Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar pristigs žemėje vandens?

Ar pristigs žemėje vandens?

Ar pristigs žemėje vandens?

„Žmonijos egzistencijai, gerovei ir socialinei bei ekonominei raidai būtinas neišsenkantis švaraus, gėlo vandens šaltinis. Tad mes ir elgiamės taip, lyg toks šaltinis iš tiesų būtų. Deja, jo nėra“ (KOFIS ANANAS, JUNGTINIŲ TAUTŲ GENERALINIS SEKRETORIUS).

JAU tūkstantį metų kiekvieną ketvirtadienį, vidurdienį, Ispanijos mieste Valensijoje renkasi ypatingas teismas. Jo pareiga — spręsti ginčus dėl vandens.

Derlingoje Valensijos lygumoje gyvenantiems ūkininkams vanduo labai svarbus, o jo šioje Ispanijos dalyje kaip tik trūksta. Ūkininkai gali kreiptis į tą teismą dėl vandens vos pamatę, kad negauna jo pakankamai. Tokie ginčai nėra naujas dalykas, bet jie retai kada sprendžiami taip bešališkai kaip Valensijoje.

Izraelyje maždaug prieš 4000 metų piemenys susipešė dėl šulinio prie Beer Šebos (Pradžios 21:25). Šiais laikais Vidurio Rytuose vandens problema dar opesnė. Bent pora žinomų to regiono valstybės veikėjų yra pareiškę, kad dėl vandens jie net galėtų paskelbti karą gretimai šaliai.

Sausringuose kraštuose vanduo visuomet buvo branginamas ir suprantama kodėl — jis būtinas gyvybei. Kofis Ananas pasakė: „Gėlas vanduo neįkainojamas — be jo neišgyventume. Jis nepamainomas — jo neatstos niekas. Ir, deja, vanduo pažeidžiamas: žmogaus veikla daro didelę įtaką jo kiekiui ir kokybei.“

Dar niekad gėlo Žemės vandens resursams ir kokybei negrėsė toks pavojus kaip dabar. Ir tai, kad kai kuriose pasaulio vietose jo, atrodo, netrūksta, neturėtų mūsų suklaidinti.

Ištekliai senka

„Bene didžiausia žmogaus keistybė: branginame tik retus dalykus, — sako JT generalinio sekretoriaus padėjėja Elizabet Daudsvel. — Vandens svarbą pripažįstame tik tuomet, kai išdžiūsta gręžiniai. O jie senka ne tik sausringuose kraštuose, bet ir ten, kur paprastai vandens stygiaus nebūna.“

Tie, kuriems kasdien trūksta vandens, labai gerai suvokia šią problemą. Asokanas, dirbantis vienoje Indijos miesto Madraso įstaigoje, turi kas rytą keltis porą valandų prieš saulėtekį. Penkiais kibirais nešinas jis eina prie viešo vandentiekio čiaupo. Nors iki jo tėra penkios minutės kelio, į eilę būtina atsistoti kuo anksčiau, nes vandens būna tik iš ryto, tarp 4 ir 6 valandos. Parsinešto kiekio turės pakakti visai dienai. Daugelio Indijos gyventojų bei milijardo žmonių kitose šalyse padėtis dar blogesnė. Prie savo namų jie neturi nei čiaupo, nei upės, nei šulinio.

Ką tai reiškia, gerai žino Sahelio zonoje (Afrika) gyvenantis berniukas, vardu Abdula. Nors kelio ženklas rodo, kad jo kaimelis yra įsikūręs oazėje, vandens čia seniai nebėra, belikę vos keli medžiai. Abdulos pareiga — prinešti šeimai vandens iš šulinio, iškasto už kilometro nuo namų.

Kai kur gėlo ir švaraus vandens jau nebegalima gauti tiek, kiek reikia. Taip yra todėl, kad didelė žmonijos dalis gyvena sausose arba menkai drėkinamose žemėse, kur vandens trūksta nuo seno. (Žiūrėkite žemėlapį 3 puslapyje.) Stokholmo aplinkosaugos instituto duomenimis, vietovėse, kur vandens daugiau ar mažiau stinga, jau gyvena trečdalis pasaulio gyventojų. Vandens poreikis auga dvigubai greičiau nei gyventojų skaičius.

O prieinamo vandens kiekis iš esmės nekinta. Gilesni šuliniai ir nauji rezervuarai duoda šiek tiek naudos, tačiau kritulių bei požeminio vandens kiekis lieka tas pats. Atsižvelgdami į tai meteorologai paskaičiavo, kad po 25 metų vienam asmeniui teks perpus mažiau vandens.

Poveikis sveikatai ir mitybai

Ką vandens stygius reiškia žmonėms? Pirmiausia kenčia sveikata. Žinoma, žmonės nemiršta iš troškulio, bet dėl prastos geriamo ir maistui vartojamo vandens kokybės gali susirgti. Pasak Elizabet Daudsvel, „neišsivysčiusiose šalyse maždaug 80 procentų visų ligų bei trečdalio visų mirčių priežastis yra užterštas vanduo“. Sausringuose besivystančiuose kraštuose vandens šaltiniai neretai būna užteršti žmonių ar gyvūnų išmatomis, pesticidais, trąšomis ar chemikalais. Neturtinga šeima yra priversta vartoti tokį vandenį.

Be to, mūsų organizmui vanduo būtinas nereikalingiems medžiagų apykaitos produktams pašalinti, nemažai jo reikia ir tinkamoms higienos sąlygoms sudaryti. Žmonių, neturinčių tokių sąlygų, 1990 metais buvo 2,6 milijardo, o 1997-aisiais — jau 2,9. Tai bemaž pusė planetos gyventojų. Geros higienos sąlygos yra nepaprastai svarbios. Bendrame pranešime JT pareigūnai Kerol Belami ir Nitinas Desajus įspėjo: „Jei vaikai negauna užtektinai vandens gerti ir švarai palaikyti, jų sveikatai bei vystymuisi gresia pavojus.“

Žemės ūkyje irgi reikalingas vanduo. Be abejo, nemažai pasėlių laisto lietus, bet pastaruoju metu itin svarbus pasidarė laukų drėkinimas, nes reikia išmaitinti vis daugiau pasaulio gyventojų. Dabar 36 procentai pasaulio derliaus priklauso nuo drėkinimo. Daugiausia drėkinamų laukų pasaulyje buvo prieš 20 metų ir nuo to laiko jų nuolat mažėja.

Jeigu jūsų namuose iš kiekvieno čiaupo trykšta vanduo ir jei turite higienišką tualetą, gali būti sunku patikėti, kad pasaulyje trūksta vandens. Tačiau nepamirškime: tokius patogumus turi tik 20 procentų žemės gyventojų. Afrikoje moterims kasdien tenka skirti šešias valandas apsirūpinti vandeniu, o ir šis dažniausiai būna užterštas. Toms moterims nereikia įrodinėti žiaurios tiesos, kad švaraus vandens trūksta vis labiau.

Ar gali technika išspręsti šią problemą? Ar įmanoma ekonomiškiau naudoti vandens išteklius? Kur dingsta visas vanduo? Kituose straipsniuose pamėginsime atsakyti į šiuos klausimus.

[Rėmelis/schema 4 puslapyje]

KUR SUSIKAUPĘS GĖLAS VANDUO

Vandenynuose yra apie 97 procentus pasaulio vandens, bet jis per daug druskingas, kad tiktų gerti arba naudoti žemės ūkyje bei pramonėje.

Gėlas vanduo sudaro tik apie 3 procentus visų planetos vandens resursų ir didžioji jo dalis, kaip matome iš šios schemos, sunkiai pasiekiama.

[Schema]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Ledynai ir sniegas 68,7 %

Gruntiniai vandenys 30,1%

Amžinasis įšalas, požeminis ledas 0,9%

Ežerai, upės ir pelkės 0,3%

[Rėmelis 5 puslapyje]

VANDENS KRIZĖ

UŽTERŠTUMAS. Lenkijoje tik 5 procentai upių vandens tinka gerti, o 75 procentai taip užteršta, jog netinka net pramonės įmonėms.

MIESTO POREIKIAI. Meksike, antrame pagal dydį pasaulio mieste, nuolat slūgsta gruntiniai vandenys, iš kurių imama 80 procentų viso miestui reikalingo vandens. Vandens išsiurbiama dvigubai daugiau, nei jo spėja pasipildyti. Kinijos sostinėje Pekine padėtis ne geresnė. Čia vandeningasis sluoksnis kasmet nukrinta daugiau kaip vienu metru, išdžiūvo trečdalis šulinių.

DRĖKINIMAS. Jungtinėse Valstijose didžiulis Ogalalos vandeningasis horizontas taip nuslūgo, jog šiaurvakarių Teksase drėkinamų laukų dėl vandens stokos sumažėjo trečdaliu. Kiniją ir Indiją — antrą ir trečią pagal dydį maisto gamintojas — ištiko tokia pati krizė. Pietinėje Indijos valstijoje Tamilnade dėl laukų drėkinimo gruntinio vandens lygis per dešimtmetį nukrito 23 metrus.

DINGSTANČIOS UPĖS. Sausmečiu galingoji Ganga nebepasiekia jūros, nes visi jos vandenys nukreipiami kitur. Tas pat nutinka ir Kolorado upei Šiaurės Amerikoje.

[Žemėlapis 3 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KUR TRŪKSTA VANDENS

Vietovės, kur trūksta vandens