Paslaptingoji  Kahokija

KOKIE istoriniai miestai tau pirmiausia ateina į galvą? Roma, Londonas, Paryžius? O gal Kahokija? „Kahokija?!“ — paklausi. Taip, Kahokija, esanti Ilinojuje, už 13 kilometrų į rytus nuo Sent Luiso (Misūrio valstija, JAV). * Ši didelė, aukštą lygį pasiekusi, gerai išplanuota gyvenvietė penkis šimtmečius garsėjo kaip žymus indėnų miestas. 1150 metais klestėjusi Kahokija pranoko net tų laikų Londoną arba Romą.

Leidinyje Encyclopedia of North American Indians teigiama, kad ši daugiau kaip 13 kvadratinių kilometrų gyvenvietė „buvo neabejotinai didžiausias senovės miestas į šiaurę nuo Meksikos“. Apirę pilkapiai, išsidėstę Misisipės slėnyje, liudija apie kitados čia klestėjusią civilizaciją. Net Sent Luisas buvo vadinamas „Pilkapių miestu“, bet paskui plėsdamasis sulygino 26 pilkapius.

Istorinės vietos apsauga

Kai kurių indėnų nuomone, save iš Kahokijos gali kildinti daugybė genčių. Knygoje The Native Americans rašoma: „Pilkapius stačiusių Misisipės gyventojų palikuoniai yra čikasavai, seminolai bei čoktavai.“ Kitas šaltinis teigia, kad iš jų kilo krikai, čerokiai, natčezai ir kiti.

Kahokijoje iš pradžių stovėjo 120 sampilų. Dabar dėl ilgamečio ūkininkavimo bei miesto plėtros teliko 80. Ir 68 iš jų dunkso 890 hektarų plote.

Nuo 1925 metų Kahokiją kaip istorinę vietą saugo Ilinojaus valstija. 1982-aisiais Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija Kahokijos pilkapius įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą, nes jie suteikia daugiau žinių apie pirmuosius Šiaurės Amerikos gyventojus.

Kodėl čia?

700-aisiais vietovėje gyveno Vėlyvosios miškų kultūros indėnai. Tačiau pilkapius pradėta pilti tik po maždaug 200 metų. Kodėl Kahokija įkurta čia? Dėl tos pačios priežasties kaip ir Sent Luisas. Netoli kertasi trys didelės upės — Misisipė, Misūris bei Ilinojus, o pati gyvenvietė išaugusi derlingoje salpoje.

Upėse ir jų intakuose buvo pilna žuvies, migruojančių vandens paukščių. Aplinkiniai miškai teikė ne tik medienos. Juose veisėsi medžiojami žvėrys, pavyzdžiui, baltauodegiai elniai, — pagrindinis mėsos šaltinis. Ozarko plynaukštė dosni bazalto, raudonosios ochros, švino blizgio, granito. Prerijose gausiai žėlė aukšta žolė, tinkanti statyti namams bei kitiems statiniams, kurių reikėjo kokiems 20000, o gal ir daugiau, gyventojų. Salpoje gerai augo javai, kukurūzai, burnočiai, moliūgai, saulėgrąžos. Be to, Kahokijos gyventojai rinkdavo pekano, karijos riešutus, gervuoges, laukines slyvas. Maža to, gyvendami prie upių jie plačiai prekiavo. Mieste rasta Meksikos įlankos kiaukutų, Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų regiono vario, Apalačų kalnų žėručio.

Kahokijiečių gyvenimas ir įsitikinimai

Kahokijos turistų centre veikia paroda, vaizduojanti jos gyventojus (natūralaus dydžio), atliekančius kasdienius darbus, pavyzdžiui, diriančius elnio odą, malančius grūdus. Mokėjimas auginti javus bei gausūs gamtos ištekliai Kahokijos civilizacijai padėjo suklestėti.

Vienas archeologas šią gyvenvietę pavadino „Šiaurės Amerikos Jeruzale“, nes religija buvo svarbi bendruomenės gyvenime. Kitame leidinyje teigiama: „Klestėjimo laikotarpiu (1000—1150 m. e. m.) Kahokija buvo centralizuotos teokratijos būstinė.“ Įvairūs ten rasti dirbiniai rodo, kad  kahokijiečiai religiją laikė neatsiejama nuo bendruomenės. Knygoje Cahokia—City of the Sun rašoma: „Jų pasaulyje veikė priešingos jėgos — tamsos ir šviesos, tvarkos ir netvarkos, gėrio, už kurį atlyginama, ir blogio, už kurį baudžiama.“

Čiabuviai tikėjo gyvenimu po mirties. Todėl mirusiuosius laidodavo su pagarba, rengdavo prašmatnias iškilmes, ypač aukštuomenės nariams. Kai kurie sampilai atstojo kapus. Jų paskirtis tikriausiai buvo panaši į Egipto faraonų piramidžių.

Ekskursija po pilkapius

Pasižvalgykime po šiuos sampilus. Visi įvairių dydžių bei formų pilkapiai supilti iš žemių, kurias į statybos vietą sunešdavo pintinėmis. Paskaičiuota, kad taip jų buvo suvilkta apie 1,5 milijono kubinių metrų!

Pilkapiai yra trijų rūšių: pyliminiai, tikriausiai atstoję riboženklius, nors kai kurie turėjo kapavietes; kūgiški, irgi naudoti laidojimui, bei platforminiai. Ant pastarųjų (jie buvo nuo vieno iki trisdešimties metrų aukščio) stovėjo įvairūs pastatai, pavyzdžiui,  šventyklos, sueigų namai, aukštuomenės būstai.

Pirmiausia stabtelėkime prie 72 numeriu pažymėto pilkapio, pastatyto ant trijų mažesnių. Jis 43 metrų ilgio, 22 metrų pločio ir vos 2 metrų aukščio. Palyginus su kitais, visai nedidelis, bet jame rasta nuostabi slėptuvė su vertingais dirbiniais, suteikiančiais daugiau žinių apie Kahokiją. Pilkapyje aptiktas kapas, greičiausiai priklausęs žymiam vadui, sprendžiant iš bemaž 20000 Meksikos įlankos kiaukutų, suguldytų pakojyje. Be to, tarp kitų įkapių buvo 800 strėlių antgalių, 15 įgaubtų akmenų indėnų žaidimams, didelė žėručio krūva ir vario ritinys. Drauge palaidota — greičiausiai paaukota — dar apie 300 žmonių, daugiausia jaunų moterų.

 Kuo ypatingas Vienuolio pilkapis?

Dabar centrine aikšte paėjėkime į šiaurę prie Vienuolio pilkapio. Taip pavadintas jis buvo dėl XIX amžiaus pradžioje netoliese gyvenusių vienuolių trapistų, įveisusių ant jo sodą. Tai didžiausias Kahokijos nupjautos piramidės formos pilkapis su įvairiame aukštyje supiltomis keturiomis terasomis. Jis pabaigtas per 14 etapų — kaip manoma, nuo 900 iki 1200 metų. Pagrindas užima 6 su trupučiu hektarų plotą, „didesnį nei Egipto arba Meksikos piramidžių“. Šis 30 metrų aukščio ir daugiau kaip 300 metrų ilgio pilkapis didžiausias prieškolumbinis sampilas Vakarų pusrutulyje. Pietinėje Vienuolio pilkapio pusėje prie plokščių terasų veda ilgas nuožulnumas. Kaip rodo kasinėjimai, anksčiau ten būta laiptų.

Joks pašalinis negalėjo jais užlipti į viršų, kur stovėjo didelis pastatas — „Kahokijos karaliaus ir vado, vadinamo Didžiąja Saule“, namas. „Tenai vadas bei kunigai tikriausiai atlikdavo religines apeigas, eidavo administracines pareigas, apžvelgdavo savo valdas, priimdavo atokių rajonų pasiuntinius“, — rašoma knygoje Cahokia—City of the Sun. Iš to apžvalgos punkto vadas galėjo matyti apačioje išsidėsčiusius įvairius bendruomenės statinius: sueigų namus, svirnus, maisto sandėlius, prakaitavimo trobeles, laidojimo namus, gyventojų būstus.

Be to, iš ten vadas galėjo stebėti miestą juosiančią statinių sieną su daugybe sargybos bokštų. Trijų kilometrų ilgio siena buvo perstatyta tris kartus, kaskart sunaudojant po 20000 medžių. Kai kurių archeologų nuomone, ji skyrė prastuomenę nuo aukštuomenės. Bet greičiausiai jos paskirtis buvo ir gynybinė. Nors kahokijiečių priešai nežinomi.

Kas atsitiko Kahokijos gyventojams?

Tai dar viena paslaptis. Iki 1500 metų gyvenvietė ištuštėjo. Kas įvyko? Nuomonių daug. Kasinėjimai nerodo jokių epidemijos, priešų antpuolio ar stichinės nelaimės požymių. Tikriausiai įvairūs veiksniai, tarp jų pasikeitęs klimatas, miško kirtimas, sukėlė sausrą, badą bei socialinę suirutę.

Kai kurie mokslininkai mano, kad Kahokija nukentėjo nuo daugybės socialinių problemų, kamuojančių ir šių laikų miestus, — užterštumo, gyventojų pertekliaus, netinkamo atliekų šalinimo, o gal net pilietinės nesantaikos. Kadangi nėra nė vieno tų laikų liudininko, lieka daug neatskleistų paslapčių.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 14, 15 puslapiuose]

KAIP KAHOKIJA ĮSIKŪRĖ?

Šiuo klausimu daug spėliojama ir ginčijamasi. Indėnų istorijos centro prie Niuberio bibliotekos nusipelnęs direktorius Fransis Dženingsas įsitikinęs, kad į Misisipės slėnį kukurūzai bei savita architektūra pateko su atvykėliais iš Centrinės Amerikos. Jis rašė: „Kolonistai prekiaudami įgijo tokį aiškų pranašumą prieš vietines Misisipės slėnio gentis, kad jų valdos žemėlapyje prilygo imperijai. Pagal Centrinės Amerikos gyventojų paprotį jie pylė nupjautines piramides, o ant jų viršūnių statė šventyklas bei administracinius pastatus.“

Tačiau, kaip pripažįsta Dženingsas, dar daug kas neaišku. „Archeologai nesutaria, ar Misisipės gyventojai iš tikrųjų atvyko iš Meksikos. Nors šiuo klausimu diskutuojama daug, aiškaus atsakymo nerasta.“

Džordžas Stiuartas knygoje Ancient Pioneers—The First Americans rašo: „Daugeliui archeologų bei meno istorikų platforminiai pilkapiai, kruopščiai supilti aplink aikštę“, ir kai kurie moliniai indai „liudija apie aiškią, greičiausiai netiesioginę, Centrinės Amerikos įtaką. Kaip, beje, ir toje vietoje randamos įvairios kukurūzų bei pupų rūšys“. Deja, abejones kelia šie žodžiai: „Pietryčiuose neaptikta nė vieno tikrai Centrinės Amerikos kilmės dirbinio.“ Tad ir toliau neaišku, kas darė įtaką Kahokijos gyventojams. Kolonistai iš Centrinės Amerikos? Galbūt laikas ir archeologija vieną dieną duos atsakymą.

[Iliustracijos]

Strėlių antgaliai ir akmenys iš pilkapio Nr. 72

[Rėmelis/iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ASTRONOMIJOS CENTRAS

Kitas įdomus Kahokijos reiškinys — „vienodais tarpais įkastų masyvių stulpų taisyklingi apskritimai, stūksantys ant plokščių pilkapių viršūnių“ (žurnalo National Geographic 1972 m. gruodžio mėn. numeris). Dėl panašumo į senovės akmeninį saulės kalendorių Stounhendže (Anglija) jie pavadinti vudhendžais.

Vienas jų buvo atkurtas. Tai 125 metrų skersmens ratas, kurį sudaro 48 didžiuliai virgininio kadagio stulpai. Manoma, kad šis ratas buvo saulės observatorija. Stulpai „atitinka kompaso laipsnius ir sustatyti taip, jog už rato ribų stovintis keturiasdešimt devintas stulpas jau 1000 metais leido rate esančiam žmogui stebėti saulėtekį lygiadienio ir saulėgrįžos metu“.

Archeologams pavyko nustatyti tik trijų stulpų paskirtį. Vienas žymi lygiadienį, pirmą pavasario arba rudens dieną, kada saulė kyla toje pačioje vietoje. Kiti du atitinka žiemos ir vasaros saulėgrįžą. Likusiųjų paskirtis dar nežinoma.

[Iliustracija]

Vudhendžas

[Šaltinio nuoroda]

Cahokia Mounds State Historic Site

[Iliustracijos]

Sveikinama tekanti saulė

Kahokijos turgus

Visuomenės veikla

[Šaltinio nuoroda]

Trys viduriniai piešiniai: Cahokia Mounds State Historic Site/Michael Hampshire

[Iliustracija]

Taip dailininkas įsivaizdavo 1200 metų Kahokiją. Klestinčiame mieste gyveno apie 20000 žmonių

1. Vienuolio pilkapis

2. Centrinė aikštė

3. Pilkapiai dvyniai

4. Statinių siena

[Šaltinio nuoroda]

Cahokia Mounds State Historic Site/William R. Iseminger

[Žemėlapiai 14 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Vietovė išdidinta

Ilinojus

Misisipė

Misūris

Sent Luisas

Kahokijos pilkapiai

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Lentelė su žmogaus-paukščio atvaizdu

[Iliustracija 17 puslapyje]

Pyliminis pilkapis

[Iliustracija 17 puslapyje]

Kūgiškas pilkapis

[Iliustracija 17 puslapyje]

Platforminis pilkapis

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Kahokijos pilkapyno turistų centras

Vienuolio pilkapis

[Šaltinio nuoroda]

Paveikslai viršuje ir apačioje: Cahokia Mounds State Historic Site

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Visos nuotraukos: Cahokia Mounds State Historic Site