. Kitapus upės stovėjo lygiai toks pat bokštas. Tarp jų ištempta masyvi grandinė padėdavo kontroliuoti laivybą. Tad neatsitiktinai būtent čia iškraudavo iš Amerikos atplukdytą auksą ir sidabrą. Šiandien prie Aukso bokšto švartuojasi nebe galionai, o turistų laiveliai.

Sodai, kiemeliai, plytelės

Maurai statė rūmus, mečetes ir, kad glostytų akį, apsodindavo sodais. Vienas gražiausių Ispanijoje — rūmų ir sodų kompleksas Reales Alcázares, Karališkasis alkazaras (4 nuotrauka). Tai tikras Sevilijos pasididžiavimas. Rūmai statyti XII amžiuje, rekonstruoti XIV amžiuje. Maurų stilius išlikęs ir lankytojo dėmesį patraukia kambarių bei kiemų puošyba: grakščios arkos, spalvingos plytelės, įmantri gipsatūra.

Aplinkui — nuostabus sodas su fontanais ir palmėmis. Kad nepritrūktų vandens, maurų valdovas kadaise net pastatė šešiolikos kilometrų akveduką. Rūmų kompleksas iš tiesų įspūdingas. Jau 700 metų Ispanijos karališkoji šeima naudojasi juo kaip viena iš oficialių rezidencijų.

Ūksmę bei aromatą Sevilijos gatvėms teikia apelsinmedžiai, o ypatingą nuotaiką sukuria spalvotos fasadų plytelės. Šį architektūros stilių Ispanijon atvežė taip pat maurai. Geometrinio rašto plytelėmis jie visada klodavo savo kambarius. Dabar įvairios dekoratyvinės plytelės iš išorės puošia gyvenamuosius namus, parduotuves, senovinius rūmus.

Siaurų senamiesčio gatvių spalvinis akcentas — ne vien plytelės. Baltas sienas pagyvina balkonėliai ir pelargonijų arba rožių prisodinti loveliai. Klimatas švelnus, tad gėlės žydi vos ne kiaurus metus ir miestui teikia gyvo žavesio, vadinamo alegría.

Sevilijos tarptautiniai renginiai

Praėjusį šimtmetį Sevilijos ryšius su Amerika stiprino tarptautiniai renginiai. Gražioji Plaza de España, Ispanijos aikštė (5 nuotrauka), 1929 metais buvo įrengta Tarptautinei ispanų mugei ir vis dar traukia turistus. Iš vieno šono aikštę pusračiu supa didžiulis pastatas, o ant jo sienos puikuojasi visas Ispanijos provincijas vaizduojanti plytelių mozaika.

1992-aisiais, minint pirmosios Kolumbo kelionės į Ameriką penkiašimtąsias metines, Sevilijoje vyko Pasaulio prekybos mugė „Expo’92“. Renginio temą „Atradimų amžius“ taikliai įprasmino vienas eksponatas — laivo, kuriuo plaukė pats Kolumbas, vadinamojo Kolumbo flagmano, natūralaus dydžio kopija (6 nuotrauka). Matydami, koks palyginti nedidelis tas laivas, svečiai galėjo geriau įvertinti anų legendinių kelionių riziką. Kita istorinė parodos įdomybė — restauruotas vienuolynas La Cartuja (7 nuotrauka), kuriame Kolumbas ruošėsi vienai iš savo transatlantinių kelionių ir kur iš pradžių buvo palaidotas. Dabar ten įsikūręs meno muziejus.

2003-iaisiais miesto naujajame Olimpiniame stadione vyks dar vienas svarbus sambūris — Jehovos liudytojų tarptautinis kongresas. Delegatams iš Europos ir Amerikos tai bus proga geriau susipažinti su Sevilija — vartais į Ameriką.

[Išnašos]

^ pstr. 5 Archyve surinkta 86 milijonai rankraščių bei 8000 žemėlapių ir brėžinių.

^ pstr. 11 Andalūzija — piečiausia Ispanijos sritis. Beveik aštuonis šimtmečius ją valdė maurai, tad jų įtaka čia akivaizdi.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Godo-Foto

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

Godo-Foto

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Godo-Foto