Sparnuotas „derlius“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KOSTA RIKOJE

ŠIS derlius sparnuotas! Taip taip, perskaitėte teisingai, šis fermoje užaugintas derlius turi sparnus. Kiekvienas rūpestingas fermos šeimininkas atsiraitojęs rankoves pluša, kad gautų kuo daugiau gero derliaus. Taip pat ir šis augintojas. Jis budriai saugo, kad derliaus nesunaikintų jokie nemačiomis jo tykantys kenkėjai: nei vabzdžiai, nei vorai, nei paukščiai. Rinkdamas derlių jis dirba dar stropiau, nes stengiasi išsaugoti vertingąją prekę, taip puoselėtą per visą sezoną. Jei šeimininkui viskas pavyks, derlius su poromis dailiausiai išmargintų sparnų atsidurs už tūkstančių kilometrų nuo auginimo vietos. Kas tas derlius? Jūs atspėjote — patys tikriausi drugiai.

Drugių auginimas — labai pagirtinas verslas. Šitaip išmoningai padedama išsaugoti plačią drugių rūšių įvairovę. Tai kaip, — ar jau sukilo suplasnojo jūsų galvoje klausimų spiečius? Pavyzdžiui: kas yra ta drugių ferma? kas joje vyksta? kam ji reikalinga? Bet palūkėkite. Pirmiausia paskaitykite, kaip šiuos gležnus padarėlius imta auginti.

Viskas prasidėjo Kinijoje

Drugiai šilkaverpiai Kinijoje auginami nuo žilos senovės. Bet fermų kitokiems drugiams veisti prireikė ne taip jau seniai. 8-ajame XX amžiaus dešimtmetyje Gernsio saloje (netoli Anglijos) buvo surengta gyvų drugių paroda.

Gernsyje buvo sumanyta sukurti tokį kaip atogrąžų mišką ir apgyvendinti jame daugybę drugių. Jis turėjo tiesiog mirgėti įvairiausių spalvų ir formų sparnais sparneliais. Tam, aišku, reikėjo atvežti drugių iš pačių atogrąžų. Tačiau kaip? Juk kai kurių rūšių atstovai išgyvena vos dvi tris savaites. Ką daryti, kad nė vienas nežūtų tūkstantmylėje kelionėje į svečią šalį? Atsirado reikalas kurti komercines drugių fermas.

Kas vyksta drugių fermoje

Jūsų laukia nuostabi proga susipažinti su tokios fermos veikla. Toji begalinė gausybė įvairiaspalvių sparnų jus tiesiog privers  aikčioti. Atsibuskite! apsilankė Kosta Rikos Drugių fermoje — didžiausioje tokioje Centrinės Amerikos fermoje ir eksporto įmonėje. Iš jos ne tik eksportuojamas lėliukių „derlius“, bet čia galima ir sužinoti apie pačius drugius ir jų gyvenimo ciklus.

Vos įžengęs į tinklu dengtą drugių sodą jūs išvystate nuostabų reginį: aplinkui sukasi šimtai drugių drugelių, pasipuošusių dailiausiais, spalvingiausiais apdarais. Vieni nardo aukštyn žemyn, kiti plasnoja jums pro šalį. Jūsų atėjimas šiems margaspalviams šokėjams nė motais. Jie visiškai pasinėrę į kasdienybę: maitinasi, poruojasi ir deda kiaušinius. Kaipgi nesižavėsi! Laukinės gėlės, bananai — drugeliams savi augalai glosto akį ir skleidžia gardžiausius kvapus. Ši augmenija skrajūnams teikia ir maisto, ir prieglobstį.

Kadangi sodas visiškai uždaras, mažučių kiaušinukų nepasiekia jokie grobuonys. Gamtoje tik iš 2 procentų visų kiaušinių galiausiai išsivysto drugiai. Bet tokioje aplinkoje kaip ši Drugių ferma tas skaičius būna net iki 90 procentų.

Kad drugiai veistųsi ir vystytųsi, svarbu parinkti reikiamą augmeniją. Todėl sode gausu augalų, tinkamų patelėms dėti kiaušinius, o vikšrams prasimaitinti. Suaugę sparnuočiai siurbia gėlių nektarą. Kiekviena drugių rūšis kiaušinius deda tik ant vienokių augalų; jų lervos irgi negraužia kas papuola. Taigi fermoje būtina turėti pačių įvairiausių augalų iš natūralios drugių aplinkos.

Patelė vienu kartu padeda 100 ar daugiau kiaušinių. Jie būna lašiuko formos, ne didesni už tašką šio sakinio gale. Kiekvienos rūšies patelė kiaušinius deda ne tik ant tam tikros rūšies augalų, bet ir tam tikroje augalo dalyje. Todėl fermos šeimininkui nesunku juos surasti ir surinkti. Kasdien patikrinama, ar ant augalų nepadėta naujų kiaušinių, taip pat žiūrima, ar iš surinktų kiaušinių dar nesirita lervos. Išsiritusios lervos pirmiausia sušlemščia savo namus — kiaušinius. Tada jos apgyvendinamos mažuose narveliuose, kuriuose tam tyčia auginami jų mėgstami augalai. Kol lerva pereina visus gyvenimo ciklus, labai svarbu rūpintis narvelių švara, kad į juos neįsisuktų kokia pražūtinga liga.

Po trečiojo nėrimosi lervos ima ryti kaip į kiaurą maišą. Žinovai sako, kad jei trijų kilogramų kūdikio svoris augtų tokiu pat greičiu kaip drugio lervos, arba vikšrai, po dviejų savaičių jis jau svertų aštuonias tonas!

Atėjus laikui, lerva prisitvirtina prie šakos ar narvo dangčio, penktą kartą išsineria iš odos ir lieka tik su kietu apvalkalu. Vikšras pavirsta lėliuke. Dabar fermos šeimininkui reikia veikti operatyviai.

Surinkti lėliukes svarbu kasdien, nes tik taip įmanoma žinoti jų amžių. 40—100 lėliukių kruopščiai sudedamos į kartonines  dėžes tarp medvilnės sluoksnių. Per dešimt dienų dėžes reikia perduoti platintojui, kad šis nugabentų klientui — dažniausiai į kokį drugyną ar panašią vietą. Jei per reikiamą laiką lėliukių pristatyti nepavyks, drugiai iš jų išlįs ir žus pakeliui. Bet kai viskas eina sklandžiai, drugiai pasaulį išvysta toli nuo namų ir net nenutuokia, kad jų adresas pasikeitęs. Drugių ferma po visą pasaulį kas mėnesį išsiuntinėja 4—6 tūkstančius lėliukių.

Tokių fermų pasaulyje vis daugėja. Jų jau įsteigta Filipinuose, Jungtinėse Valstijose, Kenijoje, Madagaskare, Malaizijoje, Salvadore, Tailande, Taivane ir, žinoma, Kosta Rikoje. Kasmet daugėja ir drugynų, todėl šiais įstabiais padarėliais pasigėrėti gali vis daugiau žmonių įvairiausiuose pasaulio kraštuose.

Be abejo, sparnuoto „derliaus“ auginimas ir toliau padės išsaugoti labai retas drugių rūšis. Be to, šis verslas gali padėti suvokti, kokia nuostabiai sudėtinga yra mūsų žemė.

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Kiaušiniams ir lervoms apsaugoti sodas apdengiamas tinklu (1). Lėliukės (2) sudedamos į dėžes ir išvežiojamos po visą pasaulį (3)

[Šaltinių nuorodos]

Suaugęs monarchas (kairėje, viršuje) ir lėliukės: Butterfly House, Mittagong, Australia; drugys ore (kairėje, viduryje) ir drugiai ant lapų: Courtesy of Buckfast Butterfly Farm

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

K. Schafer/Audiovise