Matematika praverčia kiekvienam

MATEMATIKA svarbi ne tik mokslininkams. Ji reikalinga kiekvienam. Šio mokslo pagrindai praverčia, kai apsiperkate, dekoruojate namus ar klausotės orų prognozės.

Daug kam atrodo, jog matematika nuobodi ir neturi nieko bendra su kasdieniu gyvenimu. Ar taip manote ir jūs? Pažiūrėkime, kaip ji gali būti naudinga, nesunkiai suprantama ir patraukli.

Einame apsipirkti

Tarkim, einate apsipirkti ir užsukate į parduotuvę, kur vyksta išpardavimas. Prekė, kainavusi 35 Lt, nukainota 25 procentais. Atrodo, pigu. Bet kiekgi ji kainuoja dabar? Apskaičiuoti padės aritmetika. *

Pirma iš 100 procentų atimkite nuolaidos procentų dydį; gausite 75 procentus (100 procentų − 25 procentai = 75 procentai). Tada pradinę kainą padauginkite iš gauto rezultato, šiuo atveju 75 procentų (0,75). Naujoji kaina bus 26,25 Lt (35 × 0,75 = 26,25). Dabar, kai žinote tikslią kainą, galite nuspręsti, ar tikrai verta pirkti.

O kaip, jei nepasiėmėte skaičiuotuvo? Galbūt galite apskaičiuoti mintyse. Pavyzdžiui, prekė, kurios pradinė kaina — 45 Lt, nukainota 15 procentų. Štai patarimas, kaip mintyse apskaičiuoti procentinę dalį. Pirmiausia reikia žinoti, kokia suma sudaro 10 procentų. Padalinkite kainą iš 10. Tai palyginti nesunku. Tuomet žinodami, kad 15 yra lygu prie 10 pridėjus 5, o 5 — lygiai pusė skaičiaus 10, sudėdami bei atimdami galite greit apskaičiuoti galutinę kainą. Pamėginkime.

 Kadangi 10 procentų nuo skaičiaus 45 yra lygu 4,50, tai 5 procentai bus pusė tiek, arba 2,25, o 15 procentų — tų dviejų skaičių suma, arba 6,75 (4,50 + 2,25 = 6,75). Galiausiai iš 45 atimame 6,75 ir gauname kainą su nuolaida — 38,25 (45 − 6,75 = 38,25). Beje, panašiai galite apskaičiuoti arbatpinigius prie restorano sąskaitos. Aišku, šiuo atveju, užuot atėmę, gautą sumą pridėsite prie pradinės kainos.

Tik būkite atidūs, kad mintyse skaičiuodami nepadarytumėte klaidingos išvados. Suknelė ar kelnės, nukainotos 40, paskui dar 40 procentų iš tikrųjų bus pigesnės tik 64, bet ne 80 procentų. Antrą kartą nukainojama ne nuo pradinės, bet nuo jau sumažintos kainos. Galbūt pirkinys bus pigus, bet žinoti tiesą naudinga.

Tačiau yra uždavinių, kuriems vien aritmetikos nepakaks. Laimei, yra daug kitų matematinių būdų.

Dekoruojame namus

Tarkim, reikia pakeisti buto grindis, o pinigų turite nedaug. Prieš eidami į parduotuvę, pirma skaičiuojate, ko reikia. Svarbiausia — kiek pirkti grindų klojinio? Čia padės paprasčiausia geometrija.

Klojinio kaina priklauso nuo to, kiek kvadratinių vienetų ploto reikės uždengti. Pavyzdžiui, kvadratinis metras reiškia, kad tam tikras paviršius yra metro ilgio ir metro pločio. Prieš nuspręsdami, kiek klojinio reikės, pirma turite apskaičiuoti, koks jūsų buto prieškambario bei kiekvieno kambario plotas. Daugumos pastatų grindų brėžiniai susideda iš tam tikro skaičiaus kvadratų bei stačiakampių. Todėl apskaičiuoti grindų plotą padėtų tokia formulė: S = a × b (plotas [S] lygus ilgiui [a], padaugintam iš pločio [b]). Pagal šią geometrijos formulę skaičiuojamas stačiakampio arba kvadrato plotas.

Kaip šią formulę pritaikyti? Tarkim, naujai klojate viso buto grindis, išskyrus virtuvę ir vonios kambarį. Išmatuokite kiekvieną kambarį ir nubraižykite grindų planą, kaip parodyta 23 puslapyje. Kvadratai bei stačiakampiai plane rodo kambarių dydį bei išdėstymą. Dabar pagal formulę pamėginkite apskaičiuoti, kiek kvadratinių metrų klojinio reikės. Štai keletas patarimų: galite apskaičiuoti kiekvieno kambario plotą ir gautus rezultatus sudėti, arba sutaupyti šiek tiek laiko — apskaičiuoti visų grindų plotą ir iš jo atimti virtuvės bei vonios kambario plotą. *

Žodis „geometrija“ irgi kilęs iš graikų kalbos; tiesiogine prasme reiškia „žemės matavimas“. Ši matematikos šaka tyrinėja plotą, atstumą, tūrį ir kitokias figūrų bei linijų ypatybes. Pagal tam tikras formules galima apskaičiuoti bet kokios dvimatės ar trimatės figūros parametrus. Mokslininkai, inžinieriai, namų dekoruotojai pagal tas pačias formules kasdien apskaičiuoja, kiek medžiagų jiems reikia. Tačiau matematika — tai ne tik aritmetika ir geometrija.

 Pritaikykite matematiką kasdien

Tarp kitų matematikos šakų dar yra algebra bei skaičiavimas. Per šimtmečius matematika tapo tikrai universalia kalba, kurią vartoja visi, nesvarbu kokia jų kultūra, religija ar lytis. Matematika išsprendžia pačius painiausius mokslo, pramonės, verslo bei kasdienio mūsų gyvenimo klausimus. Ar bandote atskleisti visatos paslaptis, ar subalansuoti šeimos biudžetą, sėkmės raktas yra gebėjimas naudotis skaičių kalba.

Net jei mokykloje matematikos nemėgote, kodėl dabar nepažvelgus į ją kitaip? Ją, kaip ir kiekvieną naują kalbą, geriau išmoksite vartodami. Pamėginkite taikyti matematiką po truputį kasdien: spręsti matematinius galvosūkius bei žaisti matematinius žaidimus. Vienas sėkmingas bandymas gali pakeisti požiūrį į matematiką. Tai tikrai sustiprins jūsų pagarbą išmintingam Didžiajam Matematikui — mūsų Kūrėjui Dievui Jehovai, — kuris visa tai sumanė.

[Išnašos]

[Schema 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

3 m

3 m

Virtuvė

Valgomasis

Prieškambaris

Svetainė

Miegamasis

Vonios kambarys

3 m

1,5 m

3 m.

4,5 m

1,5 m

3 m

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Matematika padeda atlikti kasdienes užduotis